Gitana Liaudinskienė
prieš egzaminą
LIETUVIŲ KALBA
pagal naują programą
Kaunas, „Šviesa“, 2013
|
Žingsniai |
Veikla |
|
Rengimasis rašyti rašinį |
Atsakingai pasirinkite užduotį. Išsiaiškinkite, suvokite, ko reikalauja tema. Kelkite svarstytiną klausimą. Iš pateiktų autorių pasirinkite kūrinius, kuriuos analizuodami atskleisite temą. Sudarykite rašinio planą, schemą. Formuluokite rašinio pagrindinę mintį. Išryškinkite svarbiausius aspektus, padėsiančius atskleisti pagrindinę mintį (3-5 aspektai, plėtotini atskirose pastraipose). Apmąstykite argumentus, paremsiančius teiginius. Nurodykite požiūrį(-ius), dėl kurių polemizuosite. Numatykite, kuriuos teiginius grįsdami atramos ieškosite pasirinkto autoriaus kūrinio(-ių) kontekste. |
|
Rašinio rašymas |
1. Siūloma pradėti nuo dėstymo dalies. Dėstymo pastraipų skaičių lemia svarbiausi jūsų išryškinti aspektai pagrindinei rašinio minčiai pagrįsti. Laikykitės pastraipos komponavimo reikalavimų. Aiškiai suformuluokite teiginį, kurį plėtosite, t. y. pagrįsite, išanalizuosite per visą pastraipą. Pateikite argumentų, kurie įrodo pastraipos pradžioje suformuluotą teiginį. Aptarkite priešingą nuomonę (beje, polemizuoti galima ir pastraipos pradžioje). Įrodykite, kad jūsų požiūris yra svaresnis negu prieštaravimas. Apibendrinkite tai, kas pasakyta pastraipoje, ir pereikite prie kitoje pastraipoje plėtotinos minties. Šių reikalavimų laikykitės rašydami visas dėstymo pastraipas. 2. Parašykite įžangą. Supažindinkite skaitytoją su rašiniu. 3. Parašykite pabaigą. Apibendrinkite viso darbo tezę. |
|
Rašinio taisymas |
Juodraščio skaitymas – svarbus, daug laiko reikalaujantis darbas. Reikia taisyti teksto turinį (plačiau paaiškinti nepakankamai pagrįstą aspektą, atsisakyti nukrypimų, keisti struktūrą ir pan.), gludinti stilių, ieškoti tinkamų žodžių*. Taisymas yra permąstymas: siekiama tikslios reikšmės, aiškumo, suprantamumo. Taisydami pasistenkite giliau pažvelgti, pasvarstyti, ką rašėte, o ne tik ieškokite blogybių. Skaityti reikėtų keletą kartų (pirmiausia tobulinti turinį ir struktūrą, paskui dirbti su sakiniu, žodžiu, o rašybą ir skyrybą taisyti paskiausiai) peržvelgiant tekstą šiais požiūriais: Ar rašinio įžanga kryptinga? Ar išplėtota pagrindinė mintis? Ar dalinės (pastraipos) ir baigiamosios (viso rašinio) išvados pagrįstos? Ar plėtodami temą rėmėtės nurodytų autorių kūryba ir kontekstu? Ar pristatėte priešingą nuomonę, ją įvertinote? Ar neignoravote aiškių dalykų, stiprių prieštaravimų? Ar nėra nereikalingos informacijos, nukrypimų? Ar nėra pasikartojimų? Ar rašinys aiškus? Ar vartojote siejamąsias frazes, kad pastraipos, sakiniai būtų rišlūs? Ar neliko abejotinų dalykų? Ar nėra rašybos, skyrybos, kalbos kultūros, stiliaus klaidų? |
|
Rašinio perrašymas |
Patikrinę galutinį variantą perrašykite rašinį į švarraštį. Rašykite neskubėdami (turite žinoti, kiek laiko užtruksite perrašydami atitinkamos apimties rašinį), atidžiai, dailiai. Įvertinkite galutinį variantą: ar nepalikote skyrybos, rašybos klaidų. Skaitykite lėtai, tarsi svetimą tekstą. Švarraštyje suskaičiuokite žodžius ir paraštėje nurodykite 500 žodžių ribą. |
Dar šiek tiek patarimų ir linkėjimų
1. Skaitymas ir rašymas eina išvien. Jei nebus praktikuojama viena, šlubuos ir kita. Taigi skaitykite.
2. Apmąstykite, ką skaitėte**.
3. Apmąstydami skaitytą tekstą stenkitės įsidėmėti ne tik vaizdinius ir faktus; nusakykite temą, išryškinkite problemas, lyginkite ir, svarbiausia, susidarykite požiūrį į aptariamus dalykus, vertinkite. Taip glaudžiau susiesite savo patirtį su kūriniu ir, tikėtina, ta patirtis pravers rašant rašinį. O tai, kas nesuprasta, nesuvokta, atmintyje ilgai neišlieka.
4. Skaitydami domėkitės ne tik teksto turiniu, bet ir žodynu, stiliumi, skyryba ir pan. Taip mokysitės.
5. Skaitydami stenkitės įsidėmėti, užsirašyti patikusias mintis, sentencijas. Jos pravers rašant rašinį (pvz., pabaigą).
6. Sąmoningai mokydamiesi rašyti skaitysite atidžiau: pastebėsite giliuosius kūrinio klodus, stabtelėsite ties niuansais. Norint suvokti programinius kūrinius tikrai neužtenka tik bėgti paskui siužetą.
7. Verta paskaityti, apmąstyti Bibliją.
8. Stenkitės įgyti daugiau kultūrinės patirties (dalyvaukite renginiuose, skaitykite publicistinius tekstus, nevenkite su draugais, šeimoje, virtualioje erdvėje kalbėti kultūros temomis ir pan.), ją apmąstykite.
9. Sąmoningai plėtokite žodyną.
10. Iš kur semtis idėjų rašiniui? Idėjos kyla tikslingai galvojant – prisiminus matytą vaizdą, skaitytą knygą, nugirstą pokalbį.
11. Ne tik stiprinkite rašymo įgūdžius, bet ir ugdykitės pasitikėjimą savimi, atsakomybę už savo nuomonę ir žodį, už integralų mokomųjų dalykų ir pasaulio suvokimą.
12. Daugiau rašykite. Aprašykite patiriamus įspūdžius, svajones, susitikimus su kitais žmonėmis, raštu įvertinkite matytus filmus, renginius. Rinkitės mielą rašymo būdą: dienoraštį, rašinį… O gal mėgstate susirašinėti forumuose? Stenkitės rašyti ne padrikas vieno sakinio mintis, o rišlius tekstus, t. y. išplėtokite savo teiginius. Ir stenkitės rašyti taisyklingai – sakinius pradėkite didžiosiomis raidėmis, rašykite lietuviškais rašmenimis, apgalvokite skyrybos ženklus. Juk rašyti išmokstama rašant.
13. Jei jaučiate poreikį, rašykite meninius tekstus (esė, miniatiūras, haiku, kupletus…). Taip tobulinsite mąstymą, kalbinius įgūdžius, kalbos jausmą, lavinsite kūrybingumą ir kt. Beje, tai puikus saviraiškos būdas.
14. Patikusias skaitytų kūrinių ištraukas išmokite atmintinai ir įterpkite jų į savo egzamino rašinį.
15. Bendraukite žodžiu ir raštu draugiškai, nuoširdžiai, sklandžiai…
__________________________
* Rašant juodraštį patariama nestoviniuoti prie kiekvieno sakinio svarstant, ar gerai parašėte, o leisti minčiai plaukti. Kritiškas skaitymas, taisymas – kitas žingsnis.
** Patartina apmąstyti ne tik skaitytą tekstą, bet ir matytą filmą, mokyklos renginį, miesto šventę, diskusijas su draugais, pokalbį su tėvais ir kt. Paklauskite savęs, ką norima pasakyti, parodyti? Kokia to reginio ar pokalbio mintis? Ką aš apie tai manau? Ką apie tai mano kiti? (Pasikalbėkite rūpimu klausimu su draugu ar šeimos nariu, paieškokite informacijos internete ir pan.)
