Rašyba ir skyryba (atsakymai)

      1. Įrašykite praleistas raides, suskliaustuosius žodžius rašykite kartu arba atskirai.

      Sulysusi katytė išdrįso įlįsti į lūšnelę sugedusiomis sąsparomis ir niekieno nepastebima ryžosi spoksoti į spingsulę, riogsančią pasieny. Įniršęs jis draskąsis, tąsąsis už plaukų, grasąs kumščiais ir visiems labai įgrystąs. Jis ieškoss darbo kitur, bet užgesusios jo akys kalbėjo, kad viltys gauti darbą yra, mąžta, gęsta. Užsivilkusi švies sukn, apsigaubusi apyšviese skarele, išėjo sesuo šieno grėbti. Užgesus vakaro žarai, užgęsta ir paskutinė viltis. Išplėstos Irkos akys žiūri į nepažįstamąjį/ą. Senajai ančiai buvo gera tupėti po žalja vyšnia. Paukšteliai kiekvieną vasarą sugrįždavo, rankiodavo įvairiaspalves museles, pešiodavo šveln žolelę. Spąstuose įkliuvęs tįso šermuonėlis. Mama padėkojo mielajam sūneliui už raudonąsias rožes. Visų pirma išmok savąją kalbą. Kęstutis ypač drąsus. Ūki­ninkai patręšė dirvas trąšomis ir mąstė apie gerą derlių. Mano pažįstamas grįžo iš Žaslių. Pataisiau dukteriai užgesus lemputę. Pacientas įdė­miai skaitė, kas parašyta apie valerijonus. Daryti bloga draugui – nuodėmė. Lauke šąla, spigina, kad net tvoros tra/eška. Vyresnysis brolis skatinss puoselėti senąsias tradicijas. Kad tik kaip nors baigtųsi visiems įgrisusi žie­ma. Tėvo veidas ne piktas, o tik liūdnas ir rimtas. Nekaip šį/iemet pailsėjau. Nepagautasne vagis. (tts.)

      Ar ne per daug bus įsilinksminęs/ę? Dvaras – ne kaimynas, ponas – ne brolis. (tts.) Mokslas dar ne visas mįsles teįminė. Jurgis išsigandęs ne mažiau už nedrąsųjį kaimyną. Mokėmės ne vienuose namuose, bet dėl to mūsų draugystė nė kiek neatšalo. Iš išgąsčio jis bandęs šaukti, tačiau netgi pats vos ne vos išgirdęs savo balsą. Vytauto žodžiai inžinieriui per didelio įspūdžio nepadarė. Turbūt vilkas tokio arklio neįstengtų papjauti. Vis dėlto čempionas ką ne ką girdėjęs, bet galbūt ne viską. Vaikas išlipti ant kranto nebeįstengęs, dėl to šaukęsis pagalbos. Kiekgi tėvas galėtų atsiųsti tau pinigų? Kai sugrįš, valgys, kiek tik 1įs. Argi nematote, kad arbūzai ne visai sugedę?  Atėjusįjį ne visi pažįsta. Langinės dargi dieną buvo užsklęstos. Vedė jisai jau nebe visai jaunas. Kristijonas gyveną/ęs ne per toliausiai nuo ąžuolyno. Obuoliai kaipmat suges. Visi per daug skundžiasi atmintimi, bet niekas nesiskundžia protu. Kuo gi manai gėles tręšti? Ne iš karto pasisekė pačiupti triušį. Nejaugi žvėriukas nu­mirs? Nors ir lietus 1ijo, visgi grybautojų susirinko. Daugelį erzina netvarka. Kada gi prasidės atostogos? Dabar ir žmonės nebe tie. Pradėjo elgtis per daug įžūliai. Vargo nepatyręs, laimės neragausi. (tts.) Nekoks šiandien oras. Šįryt Marius į mokyklą atėjo ne linksmas, o labai susikrimtęs. Duoną taupyk rytojuine darbą. (tts.)

 

      2. Parašykite reikiamus skyrybos ženklus.

      1. Visokių pakeleivių pilni Kristupo namai, visus jis vaišina, o pinigų lekia skolintis: (–) uždirbsiąs – (,) ne tiek turėsiąs. 2. Nebeišmanydamas, ką dar pastatyti ant stalo, Kristu­pas blaškosi po trobą, o kuris nors iš jo svečių, žiūrėk, pilną piniginę beturįs, o gal ir puslitrį. Tik neskuba traukti – (:)(,) nueis kur kitur. 3. Vienus ((–) toks, matyt, buvo Ambraziejus) (–) visuotinė suirutė guodė: (–) nieko nebereikėjo daryti, kiti gyveno lyg vaidindami svetimą dramą, apsimetinėdami. 4. Vakarais(,) užgulę prieškarinį radijo imtuvą, pasiklausydami, ar kas nevaikšto po langais, gaudydavo prieštaringiausias žinias ir gręžiodavosi į pro­tingesnius, daugiau mačiusius, daugiau skaičiusius ((–) dažniausiai tai būdavo Nakutis ar Konstantienė), (,–) laukdami, ką jie pasakys. 5. Jautė, kad kažkur yra teisybė ir visiems bus atseikėta pagal nuopelnus, didžiavosi, kad nėra nagų susitepę, nors tie jų nagai, kur tik prikišti, susitepa ((–) Konstantienės žodžiais). 6. Jo veidas buvo kupinas ironijos, ledinės kaip ir to rudens šviesa, kartais nušviečianti jų laukus, suvirpinanti paežerių nendry­nus bei viksvas, iš kurių(,) išgąstingai klykaudami(,) pakildavo paukščiai, pabaidyti kaž­kieno žingsnių ar šūvio. 7. Niekas jam neatstos Elžbietos, niekas neatstos tų, kuriuos mylėjo, ir kas kaltas, kad netgi išmintingasis(,) atsargusis brolis, netgi antroji jo žmona,(–) jo vaiko motina,(–) net sesuo (–) svetimesni jam už svetimus? 8. Kartą vaikiščiams, kurie išsižioję žiūrėjo, kaip seneliukas(,) sučepsėdamas lūpomis(,) samsto druskeles ir miltelius, kaip baltame popieriaus lakštelyje atgaivina žmonių veidus, pasakė, kad norįs visus nufotografuoti. 9. Ilgai prieš fotoaparato dėžutę, padėtą ant stovo, raitė ūsus Kazimie­ras, mindžikavo tarsi ant žarijų Konstantas, pasiruošusi skambiai nusikvatoti stovėjo Konstantienė(,) laukdama, kol tas žmogus išlįs iš po juodo skuduro, taisė smunkantį taškuotos skarutės mazgą senoji Daukintienė, Vizgirdos sūnus nusifotografavo prie arklio, brūžuodama batų aulais(,) atlėkė su savo mažyliu Kristupienė, atsvirduliavo bal­tutėlis kaip popierius Kristupas ((–) jau trečią švino gabalėlį gydytojas išlupo iš jo kūno). 10. Jeigu jis ir buvo blogas ((–) nors aš tuo netikiu), (,–) vis vien nieko jis neapgavo, tik save patį. 11. Ir težino jos akys bei rankos, kad tik didelė meilė sukuria stebuklus ir kad visa, kas didu, gimsta iš didelės meilės. 12. Varstosi durys, tirštame rūke prie malūno burzgia zeimeris, jam nutilus(,) girdėti – (:) šniokščia ištvinęs vanduo ((–) lijo visą savaitę), (,–) sugirgžda ratai, skambčioja arklio pasagos. 13. Kol ją ten girdi ir jaučia per sieną, ypač vidurnakčiais ar vakarais, kai(,) stovėdama priešais veidrodį(,) paleidžia plaukus, kai staiga ten visi gar­sai nutyla, rodos, net sienos suklūsta, ramybės ji neturėjo ir neturės. 14. Negrabiai jie (spinduliai – aut.) čiupinėjo pajuodusius nuo liūčių namų prieangius, durų ranke­nas, slenksčius, paliktus laukuose plūgus, akėčias, ir(,) prasiskverbę pro medžių viršūnes(,) ten, kur Kristupas su Kazimieru kaišė pakulomis valties dugną, lyžtelėjo pajuodusius alksnio lapus, nuklojusius žemę, ir rodėsi, kad jie bemat apsitrauks šerkšnu, ir(,) kai šitie vyrai eis su tinklais pievomis, jos bus baltutėlės nuo šalnos(,) ir bildės po kojomis gruo­do sukaustyta žemė. 15. Ir visa, kas buvo tą dieną, vaiko širdyje kažkodėl susitelkė į tą prietemos akimirką, kai jis su terba ir dubinu stovėjo ant aukšto(,) pūvančiais kamienais nukloto skardžio(,) žiūrėdamas, kaip ten(,) žemai(,) mažoje kaip skiedra valtelėje(,) galynėjasi su grėsmingai šniokščiančia Šventosios srove jo tėvas. 16. Tėvas uždėjo ranką jam ant peties ir pasakė, kad dėl nieko, kol jie kartu, nesibaimintų, ir jiedu patraukė pievomis. 17. Tačiau pavasariop(,) prieš patį didįjį vaidinimą(,) vaikai su margučiais rankose(,) prilė­kę prie klubo(,) net žioptelėjo iš nuostabos: (–) išlaužtos durys, išdaužyti langai, suplėšytos dekoracijos, sukapoti kostiumai. 18. Nebuvo apylinkėje žmogaus, kuris nežinotų ko nors daugiau už kitus ((–) tą kiekvienas leisdavo pajusti savo šnekoje, nors prispirtas išsi­gindavo). 19. Vieną dieną Kazimieras atlėkė pas Konstantą ir ėmė šūkalioti: tegu jam(,) Kazimierui(,) Konstantas dabar dėkoja, tegu šliaužioja prieš jį visi, tegu nusivožia prieš jį kepures. 20. Tačiau Kazimieras tvirtino savo: Sibire ji dabar būtų, Sibire – štai kokius spąstus Nakutis buvo paspendęs.

Iš B. Radzevičiaus romano „Priešaušrio vieškeliai“

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *