Teksto suvokimo ir kalbos sistemos užduotys.

Skaitau, mąstau, rašau

 

 

 

 

A. Pielikienė

V. Skučaitė

SKAITAU

MĄSTAU

RAŠAU

2011 m.

 

   

 

 

 

      Mieli moksleiviai, norėtume, kad pirmieji egzaminai Jums nekeltų baimės, o būtų tik neaukštas slenkstis, kurį tiesiog reikia peržengti. Peržengti su pasitikėji­mu, jog esate ne tik žinantys, mokantys, bet, svarbiausia, mąstantys.

      Teksto suvokimo bei kalbos užduotys, esančios knygelėje, tikimės, bus tal­kininkės ir rašinius kuriant, ir egzaminui patirtį kaupiant Parinktos straipsnių, grožinės literatūros ištraukos – ypač aktualios šiandien. Skirtingų autorių po­žiūriai, manome, paskatins jus ieškoti jei ne savojo pažinimo kelio, tai bent tako. Išdrįskite jį rinktis. Jūsų mokytojai tarsi šviesieji žyniai padės juo eiti: prasibrauti pro kalbos klaidų brūzgynus, suprasti tautos kelio vingius, padės augti, anot Vy­dūno, žmonėmis sau, tautai ir pasauliui.

      Egzaminų darbuose bus vertinama ir rašyba, ir skyryba, ir kalbos kultūra. Svarbu nepalikti žodyno ir gramatikos klaidų, stilistiškai neaiškių sakinių, todėl įdedame užduočių, padėsiančių pakartoti šiuos dalykus ir išvengti dažniausiai egzaminuose besikartojančių trūkumų.

Autorės

 

      Atidžiai perskaitykite du tekstus ir atsakykite į klausimus.

 

I tekstas

Kristijonas Donelaitis

Metai

      Bet, ir viežlybų krikščionių dar nepristokom,

      Dar yr tarp lietuvininkų viernų gaspadorių,

      Ir dar tėvų yr, kurie, mylėdami Dievą,

      Patys ne tiktai šventai ir mandagiai elgias,

      Bet ir savo namus kaip reik pridabodami valdo.

      Taip ant svieto jau pasidarė, kaip mums Švents

      praneša Raštas,

      Vis pulkelis miels viernųjų buvo mažesnis,

      Kaip ans durnas puiks nelabųjų irgi bedievių.

      Ak broleliai, ak, išbuskim irgi pajuskim,

      Kaip visur išsižioję peklos plyšta bedugniai

      Ir kaip pekliškas razbaininks mūsų gadynę

      Su savo mokslais velniškais sudūkina visą.

      Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint,

      Šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekint

      Ir, kas dar daugiaus yr pramonių, pramanyti, –

      Tai visa viera baisingos mūsų gadynės.

      Ak, katrul jau čėsas mūsų nelabs nusibastė!

      Mes, lietuvininkai, pirm to nepažindami svietą,

      Dingojom vis, kad tik šveisteris ir prancūzas

      Žmones su svetimais savo mokslais moka supainiot

      Ir kad vokiečiai tikt vogt ir keikt nesigėdi.

      Ak lietuvninkai, širdingi mano broleliai!

      Bent nesilyginkim akliems šio svieto bedieviams.

 

      1. Kokiai epochai priklauso K. Donelaičio kūryba? Atsakymą pagrįskite. (3 taškai)

      2.1. Šioje ištraukoje kalba poeto antrininkas Selmas. Koks jis? Charakterizuokite jį. (2 taškai)

      2.2. Į ką kreipiasi Selmas, koks jo kalbos tikslas? (2 taškai)

      3. Kas, pasakotojo nuomone, yra „viežlybi krikščionys“? Parašykite tris argumentus. (3 taškai)

      4. Išrašykite kultūros ženklus, pastebėtus tekste. (1 taškas)

      5. Kokios ano laikotarpio blogybės, minimos tekste, būdingos ir mūsų laikams? (3 taškai)

      6. Ką pasakotojas laiko visų blogybių priežastimi? Kodėl? (2 taškai)

      7. Išrinkite pakartojimus ir paaiškinkite jų prasmę. Nustatykite, kurios tai kalbos dalys. (3 taškai)

      8. Kokiai socialinei grupei save priskiria Selmas? Iš ko tai matyti? (2 taškai)

      9. Įrašykite 2-3 meninės raiškos priemones, atskleidžiančias adresanto ir adresato santykius. Kokie jie? Paaiškinkite. (3 taškai)

      10. Nurodykite kūrinio žanrą, iš kurio paimtas šis tekstas. Pateikite tris argumentus. (3 taškai)

 

II tekstas

Viktorija Daujotytė

Apie dorą

      1. Be doros nė viena tauta nebūtų galėjusi išgyventi, išlikti, išsilaikyti. Istorijos kelyje tautinė doros patirtis susitiko su krikščioniškais tiesos, gėrio idealais, daugeliu atvejų su jais sutapo ir į juos įsiliejo.

      2. Pirmiausia pats žmogus turi stengtis būti doras: nepataikauti savo silpnybėms ir ydoms, tikrinti savo mintis ir poelgius. Dorai žmogus gali elgtis laisva savo valia arba laikydamasis įstatymų ar prisakymų.

      3. Dora veda į kultūrą. Pagrindinis dorovės laukas – šeima, žmonių tarpusavio santykiai. Bet ne tik žmonių. Kuo toliau, tuo aiškiau, jog dorai elgtis žmogus turi su viskuo, kas yra su juo ar aplink jį: su gyvais padarais, su medžiais ir gėlėmis, su vandeniu ir su žeme. Ir su nebyliais mūsų būties liudininkais – daiktais. Visuomenė, nesugebanti padėti XVI amžiaus namui, šventovei kiauru stogu, nerandanti šiltos, sausos ir saugios vietos darganų nužvarbintam Rūpintojėliui yra NEDORA. „Žmogus turi būti būties sargas,“ – rašydamas apie šventąjį Pranciškų Asyžietį, taip galvojo filosofas A. Maceina.

      4. Kaip ir kitos dvasinės savybės, dora, padorumas nėra paveldima, o įgyjama, susikuriama. Bet kuriant save kaip dorą žmogų, dorai gyvenant, kuriamos galimybės ir sąlygos kitiems tapti ir būti doriems. „Ar jis yra dorų tėvų vaikas?“ – lietuviams šis klausimas buvo ir tebėra svarbus.

 

      1. Kas yra tikrieji doro žmogaus mokytojai? (2 taškai)

      2. Remdamiesi visu tekstu, atsakykite, kodėl tokia svarbi dora? Atsakymą argumentuokite. (2 taškai)

      3. Pagrįskite arba atmeskite teiginį, jog žmogus, gyvenantis pagal tam tikrus įstatymus ir taisykles, yra doras. (2 taškai)

      4. Kokia pagrindinė 3 pastraipos mintis? (1 taškas)

      5. Kaip suprantate A.Maceinos žodžius: „Žmogus turi būti būties sargas“? (1 taškas)

      6. V. Daujotytė teigia, jog lietuviams klausimas „Ar jis yra dorų tėvų vaikas?“ buvo ir tebėra svarbus. Pagrįskite arba paneikite šią nuostatą. (2 taškai)

      7. Kurio funkcinio stiliaus šis tekstas? Atsakymą argumentuokite. (3 taškai)

 

      Apibendrinkite abu tekstus, įsidėmėkite abiejų autorių mintis apie dorą, galbūt jomis galėsite pasinaudoti rašydami rašinį, todėl dar kartą perskaitykite abu tekstus ir atsakykite į klausimus.

      1. Kokia svarbiausia problema sprendžiama abiejuose tekstuose? (2 taškai)

      2. Kuo susirūpinę abiejų tekstų autoriai? (1 taškas)

      3. Kokia pagrindinė abiejų tekstų autorių mintis? (2 taškai)

      4. Palyginkite doros sampratas K. Donelaičio ir kaip V. Daujotytės tekstuose? (4 taškai)

      5. Kokius svarbiausius dalykus auklėjant dorą žmogų nurodo abiejų tekstų autoriai? Kur glūdi doros ištakos? (2 taškai)

      6. Kokius nedoros visuomenes požymius nurodo „Metų“ autorius ir kokius V. Daujotytė? (2 taškai)

 

KALBOS UŽDUOTYS

 

      1 užduotis. Sakinyje paryškintiems žodžiams parašykite po vieną epitetą: sėklai, reiškiantį išorės požymį, princui charakterio savybę. (2 taškai)

      Bet vieną dieną iš sėklos, atpūstos iš nežinia kur, išaugo nauja gėlė, ir princas nenuleido akių nuo daigelio, nepanašaus į kitus daigelius.

Antuanas de Sent – Egziuperi

      1. Išorės požymį reiškiantis epitetas sėklai ________________

      2. Charakterio savybę reiškiantis epitetas princui _______________

 

      2 užduotis. Pateiktame sakinyje raskite šalutinį nuolaidos aplinkybės sakinį, jį pabraukite ir išrašykite. (1 taškas)

      Nors suaugusieji, žinoma, man patarė nebepiešti smauglių nei iš išorės, nei iš vidaus, o verčiau domėtis geografija, istorija, aritmetika ir gramatika, bet aš vis tiek, kai sutikdavau suaugusįjį, kuris man atrodydavo nuovokesnis už kitus, išbandydavau jį savo piešiniu numeris 1.

Antuanas de Sent – Egziuperi

      …………………………………………………………………….

 

      3 užduotis. Pateiktame sakinyje raskite šalutinį veiksnio sakinį, jį pabraukite ir išrašykite. (1 taškas)

      Kuo toliau, tuo aiškiau, jog dorai elgtis žmogus turi su viskuo, kas yra su juo ar aplink jį: su gyvais padarais, su medžiais ir gėlėmis, su vandeniu ir su žeme.

      ……………………………………………………………………..

 

      4 užduotis. Įrašykite praleistas raides ir skliaustuose nurodytų formų nebaigtų žodžių dalis, žodžius skliausteliuose parašykite kartu arba atskirai.

      Pasitaikė tokia proga ir vijoklis t__sėjo savo žodį. Vieną vakarą saulė nusileido į pilką, drum__liną debesį, o naktį nelauktai ir nejaukiai (iš tikrųjų) ______  sušvok___tė pašėl___ (dalyv., veik., būt. k. l., vyr. g., vns. vard.) vėjas. Kilo didelė audra: kieme medžiai sunkiai d__savo, d__javo ir (net gi) _____ nebuvo girdėti, kaip braška ir švo___ (švokšti – veiksm., es.l., vns., 3 asm.) miškas kitoje sodybos pusėje. Nutraukti su šakelėmis ir lapais saldž__rū__čiai obuoliukai šokčiojo žolėje tarytum gyvi. Į visas pus__s lankstė vėjas alyvų krūmą. Tik raudon___ (būdv., mot. g., įvardž. f., vns. gal.) balandą vijoklis stipriai pririš___ (dalyv., veik., būt. k. 1., vyr. g., vns. vard.) prie tvoros virpsto tvirtai laikė iki pat ryto, kol nutr__ko jo viršūnė, tačiau kaip tik tada nu__či__vo įt__žęs, visiems gr__santis vėjas.

Albina Žiupsnytė

 

      5 užduotis. Sudėkite reikiamus skyrybos ženklus.

Bulvių žmogus

      Tą vasarą kvepėjo žemuogėmis ypač ankstyvais rytais dvelkiant gaiviam vėjeliui paukščiams žadinant mieguistus vasarotojus bet aš esu paprastas nereiklus žmogus mintu tik bulvėmis nes man svarbiausia išmisti išsimaitinti.

      Vasarotojai tie gražūs puošnūs žmonės mito pomidorais bet aš mėgavausi tik bulvėmis nes taip buvau įpratęs nuo mažens o ir nežinojau net kur tie pomidorai auga kaip jie atsiranda. Todėl juos tuos vasarotojus vadinau pomidorų žmonėmis nes jie žiemoja kažkur toli o čia vasarą atvažiuoja prinokti godžiai lepinasi saulės spinduliais mėgaujasi žemuogių kvapu užnuodytu oru ir auga nesivaržydami puikūs stori įraudę įdegusia sultinga odele blizgantys ir išsipūtę ir negaliu suprasti kaip jie tokie pasidaro.

      Mes paprasti bulvių žmonės gyvename spaudžiami rūpesčių slegiami nepritekliaus susidurdami su visokiausiomis bėdomis kurios it kieti žemės grumstai sumaigo mūsų gyvenimus susuka mus į ragą todėl esame nelygūs gumbuoti kiekvienas savaip surambėjęs pageltęs surukęs o kartais ir nesveikai pažaliavęs bet užtat kietesni už pomidorus. Vietinį žmogų atpažinsi iš tolo kiekvienas savaip paženklintas savo grumstais savo akmenimis mūsų gyvenimas paprastas ir aiškus. Kaip gyvename taip ir atrodome.

 

      6 užduotis. Pagal pateiktą pavyzdį ištaisykite kalbos klaidas. Pavyzdys. (10 taškų)

      Gydytoja išrašė migdančiųjų vaistų (= migdomųjų).

      Alternatyvūs teiginiai paprastai pateikiami balsavimui.

      Pateiktąjį projektą nutarta priimti už nutarimą.

      Pro nuleistas žaliuzi vos skverbėsi šviesa.

      Preparatas veikia į ląstelių sieneles.

      Nubrėžkite smailąjį kampą.

      Sutelkime dėmesį ties svarbiausiais dalykais.

      Atmosferoje padidintas ultravioletinių spindulių srautas.

      Rūtai sekasi būti šaltakrauje.

      Žadame daug, gi reikalai nė iš vietos.

      Pamačiau mergaitę su išbalusiomis lūpomis.

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *