2010 m. II turo diktanto tekstas

DIKTANTAS (su rašybos paaiškinimais)

 

Aldonas Pupkis

Kazlai(,) pilni smėlio

 

      Kada kaštonai apsikaišo žiedų [R1] žvakutėmis ir pro juos Vilniuje [R13] tenka eiti į [R2] darbą [R3], širdyje [R4] prabunda ne tiek [R5] pavasarinis nerimas, kiek anų [R1] tėviškės kaštonų [R1] ilgesys, (: / – / ; ) žiedlapių [R1, R6] byrėjimo [R7] pasaka, niekada daugiau [R8] neateisianti [R9] ir nebegrįšianti [R9, R10]. Kaip negrįš [R10, R11] ir tie rudenys [R12], kai vakare prie vartelių [R1] pro beržų [R1] šakas skaičiuodavau Grigo Ratų [R1, R13] žvaigždes ir neatsistebėdavau [R9] Paukščių Tako [R1, R13] tirštumu ir jo švytėjimu [R7]. Niekada negrįš [R10, R11] ir žinojimas, kad [R14] štai už [R14] tų durų [R1] ramius sapnus sapnuoja [R15] tėtė ir mama, kad rytoj [R16] anksti juodu [R17] vėl kibs [R18] į nepabaigiamus [R9] darbus, perpietę [R3, R19] gal katras snūstels [R7], paskui [R20] vėl bėgs [R18] (,) skubės, vakare kalbės, o aš vėl gaudysiu [R21] krintančias [R22] žvaigždes… 

      Tik vienas žinojimas rodosi tikras: (–) tas smėlis, kuriame [R23] maudytasi [R21], piltasi į plaukus ir akis, kurio būdavo [R7] pilna burna, pilnos ausys [R12] ir kurio buvo, (–) regis, (–) pilni Kazlai [R13], vienądien [R24] priglaus ir tave būti amžinybėje [R25]. Kai dunksėjo [R26] gelsvas smėlis sušalusiais [R27] kąsniais [R28] į mamos karsto antvožą [R3], pasąmonėje [R29] jo spalva susiliedavo su kažkokia [R30] panašia [R31] spalva(,) ir tik vėliau [R8] susizgribau [R32]: (–) tai mamos jaunystės [R8, R33] kasų [R1] spalva – ( , ) gelsva su rausvumu, bet daugiau [R8] į rudumą [R3]. Tokią mačiau [R8] (,) ir kai roviau [R8] sulaukėjusios obels kelmą [R3] ir prisikasiau [R8] prie to paties (,) gelsvo su rudumu (,) sluoksnio

      Dabar Kazluos [R34] to paviršinio smėlio beveik nėra, (: / –) kone visur asfaltas ir šaligatviai. Bet pakask mažumėlę [R3] kur giliau [R8] (,) (–) ir atsivers tas tikrasis klodas. Tai į jį [R3] (,) lyg į tarmės žodyną [R3] (,) sugulusi ir senolių [R1] kalba, (–) į tą gelsvą [R3] su rudumu smėlį [R3]. Tai lyg iš jo laikau rankose iš mamos lūpų [R1] prisirašytų žodžių [R1] lapelius(,) ir jie man žydi tėviškės kaštonų [R1] žiedais, primena mamos jaunystės kasų [R1] spalvą [R3], gimtuosius Kazlus, dabar jau vadinamus ilgesniu [R35] (–) Kazlų Rūdos [R1, R13] vardu. 

      _____________________

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

      [R1] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų, žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (toliau LKRS), Vilnius, 1992, p. 23, § 24). Diktante kilmininko formos: žiedų (vns. vard. žiedas), anų (anas), kaštonų (kaštonas), žiedlapių (žiedlapis), (prie) vartelių (dgs. varteliai), beržų (beržas), Grigo Ratų (ratas), Paukščių (paukštis) Tako, (ta), durų (dgs. durys), kasų (kasa), senolių (senolis), lūpų (lūpa), prisirašytų (prisirašytas), žodžių (žodis), Kazlų (Kazlai) Rūdos. 

      [R2] Prielinksnis į rašomas nosine balse (žr. LKRS, p. 19, § 11). 

      [R3] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (žr. LKRS, p. 23, § 24), diktante: (į) darbą (vns. vard. darbas), perpietę (perpietė), (į) antvožą (antvožas), (į) rudumą (rudumas), kelmą (kelmas), mažumėlę (mažumėlė), (į) (jis), (į) žodyną (žodynas), (į) (tas), gelsvą (gelsvas), smėlį (smėlis), spalvą (spalva). 

      [R4] Daiktavardžių vns. vietininko galūnė –yje ir dgs. –yse rašoma su ilgąja balse (žr. LKRS, p. 24, § 25 3 punktas), diktante – vns. viet. širdyje.

      [R5] Neiginys ne su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais paprastai rašomas skyrium (žr. LKRS, p. 45–46, § 81, 83, 91 punktas), diktante – ne tiek.

      [R6] Dūrinys žiedlapiai sudarytas iš dviejų šaknų: žied– + lap– (žiedų lapai). 

      [R7] Ilgosios balsės veiksmažodžių ir išvestinių formų bei išvestinių daiktavardžių šaknyse, diktante: a) byrėjimo (: byrėti, byra, byrėjo), b) švytėjimu (: švytėti, švyti, švytėjo), c) snūstels – veiksmažodžio snūstelėti, snūstelėja, snūstelėjo būs. laiko 3 asm. (balsio ilgumu ar trumpumu išreiškiamas ir veiksmo intensyvumas: snustelėti „kiek užsnūsti, nusnūsti“, snūstelėti „kiek ilgiau nusnūsti“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“); d) būdavo – pamatas bendratis būti

      [R8] Dvibalsis au po minkštųjų priebalsių supriešakėja ir tariamas kaip eu, bet rašoma iau (žr. LKRS, p. 10, p. 30 § 39), diktante: a) aukštesniojo laipsnio priesaga -iau – daugiau, vėliau, giliau, b) veiksmažodžių galūnėse – mač-iau, rov-iau, prisikas-iau (būt. k. l. vns. 1 asm.), c) po visada minkšto priebalsio jjaunystės (: jaunas, -a), jau (priev.). 

      [R9] Jeigu sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (žr. LKRS, p. 43, § 73), išvestiniuose žodžiuose taip pat rašoma kartu, diktante: dalyviai – (a) neateisianti (< neateis – neateiti, neateina, neatėjo) ir (b) negrįšianti (< negrįš – negrįžti, negrįžta, negrįžo); c) neatsistebėdavau (neatsistebėti, neatsistebi, neatsistebėjo); d) nepabaigiamus (: nepabaigti, nepabaigia, nepabaigė).

      [R10] Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyse, kai giminiškuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (žr. LKRS, p. 17, § 9 3 punktas), diktante – dalyvis negrįšianti (plg.: grįžti, apgręžti, grąža, grąžtas). Dar žr. R28. 

      [R11] Veiksmažodžių būsimajame laike šaknies galo priebalsis ž (grįžti, grįžta, grįžo) supanašėjęs su dusliuoju šio laiko formantu –s virsta š ir susilieja: grįž- + -s = grįšs > grįš. (Žr. LKRS, p. 22, § 20.) Dar žr. R10. 

      [R12] Trečiosios ir penktosios linksniuotės daiktavardžių daugiskaitos vardininko galūnė –ys (žr. LKRS, p. 24, § 25 2 punktą), diktante penktosios – rudenys (vns. ruduo, dar plg.: piemuo, piemenys; akmuo, akmenys), trečiosios – ausys (vns. vard. ausis, dar plg.: akis, akys; naktis, naktys). 

      [R13] Astronominių ir geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du ar daugiau žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide (žr. LKRS, p. 62–63, § 153–154), diktante: Grįžulo Ratai, Paukščių Takas; Kazlai, Kazlų Rūda, Vilnius

      [R14] Žodžio gale skardieji priebalsiai virsta dusliaisiais (žr. LKRS, p. 10), diktante: jungtukas kad (nors tariama kat, bet plg. kada); prielinksnis (nors tariama , bet plg. užu, tarm. ažu). 

      [R15] Balsis a, tariamas po minkštųjų priebalsių, labai supriešakėja ir yra artimas balsiui e, tačiau rašte pagal morfologinį principą visada žymimas balse a (žr. LKRS, p. 9), diktante: sapnuoja (esamojo laiko veiksmažodžio 3 asm., pagrindinės formos – sapn-uo-ti, sapn-uoj-a, sapn-av-o). 

      [R16] Daiktavardinis prieveiksmis rytoj (plg. rytojus). 

      [R17] Įvardžio dviskaitos forma, vyr. giminės, juodu arba variantas jiedu. Plačiau žr. Kalbos konsultacijų banke.  

      [R18] Priebalsių asimiliacija veiksmažodžių būsimojo laiko 3 asmens formose: a) kib- (kibti, kimba, kibo) + -s = kibs (priebalsiui b prieš duslųjį s suduslėjus tariama kips), b) bėg- (bėgti, bėga, bėgo) + -s = bėgs (nors tariama bėks). 

      [R19] Samplaikinės darybos daiktavardis per̃pietė „poilsis po pietų, pogulis; pietų laikas“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“), sudarytas iš prielinksnio per + pietūs (plg. perpiet „per pietus“). 

      [R20] Prieveiksmis paskui (baigmenyje užkonservuota vns. naudininko galūnė). 

      [R21] Išlaikomas veiksmažodžio bendraties priesagos –yti ilgumas: a) gaudysiu < gaud-y- (-ti) + -s; maudytasi < maud-y- (-ti-s) + -as + si. 

      [R22] Dalyvio krintanti (diktante dgs. gal. krintančias) pamatas – veiksmaž. es. l. 3 as. krinta. (Plačiau apie variantus krinta ir krenta žr. Kalbos konsultacijų banke, http://www.vlkk.lt/lit/4881.) 

      [R23] Įvardžio kuris vienaskaitos vietininko galūne –iame (kuriame). Dėl ia žr. R31, o dėl paskutinės raidės e, tai ji rašoma tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos vietininko gale (žr. LKRS, p. 26, § 30 1).

      [R24] Nosinės balsės sudurtinio žodžio dėmenų nejungia, tačiau yra tarp sudurtinių žodžių, kurių pirmasis dėmuo baigiasi nosine balse (kai jį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko ar daugiskaitos kilmininko forma; žr. LKRS, p. 36, § 52), diktante – prieveiksmis vienądien (vieną + dieną). 

      [R25] Ilgoji balsė y rašoma daiktavardžio priesagoje –ybė, diktante – amžinybėje (vns. vietininko galūnė –ėje). 

      [R26] Veiksmažodis dunksėti, dunksi, dunksėjo (plg. dunkst). 

      [R27] Dalyvio sušalęs (diktante dgs. įnag. sušalusiais) pamatas veiksmažodis sušalti, sušąla, sušalo. Nosinė rašoma tik esamojo laiko formose, o diktante pavartotas būtojo kartinio laiko dalyvis, vedamas iš būtojo kartinio veiksmaž. laiko formų. 

      [R28] Veiksmažodžių šaknyse prieš s, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un, rašoma nosinė raidė (žr. LKRS, p. 17, § 9 1 punktas). Diktante pavartoto daiktavardžio kąsnis (kąsniais) darybinis pamatas veiksmažodis kąsti, kanda, kando

      [R29] Viena iš daiktavardžio pasąmonė (diktante vns. viet. pasąmonėje) žodžio dalių – priešdėlis -, rašomas su nosine raide. Pagal dabartinės lietuvių kalbos taisykles (žr. LKRS, p. 27, § 34) prieš priebalses j, l, m, n, r, s, š, (z), ž, v ir kartais prieš balsę ar dvibalsį rãšoma – (pvz., sąmonė, sąlyga, sąmyšis), o prieš priebalses d, t, g, k, kartais ir č – priešdėlis san– (pvz., santykis, sankryža), prieš b ir p – priešdėlis sam– (pvz., sambūris, samprotauti). 

      [R30] Nors dėl priebalsių supanašėjimo tariama kaškokia, bet rašyba morfologinė – kažkokia, plg. kažin kokia

      [R31] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e, kai vns. ir dgs. vardininkų galūnėse yra ė (žr. LKRS, p. 25, § 28), o šiuo atveju vns. įnagininko forma – (su) panašia, nes vard. panaši, panašios

      [R32] Veiksmažodis susizgribti, susizgrimba, susizgribo – šnek. „susigriebti, susiprasti“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“).

      [R33] Daiktavardžio jaunystė viena iš dalių – priesaga –ystė

      [R34] Daiktavardis Kazlai pavartota sutrumpėjusio vns. vietininko forma – Kazluos (įprastai bendrinėje kalboje – Kazluose). 

      [R35] Būdvardžio ilgas aukštesnysis laipsnis sudarytas su priesaga –esn-, diktante – ilgesniu (vns. vard. ilgesnis).

Parengė Aistė Pangonytė

 

DIKTANTAS (su skyrybos paaiškinimais)

 

Aldonas Pupkis
Kazlai(,) [S1] pilni smėlio

 

      Kada kaštonai apsikaišo žiedų žvakutėmis ir pro juos Vilniuje tenka eiti į darbą, [S2 a] širdyje prabunda ne tiek pavasarinis nerimas, [S3] kiek anų tėviškės kaštonų ilgesys, (: / – / ; ) [S4] žiedlapių byrėjimo pasaka, [S5] niekada daugiau neateisianti ir nebegrįšianti. Kaip negrįš ir tie rudenys, [S2 b] kai vakare prie vartelių pro beržų šakas skaičiuodavau Grigo Ratų žvaigždes ir neatsistebėdavau Paukščių Tako tirštumu ir [S6] jo švytėjimu. Niekada negrįš ir žinojimas, [S2 c] kad štai už tų durų ramius sapnus sapnuoja tėtė ir mama, kad rytoj anksti juodu vėl kibs į nepabaigiamus darbus, perpietę gal katras snūstels, paskui vėl bėgs(,)[S7] skubės, vakare kalbės, [S8] o aš vėl gaudysiu krintančias žvaigždes…
      Tik vienas žinojimas rodosi tikras: (–) [S9] tas smėlis, [S2 d] kuriame maudytasi, piltasi į plaukus ir akis, kurio būdavo pilna burna, [S10] pilnos ausys ir kurio buvo, (–) regis, (–) [S11] pilni Kazlai, vienądien priglaus ir tave būti amžinybėje. Kai dunksėjo gelsvas smėlis sušalusiais kąsniais į mamos karsto antvožą, [S2 e] pasąmonėje jo spalva susiliedavo su kažkokia panašia spalva(,) [S12 a] ir tik vėliau susizgribau: (–) [S13] tai mamos jaunystės kasų spalva – ( , ) [S14] gelsva su rausvumu, [S15] bet daugiau į rudumą. Tokią mačiau (,) [S16] ir kai roviau sulaukėjusios obels kelmą [S17] ir prisikasiau prie to paties (,) gelsvo su rudumu (,) [S24] sluoksnio

      Dabar Kazluos to paviršinio smėlio beveik nėra, (: / –) [S18] kone visur asfaltas ir šaligatviai. Bet pakask mažumėlę kur giliau(,) (–) [S12 b] ir atsivers tas tikrasis klodas. Tai į jį (,) [S19] lyg į tarmės žodyną (,) sugulusi ir senolių kalba, (–) [S20] į tą gelsvą su rudumu smėlį. Tai lyg iš jo laikau rankose iš mamos lūpų prisirašytų žodžių lapelius(,) [S12 c] ir jie man žydi tėviškės kaštonų žiedais, [S21 a] primena mamos jaunystės kasų spalvą, [S21 b] gimtuosius Kazlus, [S22] dabar jau vadinamus ilgesniu (–) [S23] (, / –) Kazlų Rūdos (, / –) vardu.
      __________________

      Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

      [S1] Kablelis originalioje antraštėje rodo, kad autorius po pažymimojo žodžio Kazlai nukėlė ar pridūrė išplėstinį derinamąjį pažyminį (įprasta tvarka būtų Pilni smėlio Kazlai), tada kablelis būtinas pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (toliau T1) 5.1 punktą. Tačiau yra galimybė Kazlai laikyti veiksniu, o pilni smėlio tariniu, tada kablelio neturėtų būti.
      [S2] Šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys privalomai išskiriami kableliais (žr. T1-8.1 punktą), diktante:

      a) Kada kaštonai apsikaišo žiedų žvakutėmis ir pro juos Vilniuje tenka eiti į darbą;

      b) kai vakare prie vartelių pro beržų šakas skaičiuodavau Grigo Ratų žvaigždes ir neatsistebėdavau Paukščių Tako tirštumu ir jo švytėjimu;

      c) [žinojimas], kad štai už tų durų ramius sapnus sapnuoja tėtė ir mama, kad štai už tų durų ramius sapnus sapnuoja tėtė ir mama, kad rytoj anksti juodu vėl kibs į nepabaigiamus darbus, [kad] perpietę gal katras snūstels, [kad] paskui vėl bėgs, [kad] skubės, [kad] vakare kalbės;

      d) kuriame maudytasi, piltasi į plaukus ir akis, kurio būdavo pilna burna, pilnos ausys ir kurio buvo pilni Kazlai;

      e) Kai dunksėjo gelsvas smėlis sušalusiais kąsniais į mamos karsto antvožą

      c ir d atvejais tarp vienarūšių dėmenų be sudedamųjų jungtukų kableliai privalomi, o prieš nekartojamą sudedamąjį jungtuką ir kablelis nededamas (kurio būdavo pilna burna, pilnos ausys ir kurio buvo pilni Kazlai). 

      [S3] Pagal T1-3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos poriniais jungtukais ne tiek … kiek, atskiriamos kableliais, diktante vienarūšiai veiksniai – [prabunda] ne tiek nerimas, kiek ilgesys… 

      [S4] Originaliame tekste žiedlapių byrėjimo pasaka… nuo prieš tai einančių vienarūšių veiksnių [prabunda] ne tiek nerimas, kiek ilgesys atskirta kableliu tarsi vienarūšė sakinio dalis (pagal T1-3.1 punktą vienarūšes išvardijamąsias sakinio dalis be jungtukų privalu atskirti kableliais), bet iš tiesų kablelis žymi atskirą sudėtinio sakinio dėmenį, susijusį su pirmesniu priežasties ir pasekmės santykiu. Pirmesniame įvardytas ilgesys, o šiame – priežastis, dėl ko tas ilgesys kyla: ilgimasi pasakos, kuri niekada daugiau nebeateis ir nebesugrįš. Todėl galimi ir kiti skyrybos ženklai – dvitaškis, brūkšnys, net kabliataškis. 

      [S5] Kablelis po pažymimojo žodžio pasaka prieš išplėstinį dalyvinį pažyminį niekada daugiau neateisianti ir nebegrįšianti privalomas pagal T1-5.1 punktą. 

      [S6] Nors šioje sakinio dalyje yra du jungtukai ir (… skaičiuodavau Grigo Ratų žvaigždes ir neatsistebėdavau Paukščių Tako tirštumu ir jo švytėjimu), bet jie nėra kartojamieji – jie jungia skirtingų vienarūšių sakinio dalių poras: a) skaičiuodavau ir neatsistebėdavau, b) tirštumu ir švytėjimu. Todėl kablelis šitoje sakinio atkarpoje nereikalingas. 

      [S7] Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (toliau T2) 2.1 punkte pasakyta: „Greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis.“ Tad palaikius samplaika artimos reikšmės žodžius bėgs skubės tarp jų kablelio galima ir nedėti, tačiau laikant vienarūšėmis sakinio dalimis kablelis būtinas. 

      [S8] Kablelis prieš priešinamuoju jungtuku o su ankstesniu sujungtą dėmenį (… vakare kalbės, o aš vėl gaudysiu krintančias žvaigždes) privalomas pagal T1-9.1 punktą. 

      [S9] Tik vienas žinojimas rodosi tikras: tas smėlis vienądien priglaus ir tave būti amžinybėje, – išbraukus šalutinius dėmenis lieka du sudedamieji aiškinamojo santykio dėmenys be jungtuko. Skyrybos ženklas tarp jų pasirenkamas pagal santykio pobūdį, žr. T1-10.1 punktą. Šiuo atveju santykis aiškinamasis, vadinasi, tinka dvitaškis arba brūkšnys. 

      [S10] Pagal T1-3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų yra atskiriamos kableliais, diktante: pilna burna, pilnos ausys
      [S11] Įterpinius išskirti privalu pagal T1-4.2 punktą, čia įterpinys – regis

      [S12] Autoriniame tekste prieš dėmenį ir tik vėliau susizgribau kablelis padėtas, kaip taisyklės anksčiau to reikalavo. Šiuo metu kablelio buvimas ar nebuvimas prieš nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei sujungtus sujungiamojo sakinio dėmenis klaida nelaikomas (žr. T2-11.1 punktą), taigi ši sakinio atkarpa gali būti ir be kablelio: … jo spalva susiliedavo su kažkokia panašia spalva ir tik vėliau susizgribau… Taip pat ir kitais analogiškais atvejais: 

      (b) Bet pakask mažumėlę kur giliau, ir atsivers tas tikrasis klodas – tokia autorinė skyryba, bet kablelio nebuvimas klaida nelaikomas. Pabrėžus sąlygos santykį (plg. Jei pakastumei mažumėlę, atsivertų tikrasis klodas) kablelio vietoje galėtų būti ir brūkšnys: Bet pakask mažumėlę kur giliau – ir atsivers tas tikrasis klodas
      (c) Taip pat galimi variantai: … laikau rankose iš mamos lūpų prisirašytų žodžių lapelius, ir jie man žydi tėviškės kaštonų žiedais arba laikau rankose iš mamos lūpų prisirašytų žodžių lapelius ir jie man žydi tėviškės kaštonų žiedais

      [S13] Tarp dviejų bejungtukių dėmenų, tarp kurių yra aiškinamasis santykis, privalomas dvitaškis arba brūkšnys: … susizgribau: tai mamos jaunystės kasų spalva arba … susizgribau – tai mamos jaunystės kasų spalva

      [S14] Išplėstiniai derinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio pagal T1-5.1 punktą išskiriami kableliais, bet autoriniame tekste po pažymimojo žodžio spalva padėtas brūkšnys, matyt, todėl, kad pažyminys gelsva labai išplėstas – gelsva su rausvumu, bet daugiau į rudumą. Taigi, ar kablelio, ar brūkšnio pasirinkimas klaida nelaikytinas. 
      [S15] Kablelis prieš priešinamąjį jungtuką bet, jungiantį vienarūšius pažyminius su rausvumu ir daugiau į rudumą, yra privalomas pagal T1-3.3 punktą. 

      [S16] Šiuo atveju prieš šalutinį dėmenį kai roviau sulaukėjusios obels kelmą ir prisikasiau prie to paties gelsvo su rudumu sluoksnio eina dalelytė ir. Ji gali panaikinti šalutinio dėmens intonacinį savarankiškumą. Autoriniame tekste kablelio nėra (Tokią mačiau ir kai roviau…) – pagal anksčiau galiojusias taisykles kablelis buvo nededamas, o pagal galiojančių taisyklių T2-10.2 punktą kablelis gali būti dedamas, norint pabrėžti dėmens ribas (Tokią mačiau, ir kai roviau…). 

      [S17] Nekartojamaisiais sujungiamaisiais jungtukais ir, bei, ar, arba, nei sujùngtos vienarūšės sakinio dalys neskiriamos (žr. T1-3.3 punkto pastabą), diktante – roviau ir prisikasiau

      [S18] Tarp sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenų skyrybos ženklas privalomas (žr. T1-10.1 punktą). Originaliame tekste dėmenys paviršinio smėlio beveik nėra ir kone visur asfaltas ir šaligatviai atskirti kableliu, vadinasi, jie išvardyti, sugretinti. Tačiau įžiūrėjus aiškinamąjį dėmenų santykį, juos galima būtų skirti dvitaškiu arba brūkšniu. 
      [S19] Autoriniame tekste lyg į tarmės žodyną neišskirta kaip paprastoji aplinkybė (kaip kalba sugulusi?). Kita vertus, šią sakinio dalį galima palaikyti priedėliu (plg. į jį, kaip į tarmės žodyną), todėl pagal T2-5.4 punktą galimas išskyrimas iš abiejų pusių. 

      [S20] Sakinio pabaigoje pridurtas priedėlis į tą gelsvą su rudumu smėlį. Jis aiškina į ką tokį , paminėtą sakinio pradžioje, sugulusi kalba – į tą gelsvą su rudumu smėlį. Po pažymimojo žodžio einantį išplėstinį priedėlį be jungiamojo žodžio pagal T1-5.3 punktą privalu išskirti kableliais; dėl priduriamojo atspalvio tampa įmanomas ir brūkšnys. 

      [S21] Pagal T1-3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų yra atskiriamos kableliais, šiame sakinyje:

      a) vienarūšiai tariniai – žydi, primena, b) vienarūšiai papildiniai – spalvą, Kazlus

      [S22] Kablelis po pažymimojo žodžio Kazlus prieš išplėstinį dalyvinį pažyminį dabar jau vadinamus Kazlų Rūdos vardu privalomas pagal T1-5.1 punktą. 

      [S23] Autorius baigiamojoje sakinio atkarpoje padėjo brūkšnį (vadinamus ilgesniu – Kazlų Rūdos vardu), matyt, norėdamas pabrėžti, kad paaiškina, koks tas ilgesnis vardas – Kazlų Rūdos… Ženklas nėra privalomas, nes pažyminiai nevienarūšiai. Pagal T2-3.1 punktą tokius aiškinąją paskirtį turinčius pažyminius galima išskirti kableliais (arba rečiau brūkšniais) arba neskirti.

      [S24] Pagal R2-5.6 punktą po įvardžių pavartotas būdvardis ar dalyvis su priklausomais žodžiais ar be jų gali būti išskiriamas, jei norima parodyti aiškinamąją jo paskirtį, diktante: … to paties gelsvo su rudumu sluoksnio (taip autoriaus), tačiau ne klaida ir išskirti: … to paties, gelsvo su rudumu, sluoksnio.

Parengė Aistė Pangonytė

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *