2010 m. I turo diktanto tekstas

DIKTANTAS (su rašybos paaiškinimais)

 

Vanda Juknaitė

Skubėkime augti [R1 a]

 

      Pirmoji rašau šiųmetį [R2] diktantą [R3 a],(–) kuriu trumpą novelytę [R3 b] iš pasiūlytų [R4 a] žodžių [R5]. Tokios šviesios datos lydi [R4 b] mus, (: / –) tik ką [R6] paminėtas Lietuvos [R7] vardo tūkstantmetis [R8 a], atgautos laisvės [R9] dvidešimtmetis [R8 b], (–) o žodžiai (–) kasdieniai [R1 b, R10 a], pilki, kaip esam įpratę [R11 a]: (, –) *brigzti [R1 c], driksti, dryksta, graso [R12], bjūra [R4 c] .(…) Tarytum diktanto rašymas būtų [R13] menkniekis [R8 c], o ne [R14] džiaugsmingas [R15] visų [R5] susitikimas su gimtąja [R16] kalba Druskininkuose, Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje [R26], Londone, Čikagoje [R7].

      Suku galvą [R3], ( : ) kaip čia [R17] suporavus šėmmargį [R8 d] debesį* [R3] su familiariu [R18 a] kompanionu* [R19].(?) Suprantu, kad jau šypsotės, nes jūs (–) ypatingi [R20 a] žmonės, ( : / – ) ne bet kas, ne bet kuris [R21] ateina rašyti diktanto. Patriotą* [R18 b] su įmygiu* [R22 a] dar galėčiau [R23 a] susieti, bet (,) kur dėti akvariumą* [R18 c] su idioma* [R18 d], (, – / –) tikras galvosūkis [R22 b]. Būtų [R12] bemaž [R24] graudu du tūkstančiai dešimtaisiais [R25] dėl gramatikos pinklių [R5] paleisti iš rankų [R5] mūsų visų [R5] širdis jungiančią [R23 b] nytį [R3].

      Kalba yra [R20 b] beveik mūsų [R5] tėvynė [R9]. Svečiose šalyse [R26] nors vakarais(,) šeimose(,)sugrįžtame [R27] į ją [R3] ( , ) lyg į [R28] namus. Argi [R30] patys leistume jai [R10 b], (–) mūsų senajai(,) gražiajai [R10 c] kalbai, (–) sunykti [R4 d]? (.) Tik paklausykime**: mama*, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė…(.)

      Tokia [R10 d] gili ir ilga buvo žiema, bet už lango jau [R15] siaučia [R23 c] pavasario vėtra.(!) Kartu su skrebenančia [R10 e] plunksna ji šnabžda**: laisvė yra galimybė būti savimi. Be kita ko [R31], lyg [R29] mažiems vaikams daugeliui atrodo, kad laisvė yra galimybė turėti, ką [R3] noriu. Skubėkime augti [R1], kad per nebrandumą [R32] patys nenukirstume [R33] tų šaknų [R5], iš kurių [R5] esame išaugę [R11 b].

      ________________________ 

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

      [R1] To paties žodžio formose ir aiškios kilmės išvestiniuose bei šiaip bendrašakniuose žodžiuose dėl asimiliacijos pakitę šaknies galo priebalsiai paprasti rašomi morfologiškai. Šių priebalsių rašyba nustatoma iš tų žodžių, kuriuose jie rašomi fonetiškai (pagal tarimą), žr. aprobuoto leidinio „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (toliau LKRS), Vilnius, 1992, p. 20, § 18. Šiame tekste: a) augti – g supanašėjo su dusliuoju t ir tariamas kaip k, bet išlaikomas šaknies galo priebalsis g (plg. augo); b) kasdieniai – s supanašėjo su skardžiuoju d ir tariamas kaip z, bet išlaikomas (plg. kas + diena); c) brigzti – skardieji g ir z prieš -ti suduslėja ir tariami kaip ks, norint patikrinti, kuri samplaika rašytina prieš priebalsę, žodį reikia pakeisti taip, kad samplaika būtų prieš balsę, plg.: brigz-tibryzg-a, brizg-o.

      [R2] Dūrinio šiųmetį viduryje paslėpta daugiskaitos kilmininko galūnė: šių metųšiųmetis, vns. galininkas – šiųmetį.

      [R3] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (žr. LKRS, p. 23, § 24), diktante: šiųmetį diktantą, trumpą novelytę, galvą, debesį, nytį (nytis „atskiras nyčių siūlas su kilpele“, žr. „Lietuvių kalbos žodyne“; dgs. nytys „siūlų vėrinys metmenims verti ir, juos kilnojant, žiotims daryti“, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“), (į) , , nebrandumą.

      [R4] Ilgosios balsės veiksmažodžių ir išvestinių formų šaknyse, diktante: a) pasiūlytų (: pasiūlyti, pasiūlo, pasiūlė); b) lydėti,lydi, lydėjo; c) bjurti, bjūra, bjuro; d) sunykti, sunyksta, sunyko. (Žr. LKRS, p. 12, § 2.)

      [R5] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (žr. LKRS, p. 23, § 24), diktante: pasiūlytų žodžių, visų, pinklių, rankų, mūsų, , šaknų, kurių.

      [R6]Nesutrumpėję žodžiai (nors ir susiję, net turintys vieno žodžio reikšmę) paprastai rašomi skyrium (žr. LKRS, p. 38, § 59), diktante – dalelytė tik ką „neseniai“.

      [R7] Vietovardžiai, kaip tikriniai daiktavardžiai, visada rašomi didžiąja raide (LKRS, p. 63, § 154), diktante: Lietuvos; Druskininkuose, Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje, Londone, Čikagoje.

      [R8] Sudurtiniai žodžiai dažniausiai rašomi morfologiškai – dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarimo (žr. LKRS, p. 35, § 48), diktante: a) tūkstant-is + met-ai = tūkstantmetis, b) (dvi + dešimt) + met-ai = dvidešimtmetis, c) menk-as + niek-as = menkniekis; d) šėm-ai (šėmas „šviesiai, tamsiai ar melsvai pilkas“) + marg-as = šėmmargį.

      [R9] Žodžiai laisvė, tėvynė stilistiniais sumetimais gali būti rašomi didžiąja raide, žr. Rašybos ir skyrybos nuostatų, patvirtintų VLKK 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490), 2.7 punktą.

      [R10] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma ia, kai nė vienas žodžio linksnis neturi galūnėje ė (žr. LKRS, p. 25, § 28), diktante: a) dgs. vardininkas kasdien-iai žodž-iai (nors sk. kasdienei žodžei), nes vns. vard. kasdien-is žod-is; b) vns. naudininkas jai (nors sk. jei), nes vns. vard. ji; c) vns. naud. sen-ajai, graž-iajai (nors sk. senajei, gražejei), nes vns. vard. senoji, gražioji; d) vns. vard. tokia, kilm. tokios, naud. tokiai…; e) vns. įnagin. skrebenančia, nes vns. vard. skrebenanti (priesaga –enti).

      [R11] Visų laikų vyr. g. veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnėse rašomos nosinės balsės (žr. LKRS, p. 23, § 24), diktante: a) įpratę, b) išaugę.

      [R12] Nosinė raidė ą nerašoma, kai tos pačios šaknies žodžiuose raidė a kaitaliojasi su ė (žr. LKRS, p. 19, § 10 1 pstb.), diktante – grasyti, graso, grasė (plg. grėsti, grėsė, grėsmė).  

      [R13] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos 3-iojo asmens galūnė -ų (žr. LKRS, p. 23, § 24 4 punktą), diktante – būtų (bū-ti > bū-t-ų).

      [R14] Neiginys ne su būdvardžiais dažniausiai rašomas kartu, pvz., nedžiugus, nedžiaugsmingas, tik priešpriešos atveju rašoma skyrium (žr. LKRS, p. 43, § 75–76). Priešpriešą paryškina sintaksinės priemonės, kaip antai diktante jungtukas o: …menkniekis, o ne džiaugsmingas susitikimas.

      [R15] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna – po minkštojo priebalsio rašoma iau arba po joto (jis visada minkštas) au (žr. LKRS, p. 16, § 6), todėl ne džeugsmingas, o džiaugsmingas; jau (nors tariama jeu). (Kitaip su tarptautiniais žodžiais – jie rašomi ir su eu, pvz., euras, leukocitai, pleura.)

      [R16] Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių vns. įnagininko galūnėje, priešpaskutiniame skiemenyje, užkonservuota istorinė nosinė: gimt-ąja.(Žr. LKRS, p. 23, § 24.)

      [R17] Įsidėmėtinos rašybos prieveiksmis čia (ne če), žr. LKRS, p. 26, § 30.

      [R18] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, nors priebalsis j dažnai tariamas: a) familiariu [sk. familijeriu], b) patriotą [sk. patrijotą], c) akvariumą [sk. akvarijumą], d) idioma [sk. idijoma].

      [R19] Joto tarimo ir rašybos klausimas šiuo atveju problemiškas – jotas ne įterpiamas tarp balsių i ir o, bet pati balsė i tariama kaip j: kompanionu skaitoma kompanjonu. Pagal lietuvių kalbos žodynus jotas vis dėlto nerašomas, nors žodis kilęs iš pranc. compagnon ir kitu panašiu atveju jotas tariamas ir rašomas, plg.: pranc. chignon – liet. šinjonas. (VLKK rašybos ir tarties specialistai tariasi dėl rašybos normos pakeitimo, bet sprendimas nėra priimtas.)

      [R20] Tai ne priešdėlis į-, bet ilgasis šaknies balsis (ypat-), taigi diktanto žodis ypatingi rašoma su priebalse y, plg.: ypatus, -i, ypač, ypatybės, ypatumas; taip pat ir veiksmažodžio būti es. laiko 3 asmuo –yra. (Žr. LKRS, p. 28, § 35 pastabą.)

      [R21] Neiginys ne su įvardžiais paprastai rašomas skyrium (žr. LKRS, p. 44, § 80), diktante: ne bet kas, ne bet kuris.

      [R22] Jei veiksmažodžių šaknyje yra trumpasis balsis i (kaip įmigti), u (kaip sukti), e, tai veiksmažodinių galūninės darybos daiktavardžių šaknyje bus ilgasis balsis y, ū, ė (žr. LKRS, p. 13, § 3 4 punktą), diktante: a) įmygis (plg. dar: įnikti – įnykis, nutikti – nuotykis, sutikti – santykis), b) galvosūkis (plg. sūkis, posūkis, muštimūšis).

      [R23] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma ia – ne e (žr. LKRS, p. 26, § 29), diktante: a) galėtigalėč-iau (tariamosios nuosakos 1 asmuo; galėti, gali, galėjo); b) jungia (es. l. 3 a.; jungti, jungia, jungė) > jungianti, jungiančią (es. l. veikiam. dal. vns. gal.); c) siauč-ia (es. l. 3 a.; siausti, siaučia, siautė).

      [R24] Prielinksniai rašomi kartu su sutrumpėjusiomis linksnių formomis (žr. LKRS, p. 52, § 116), diktante – bemaž (< be maža), dar plg. iškart (< iš karto), pervien (< per viena).

      [R25] Sudėtiniai skaitvardžiai susideda iš kelių atskirų skaitvardžių, diktante – du tūkstančiai dešimtaisiais (šiuo atveju jais reiškiama data – du tūkstančiai dešimtieji metai); skaitvardį išreikšti skaitmenimis, pridūrus kelintinio skaitvardžio galūnę, 2010-aisiais – rašybos variantas, ne klaida.

      [R26] Daiktavardžių vns. vietininko galūnė –yje ir dgs. –yse rašoma su ilgąja balse (žr. LKRS, p. 24, § 25 3 punktas), diktante: a) vns. viet. Briuselyje, b) dgs. viet. šalyse.

      [R27] Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyse, kai giminiškuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (žr. LKRS, p. 17, § 9 3 punktas), diktante – sugrįžtame (grįžti, apgręžti, grąža, grąžtas).  

      [R28] Nosinė balsė rašoma ir prielinksnyje į (žr. LKRS, p. 19, § 11), diktante – į , į namus.

      [R29] Dalelytės lyg ir lig skirtingos, plg.: lyg „panašiai kaip, tartum“, lig „iki, kol“.

      [R30] Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais (žr. LKRS, p. 40, § 67), diktante – argi (dar plg. betgi, dargi, irgi, kaipgi, netgi, taigi ir kt.).

      [R31] Prielinksniai rašomi atskirai nuo žodžių samplaikų (žr. LKRS, p. 52, § 116), diktante – be kita ko.

      [R32] Neiginys ne paprastai rašomas skyrium nuo daiktavardžių, bet kartu, kai darybiškai ir semantiškai susijęs su neiginį turinčiais žodžiais, daugiausia būdvardžiais ir veiksmažodžiais (žr. LKRS, p. 44, § 78), diktante – nebrandumą (< būdv. nebrand-us + –umas).

      [R33] Jeigu sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (žr. LKRS, p. 43, § 73), diktante – nenukirstume (nenukirsti, nenukerta, nenukirto).

(Parengė Aistė Pangonytė)

 

Diktantas (su skyrybos paaiškinimais)

 

Vanda Juknaitė

Skubėkime augti

 

      Pirmoji rašau šiųmetį diktantą, (–) [S1 a] kuriu trumpą novelytę iš pasiūlytų žodžių. Tokios šviesios datos lydi mus, (: / –) [S2 a] tik ką paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, [S1 b] atgautos laisvės dvidešimtmetis,(–) o žodžiai (–) [S3 a] kasdieniai, [S1 c] pilki, [S4 a] kaip esam įpratę: (, –) [S5] brigzti*, [S1 d] driksti, dryksta, graso, bjūra.(…) Tarytum diktanto rašymas būtų menkniekis, [S6 a] o ne džiaugsmingas visų susitikimas su gimtąja kalba Druskininkuose, [S1 e] Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje, Londone, Čikagoje.

      Suku galvą, ( : ) [S7 a] kaip čia suporavus šėmmargį debesį* su familiariu kompanionu*.(?) Suprantu, [S7 b] kad jau šypsotės, [S7 c] nes jūs (–) [S3 b] ypatingi žmonės, ( : / – ) [S2 b] ne bet kas, [S1 f] ne bet kuris ateina rašyti diktanto. Patriotą* su įmygiu* dar galėčiau susieti, [S6 b] bet (,) [S8] kur dėti akvariumą* su idioma*, (, – / –) [S3 c] tikras galvosūkis. Būtų bemaž graudu du tūkstančiai dešimtaisiais dėl gramatikos pinklių paleisti iš rankų mūsų visų širdis jungiančią nytį.

      Kalba yra beveik mūsų tėvynė. Svečiose šalyse nors vakarais(,) šeimose(,) [S9] sugrįžtame į ją ( , ) [S10] lyg į namus. Argi patys leistume jai, [S11] (–) mūsų senajai (,) [S12] gražiajai kalbai, (–) sunykti? (.) Tik paklausykime**: [S13] mama*, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė…(.)

      Tokia gili ir ilga buvo žiema, [S6 c] bet už lango jau siaučia pavasario vėtra.(!) Kartu su skrebenančia plunksna ji šnabžda**: [S14] laisvė yra galimybė būti savimi. Be kita ko, [S4 b] lyg mažiems vaikams daugeliui atrodo, [S7 d] kad laisvė yra galimybė turėti, [S7 e] ką noriu. Skubėkime augti, [S7 f] kad per nebrandumą patys nenukirstume tų šaknų, [S7 g] iš kurių esame išaugę.

      _____________________

      Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai tekste tik autoriniai, greta nurodyti neutralieji ir vienas kitas numanomas iš diktorės intonacijos. Kiti galimi emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

      * Šie ir kiti toliau žvaigždute pažymėti žodžiai spausdintame tekste paprastai kaip pavyzdžiai išskiriami kursyvu, o diktante gali būti išskirti kabutėmis kaip žodyno citatos:
      a) <…> žodžiai kasdieniai, pilki, kaip esam įpratę: brigzti, driksti, dryksta, graso, bjūra.
      b) <…> žodžiai kasdieniai, pilki, kaip esam įpratę: „brigzti“, „driksti“, „dryksta“, „graso“, „bjūra“.
      Vienoks ar kitoks šių žodžių išskyrimas ar neskyrimas klaida nelaikomas.

      ** Galima interpretacija – tiesioginė (menamoji) kalba, todėl galimas išskyrimas kabutėmis:
      a) Tik paklausykime: „Mama, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė…“
      b) Kartu su skrebenančia plunksna ji šnabžda: „Laisvė yra galimybė būti savimi.“

      Tekstą be paaiškinimų, žr. svetainėje www.diktantas.lt.

      ______________________

SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI  

      [S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (toliau T1) 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų yra atskiriamos kableliais. Šiuo atveju vienarūšiai tariniai rašau, kuriu, toliau: b) vienarūšiai veiksniai tūkstantmetis, dvidešimtmetis; c) vienarūšiai pažyminiai kasdieniai, pilki; d) brigzti, driksti, dryksta, graso, bjūra; e) vienarūšės vietos aplinkybės Druskininkuose, Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje, Londone, Čikagoje; f) vienarūšiai veiksniai ne bet kas, ne bet kuris.

      [S2] Autoriniame tekste šioje vietoje kablelis, vadinasi, sudėtinio sakinio dėmenų santykis gretinamasis, tačiau pirmasis sudėtinio sakinio dėmuo (a) Tokios šviesios datos lydi mus gali būti suprantamas kaip bendresnis, prieš toliau einančius aiškinamuosius, todėl galimas dvitaškis, o intonaciškai atribojus ir brūkšnys, (žr. T1-10.1 punktą). (Skliaustuose nurodytas dvitaškis galimas prieš … tūkstantmetis,dvidešimtmetis kaip aiškinamąsias sakinio dalis – ne dėmenis, dėl tos pačios priežasties jas galima iš abiejų pusių skirti brūkšniais, žr. T1-4.2, plg. [S5].) Dvitaškis ar brūkšnys taip pat galimas b atveju, prieš aiškinant teiginį, kad diktanto rašyti ateina ypatingi žmonės.

      [S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (toliau T2) 9 punktą „vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą“, bet tai ne privalomoji skyryba. Atkūrus tarinio jungtį būtų taip: a) … žodžiai [yra] kasdieniai, pilki… b) … jūs [esate] ypatingi žmonės… (c) atveju: … kur dėti akvariumą su idioma, [yra] tikras galvosūkis (šiuo atveju galima trejopi ženklai: kablelis, rodantis šalutinio dėmens ribą, kablelis ir tarinio jungties vietą žymintis brūkšnys, tik brūkšnys, kartu atliekantis riboženklio ir tarinio jungties vietos funkciją).

      [S4] Įterpinius išskirti privalu pagal T1-4.2 punktą, diktante: a) kaip esam įpratę, b) be kita ko.

      [S5] Dvitaškis dedamas prieš kelias aiškinamąsias apibendrinamojo žodžio žodžiai dalis (žr. T1-4.2 punktą); kartu išvardijamieji žodžiai paaiškina tarinį, atskleidžia, kokie tie [yra] kasdieniai, pilki, žodžiai, tokiam aiškinimo santykiui rodyti tinkamas ir brūkšnys.

      [S6] Vienarūšiai tariniai būtų menkniekis ir [ne] susitikimas sujungti priešinamuoju jungtuku o, prieš jį kablelis būtinas (žr. T1-3.3 punktą); b ir c atveju kablelis būtinas prieš priešinamuoju jungtuku bet sujungtus vienarūšius dėmenis.

      [S7] Šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys privalomai išskiriami kableliais (žr. T1-8.1 punktą), diktante a) šalutinis dėmuo kaip čia suporavus šėmmargį debesį su familiariu kompanionu, tačiau jį dar galima laikyti aiškinamuoju pagrindinio dėmens suku galvą atžvilgiu, todėl vietoj kablelio gali būti rašomas dvitaškis (žr. T1-10.1 punktą), o jei dvitaškis, tai sakinio pabaigoje galimas ir klaustukas. Kiti šalutiniai dėmenys: b) kad jau šypsotės, c) nes jūs ypatingi žmonės, d) kad laisvė yra galimybė turėti, e) ką noriu, f) kad per nebrandumą patys nenukirstume tų šaknų, g) iš kurių esame išaugę.

      [S8] Tarp dviejų susidūrusių jungtukų – sujungiamojo bet ir prijungiamojo dėmens kur dėti akvariumą su idioma jungiamojo žodžio kur kablelis nebūtinas, bet galimas, norint pabrėžti šalutinio dėmens ribas, jo savarankiškumą (žr. T2-10.1 punktą).

      [S9] Aplinkybės vakarais ir šeimose šiaip nevienarūšės, viena laiko, kita labiau vietos, todėl skyrybos ženklai nebūtini, bet autoriniame tekste aplinkybė šeimose išskirta, greičiausiai kaip priduriamoji.

      [S10] Kablelis prieš lyg nebūtinas, tačiau jei kas mintyse į palyginimą įterptų tarinį, pvz.: … sugrįžtame į ją, lyg [sugrįžtume] į namus, kablelį dėtų kaip prieš šalutinį dėmenį lyg sugrįžtume… (jį taip pat galima interpretuoti kaip lyginamuoju būdu išreikštą aiškinimą.)

      [S11] Po įvardžio jai einantį išplėstą priedėlį mūsų senajai (,) gražiajai kalbai privaloma išskirti kableliais (žr. T1-5.3 punktą) arba brūkšniais (žr. T2-5.9 punktą). Pasirenkamųjų taisyklių punkte, be to, pasakyta, kad jei tarp pažymimojo žodžio ir priedėlio norima parodyti tapatumą, priedėlis gali būti ne išskirtas, o atskirtas nuo pažymimojo žodžio brūkšniu.

      [S12] Pažyminiai senajai ir gražiajai, einantys prieš pažymimąjį žodį kalbai, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, neskiriami, bet jei rašančiojo laikomi lygiaverčiais, atskiriami kableliu kaip vienarūšiai (žr. T2-2.2 punktą).

      [S13] Dvitaškis rašomas prieš vienarūšių sakinio dalių virtinę prieš menamą apibendrinamąjį žodį Tik paklausykime [žodžių / kaip skamba šie žodžiai]: mama, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė… (Žr. T1-4.2 punktą, plg. [S5].)

      [S14] Dviem žvaigždutėmis nurodytas galimas interpretuotos tiesioginės kalbos skyrimo variantas, tačiau originale tėra dvitaškis prieš aiškinamąjį sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenį laisvė yra galimybė būti savimi (žr. T1-10.1 punktą, plg. [S2]).

(Parengė Aistė Pangonytė)

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *