Indoeuropiečių kalbų šeima

     Kiek yra pasaulyje kalbų šeimų, sunku tiksliau pasakyti dėl tos pačios priežasties, kaip ir atsakyti į klausimą, kiek yra iš viso žemės rutulyje kalbų. Lenkų kalbininko T. Milevskio „Bendrosios kalbotyros apybraižoje“ suminėtos 37 kalbų šeimos ir keletas grupių bei atskirų kalbų. Tačiau ateityje, geriau ištyrus visas kalbas, matyt, dar turėtų padidėti šeimų skaičius.

Viena iš geriausiai ir didžiausių kalbų šeimų yra jau minėta indoeuropiečių šeima. Šios šeimos kalbomis šneka arti dviejų milijardų žmonių, taigi bemaž pusė Žemės rutulio gyventojų. Seniau indoeuropiečių kalbos buvo paplitusios tik Europoje ir pietų Azijoje (daugiausia Indijoje ir Irane), o vėlesniais laikais, kolonizuodami naujus kraštus, indoeuropiečiai išplatino savo šeimos kalbas ir kituose žemynuose – Amerikoje, Australijoje, Afrikoje.

Kur buvo senųjų indoeuropiečių tėvynė, dar nėra kaip reikiant išaiškinta. bet daugelis mokslininkų linkę manyti, kad ji veikiausiai buvusi vidurio Europoje (Dunojaus vidupio ir žemupio teritorijoje, Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje). Lingvistinė indoeuropiečių žodžių analizė rodo, kad indoeuropiečių protėviai gyvenę teritorijoje, buvusioje toliau nuo jūros ir aukštų kalnų, krašte, kuriame nebuvo nei dramblių, nei liūtų, bet augo bukai ir beržai.

Indoeuropiečių kalbų raida nuo jų prokalbės iki mūsų laikų buvo labai sudėtinga. Vienos iš tų kalbų plėtojosi sparčiau, o kitos dėl susidariusių istorinių aplinkybių vystėsi lėčiau ir dėl to labiau išlaikė prokalbės bruožų. Iš visų dabartinių gyvųjų indoeuropiečių kalbų mažiausiai nutolo nuo prokalbės baltų (lietuvių ir latvių) kalbos. Jose yra išlaikyta senovinė ilgųjų ir trumpųjų balsių opozicija, daugelis senųjų dvibalsių, nemaža senų galūnių, kurios kitose indoeuropiečių kalbose seniai išnyko (plg. liet. vilkas ir rus. волк, angl. wolf, vok. Wolf, pranc. loup) ir kt.

Indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro 11 šakų:

a) baltų,

b) slavų,

c) germanų,

d) italikų ir romanų,

e) keltų,

f) graikų,

g) albanų,

h) armėnų,

i) indų – iranėnų,

j) anatolų,

k) tocharų.

Dvi paskutiniosios šakos jau yra išnykusios, ir apie joms priklausiusias kalbas težinome tik iš išlikusių rašto paminklų.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *