Teksto suvokimo užduotys (atsakymai)

JUST. MARCINKEVIČIUS. „Mindaugas“

      1. Just. Marcinkevičiaus pagrindinės kūrybos temos, žanrai. Kas jungia draminę trilogiją „Mindaugas. Mažvydas. Katedra“?

      Just. Marcinkevičiaus svarbiausios temos – Lietuva, lietuvių kalba ir gamta. Pagrindiniai žanrai – eilėraštis, poema, drama, epinės poemos. Svarbiausios dramos – trilogija „Mindaugas. Mažvydas. Katedra“. Jas jungia Lietuvos valstybės ir kultūros kūrimo tema.

      2. Ką žinote apie istorinę asmenybę Mindaugą?

      Kūrė Lietuvos valstybę, prijungė Baltarusijos ir kt. žemes, buvo karūnuotas Lietuvos karalium. Liepos 6 d. švenčiama Karaliaus Mindaugo diena.

      3. Iš kurios dalies ši ištrauka? Koks pavadinimas? Kuo ji svarbi dramos siužetui? Kur vyksta veiksmas?

      II dalies „Šlovė ir kančia“ finalinė scena, puodžiaus dirbtuvėje.

      4. Kodėl „Mindaugas“ – istorinė poetinė drama?

      Pagrindinis veikėjas – istorinė asmenybė, parašyta eiliuotai, daug jausmo, nepaisoma istorinių faktų tikrumo.

      5. Kaip dramos kūriniuose nurodoma veiksmo erdvė, veikėjų veiksmai, būsenos?

      Tai nurodo remarkos.

      6. Dramos kūriny svarbiausia – konfliktas. Apibūdinkite šios ištraukos konfliktą.

      Vidinis – Mindaugo kančia. Apgailestaujama, kad blogas sūnus ir tėvas. Sprendžiama, kada žmogus laimingas.

      7. Šios dramos antroje dalyje yra du epizodai, kurių abiejų veiksmas vyksta keramikos dirbtuvėje Mindaugo pily (rodo remarkos). Veikėjai taip pat Senis ir Mindaugas. Palyginkite Mindaugo būseną juose. Sugalvokite pavadinimus.

      II scena – Lietuvos valstybės kūrėjo sėkmė, šlovė; IV scena – kūrėjo išgyvenimai, kančia.

      8. Kuo šie epizodai reikšmingi vaizduojamiems įvykiams? Kodėl karalius Mindaugas sudėtingiausias savo mintis patiki Seniui Puodžiui? Kodėl pasirinkta tokia erdvė?

      Dramos veiksmo vieta simbolinė. Mindaugas kaip demiurgas (pasaulio kūrėjas) iš molio lipdo, kuria Lietuvą. Į žmogaus gyvenimą žvelgia iš metafizinės perspektyvos, ieško žmogaus egzistencinės prasmės, tačiau neranda dvasinės ramybės.

      9. Dialogo tarp Senio ir Mindaugo laikas. Kokią prasmę dialoge turi tamsos motyvas?

      Rytas. Kova su tamsa simbolinė. Žmogus – menka dulkelė „visuotinės tamsos okeane“, „Aš nieko nematau. Akla tamsa“.

      10. Apibūdinkite Senio personažą. Ar tai istorinė asmenybė? Koks jo vaidmuo dramoje? Kaip jo prieštaravimai aktyvina Mindaugo mąstymą?

      Ne. Kad Mindaugas suvoktų valstybės kūrimo prasmę, lipdyti savo kūrinį (Lietuvą) iš molio ir savo paties kraujo. Citata?

      11. Koks Senio požiūris į Mindaugo užkariavimus? Citata.

      („Ganėtų. / Ramybės nori žmonės jau, ramybės“).

      12. Pakomentuokite Mindaugo atsakymą: „ilgai dar jos nebus. / galbūt ir niekad“.

      Mindaugas dar nesukūrė Lietuvos.

      13. Reikšmingi Mindaugo svarstymai apie žmogaus egzistencijos prasmę: „galbūt tenai neliks nė ženklo / Iš to, ką aš per didį vargą kūriau / Tai kam tada tas vargas ir kančios.“ Kokia Jūsų nuomonė?

      14. Kaip apibūdintumėte Mindaugo vidinę būseną? Ar jis laimingas?

      Nusižeminimas, savo menkumo išgyvenimas, noras sugrįžti atgal „pasižiūrėt, į ką išaugo jo kančia“ (Iš ateities perspektyvos).

      15. Scenovaizdį pakeičia Daumanto su karių būriu įsiveržimas. Kaip apie tai informuojamas skaitytojas (žiūrovas)?

      Remarkomis.

      16. Netrumpos remarkos turinys. Jos vaidmuo dramos kūriniui.

      Mindaugas mirtinai sužeidžiamas gelbėdamas nuo smūgio savo „Lietuvą“. Karalius paaukoja gyvybę norėdamas išsaugoti valstybę.

      17. Kas svarbiausia sužeistam Mindaugui? Jo veiksmai prieš mirtį. Iš ko sužinome?

      Iš remarkų. Mindaugas renka „Lietuvos“ šukes ir greit lipdo.

      18. Kokia pagrindinė Mindaugo paskutinio monologo mintis?

      Žudė, trėmė, vertė jėga paklusti – viską darė dėl Lietuvos. („Tik ją mylėjau… Lietuvą… Ją vieną“).

      19. Kodėl autorius į finalinę sceną įveda Baltą ir Juodą Metraštininkus?

      Istorija privalo būti šviesi, balta, nepagražinta. Baltam metraštininkui liepia surašyti visus jo nusikaltimus, kuriuos padarė dėl Lietuvos valstybės kūrinio, o juodas tušuoja ir savaip interpretuoja istorinius įvykius. Labiau išryškėja opoziciškas konfliktas tarp šviesos ir tamsos.

      20. Just. Marcinkevičius Mindaugui suteikia mitinio kūrėjo – kenčiančio, mirštančio ir atgimstančio – prasmę. Kaip tai suprantate?

      Kenčia, aukojasi ir miršta dėl tikslo, idealo (Lietuvos valstybės), atgimsta darbais ateities kartų atminty.

      21. Dialoguose su Seniu daugiau klausimų nei atsakymų. Kodėl?

      Tikslas – žadinti dabarties žmogaus sąmoningumą.

      22. Dramos veiksmo laikas. Erdvė.

      Praeities aliuzija į ateitį. Kūrybos prasmės apmąstymai Visatos begalybės akivaizdoje.

      23. Paskutinio scenovaizdžio svarbiausias objektas.

      Kepurė.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *