Teksto suvokimo užduotys

Klausimai ir užduotys X-XII klasėms

 

 

 

 

Donata Beitnarienė

Grožinių kūrinių analizė ir interpretavimas

Klausimai ir užduotys X-XII klasėms

Spaudvila, 2008

 

 

 

 

 

 

 

Justinas Marcinkevičius

IŠTRAUKA IŠ POETINĖS DRAMOS „MINDAUGAS“

ANTRA DALIS

ŠLOVĖ IR KANČIA

4

      Keramikos dirbtuvė Mindaugo pily.

      M i n d a u g a s  i r  S e n i s

      SENIS

      Toksai ankstyvas šiandien?

      ———————————-

      SENIS

      O man atrodo – tu esi laimingas,

      Kai sėdi taip, parėmęs rankom galvą,

      Prie savo „Lietuvos“ ir kai galvoji

      Kažką svarbaus… Tikriausiai apie ją.

      MINDAUGAS

      Laimingas? Taip, turbūt šiek tiek laimingas.

      Bet aš toliau žiūriu – ir nematau,

      Koksai likimas ateity jos laukia.

      Aš nieko nematau. Akla tamsa.

      Galbūt tenai neliks nė menko ženklo

      Iš to, ką aš per didį vargą kūriau.

      Tai kam tada tas vargas ir tos kančios?

      Kam tąsyk aš e s u arba b u v a u?

      O, kad dar žmogui leista būt sugrįžti!

      Bent vieną sykį… grįžt pasižiūrėti…

      Į ką išaugo jo kančia… Bet ne.

      Tai būtų visiškas žmogaus žlugimas.

      Jo pralaimėjimas. Ir jo mirtis.

      Negeros mintys, Seni, o, negeros!

      Neskambios mintys, kaip nevykęs puodas,

      Kurį, kaip tu sakai, reik sudaužyt.

      SENIS

      Prieš ką tu vakar pasiuntei kariauną?

      Ar dar kažką rengiesi prilipdyti,

      Prijungt prie savo Lietuvos? Ganėtų.

      Ramybės nori žmonės jau, ramybės.

      MINDAUGAS

      Ilgai dar jos nebus. Galbūt ir niekad.

      O kariauna, žinai, kaip kariauna –

      Kariaut privalo… Koks ten triukšmas, Seni?

                     Su karių būriu įsiveržia Daumantas

      A, Daumantas! Toksai ankstyvas, svaini?

      Džiaugiuos, tave matydamas… Bet kaipgi…

      Tu čia atsiradai? Juk, rodos, vakar

      Tu išvykai į karą su visais

      Prieš Romaną, prieš Briansko kunigaikštį?

      DAUMANTAS

      Aš atvykau į karą prieš tave,

      Prakeiktas puodžiau! šiandien arba niekad…

                                           Užsimoja sunkiu kirviu. Mindaugas lyg

                               skydu prisidengia „Lietuva“. 

                               Nuo smūgio ji sudūžta, subyra.

                              Mirtinai sužeistas, krinta Mindaugas.

      MINDAUGAS

      O mano Lietuva!

      (Seniui)

      Bėk, Seni, bėk!

      Vaikus… vaikus išgelbėk! Šauk sargybą!

      DAUMANTAS (saviškiams)

      Greičiau! Vaikų ieškokit! Ir iškirskit

      Jo visą padermę… Pasiųskit žmogų!

      Pasiųskite žygūną pas Treniotą!

      Tegu pasakojam, kad sostas laisvas.

            Išbėga

      MINDAUGAS (susižeria rankomis „Lietuvos“ šukes po savim)

      Ką jie padarė! Viso amžiaus triūsą

      Sudaužė ir suskaldė… Kas dabar

      Suvienys ją ir sulipdys? Tėvyne,

      Brangioji mano!

              (Dėlioja gabalus ant žemės. Vieną prie kito)

      Čia dar vieno trūksta.

              (Ieško, neranda)

      Kur jis galėjo nusimesti? Niekur

      Nėra jo… reik visus… visus surinkti

      Į vieną vietą… Čia, po krūtine,

      Kur kraujas laša. Reik visus surinkti…

              (Nusilpęs krinta ant savo „Lietuvos“. Pakelia galvą)

      Kur metraštininkas?

      JUODAS METRAŠTININKAS (prišokęs)

      Aš čia, valdove!

      MINDAUGAS

       A, čia tas juodas… Baltą man pašauk!

                            (Baltam metraštininkui)

      Tu tuos lapus, kuriuos liepiau išplėšti,

      Iš naujo parašyk… ir dar pridėk,

      Kad Vismantą aš nužudžiau… jo brolius

      Medžioklėje nudėjau… Nužudžiau

      Ligeikį, Višlį, Edivilą. Taip.

      Rašyk, rašyk, kad per vėlu nebūtų.

      Rašyk: Vyžeikį, Vilikailą, Bikšį

      Aš ištrėmiau iš Lietuvos… Judikį

      Aš palikau kovos lauke. Galėjau

      Išgelbėti jį, išnešti. Palikau.

      Rašyk, kad gimines ir artimuosius

      Aš priverčiau jėga paklusti man.

      Rašyk, kad aš… kad nemylėjau nieko…

      Tačiau pridėk, kad visa tai dariau

      Tiktai dėl Lietuvos… tik dėl Tėvynės…

      Ir būtinai pridėk, kad jai ir man

      Turbūt nebuvo kito… kito kelio…

      Kad aš buvau jos įrankis… kad aš

      Tik ją mylėjau… Lietuvą… Ją vieną…

      Galbūt mane supras… galbūt atleis…

                (Apsikabina „Lietuvos“ skeveldras. Miršta)

      JUODAS METRAŠTININKAS 

      Ne, taip nebus. Tai melas, išdavystė,

      Kad visa tai, ką aš rašiau, prapultų,

      Kad mano žodis ir teisybė žūtų!

      Istorija viena privalo būti…

      Viena teisybė… Vienas žodis. Mano!

              (Nuduria Baltą Metraštininką. Ištraukąs iš jo rankų

              Baltą knygą, drasko ją, plėšo.

              Paskui į savo Juodą knygą rašo)

      O visa tai įvyko, dievui leidus,

      Viens tūkstantis du šimtai šešiasdešimt

      Trečiaisiais metais.

              Scena pamažu temsta. Jos gilumoj išryškėja suskaldytos Mindaugo „Lietuvos“ kontūrai

             Dar labiau sutemsta. Šviečia tiktai ant didelės juodos knygos karūna

             Uždangos nėra

Druskininkai, 1968

      Klausimai ir užduotys

      1. Just. Marcinkevičiaus pagrindinės kūrybos temos, žanrai. Kas jungia draminę trilogiją „Mindaugas. Mažvydas. Katedra“?

      2. Ką žinote apie istorinę asmenybę Mindaugą?

      3. Iš kurios dalies ši ištrauka? Koks pavadinimas? Kuo ji svarbi dramos siužetui? Kur vyksta veiksmas?

      4. Kodėl „Mindaugas“ – poetinė drama?

      5. Kaip dramos kūriniuose nurodoma veiksmo erdvė, veikėjų veiksmai, būsenos?

      6. Dramos kūriny svarbiausia – konfliktas. Apibūdinkite šios ištraukos konfliktą.

      7. Šios dramos antroj daly yra du epizodai, kurių abiejų veiksmas vyksta keramikos dirbtuvėje Mindaugo pily (rodo remarkos). Veikėjai taip pat Senis ir Mindaugas. Palyginkite Mindaugo būseną juose. Sugalvokite pavadinimus.

      8. Kuo šie epizodai reikšmingi vaizduojamiems įvykiams? Kodėl karalius Mindaugas sudėtingiausias savo mintis patiki Seniui Puodžiui? Kodėl pasirinkta tokia erdvė?

      9. Dialogo tarp Senio ir Mindaugo laikas. Kokią prasmę dialoge turi tamsos motyvas?

      10. Apibūdinkite Senio personažą. Ar tai istorinė asmenybė? Koks jo vaidmuo dramoje? Kaip jo prieštaravimai aktyvina Mindaugo mąstymą?

      11. Koks Senio požiūris į Mindaugo užkariavimus? Citata.

      12. Pakomentuokite Mindaugo atsakymą: „ilgai dar jos nebus. / galbūt ir niekad“.

      13. Reikšmingi Mindaugo svarstymai apie žmogaus egzistencijos prasmę: „galbūt tenai neliks nė ženklo / Iš to, ką aš per didį vargą kūriau / Tai kam tada tas vargas ir kančios.“ Kokia Jūsų nuomonė?

      14. Kaip apibūdintumėte Mindaugo vidinę būseną? Ar jis laimingas?

      15. Scenovaizdį pakeičia Daumanto su karių būriu įsiveržimas. Kaip apie tai informuojamas skaitytojas (žiūrovas)?

      16. Netrumpos remarkos turinys. Jos vaidmuo dramos kūriniui.

      17. Kas svarbiausia sužeistam Mindaugui? Jo veiksmai prieš mirtį. Iš ko sužinome?

      18. Kokia pagrindinė Mindaugo paskutinio monologo mintis?

      19. Kodėl autorius į finalinę sceną įveda Baltą ir Juodą Metraštininkus?

      20. Just. Marcinkevičius Mindaugui suteikia mitinio kūrėjo – kenčiančio, mirštančio ir atgimstančio – prasmę. Kaip tai suprantate?

      21. Dialoguose su Seniu daugiau klausimų nei atsakymų. Kodėl?

      22. Dramos veiksmo laikas. Erdvė.

      23. Paskutinio scenovaizdžio svarbiausias objektas.

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *