Egzistencializmas (Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir pokariu)

      Antrojo pasaulinio karo išvakarėse filosofų S. Kierkegoro ir M. Heidegerio filosofijos pagrindu atsiranda nauja literatūros kryptis – egzistencializmas.

      Svarbiausia egzistencializmo literatūros problema – pa­aiškinti žmogaus buvimą (egzistenciją), jo vietą ir vaid­menį pasaulyje.

      Žmogus suvokia pasaulio priešiškumą ir konstatuoja, kad pasaulis žmogui neturi jokios prasmės, nebent tą, kurią jam savo valia ir noru suteiksiąs pats žmogus. Jo likimas ir charakteris priklauso ne nuo istorinių, biologinių ar kitų veiksnių, o nuo jo paties. Žmogus yra visiškai laisvas ir pasirinktu apsisprendimu kuria pats save, todėl yra atsa­kingas už savo veiksmus bei išsirinktas etines vertybes.

      Egzistencialistų teigimu, visiško savitarpio supratimo nėra, asmenybė pasmerkta vienišumui.

      Pagal santykį su religija skiriamos dvi egzistencializmo atmainos: ateistinė (M. Heidegeris, Ž. P. Sartras, A. Ka­miu) ir teistinė arba religinė (S. Marselis, K. Jaspersas, N. Berdiajevas).

      Kūrėjai

      F. Kafka, Procesas.

      R. M. Rilkė, Valandų knyga, Vaizdų knyga, Duino elegijos.

      Ž. P. Sartras, Šleikštulys.

      M. Cvetajeva, A. Kamiu.

      Lietuvių literatūra:

      V. Mačernis, Vizijos, Sonetai.

      B. Krivickas, Žiaurusis Dievas.

      A. Škėma, Balta drobulė.

 

      Šaltiniai

      Darius Budreckis. Kaip sėkmingai parašyti teksto analizę ir interpretaciją mokykloje. Vilnius, 2006

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *