Teksto suvokimo ir kalbos užduotys

     TĖVYNĖ – TAI KALBA

 

 

Regina Koženiauskienė

Danguolė Mikulėnienė

Regina Rinkauskienė

Vilija Vilkienė

TĖVYNĖ IR KALBA   10

Kontroliniai ir savikontrolės testai

„Šviesa“, Kaunas, 2010

 

 

 

 

 

      Knyga skiriama visiems IX-X klasių mokiniams, nesvarbu, iš kurių autorių vadovėlių jie mokosi ar mokėsi. Ji padės tinkamai pasirengti pasiekimų patikrai.

      Knygoje pateikiama 16 testų, kuriuos sudaro morfologijos ir rašybos, sintaksės ir skyrybos, kalbotyros, kirčiavimo, kalbos kultūros, teksto skaitymo ir suvokimo užduotys. Testai suskirstyti į 5 skyrius pagal kalbos mokslo sritis. Atlikdami 1-4 skyriaus testus mokiniai pasitikrins gebėjimus ir įgūdžius, o 5 skyriaus testai, suda­ryti pagal Pagrindinio ugdymo pasiekimų programą, leis žinias įsivertinti.

      Pateikiami visų testų atsakymai. Jie kiekvienam mokiniui padės išsiaiškinti dalykines spragas ir jas panai­kinti.

 

Teksto suvokimo užduotis

 

      Perskaitę tekstą, atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.

 

Berniukas ir kalnas

      Pasaulio pakrašty, Kąirkalbėti mieste, plytėjo klonis, kuriame net patį vidurvasarį žmonės negalėdavo sušilti. Klonis buvo gražus, derlingas ir žalias, tačiau jį dengė didžiulio kalno metamas amžinas šešėlis. Šis kalnas buvo toks neregėtai aukštas, kad pro jį negalėjo prasiskverbti nei šviesa, nei šiluma.

      Klonio gyventojai, žinoma, jau buvo įpratę gyventi šešėlyje ir šaltyje, tačiau vis tiek troško bent retkarčiais pajusti vasaros šilumą. Jie pavydžiai žvelgė į kalno viršūnę, siekiančią debesis, kur sniegu apdengtuose uolų iškyšuliuose žaidė saulė. Kai kas svajojo užkopti aukštyn, tačiau taip ir nesiryžo artintis prie aštrių kalno uolų, nuo kurių naktį sklido keis­ti garsai.

      Žmonės kantriai laukė, kol vėjas ir bėgantis laikas pamažu sunaikins kalną, ir tuomet juos galės pasiekti saulės šiluma.

„Turiu bent jau pabandyti!“

     Ir štai vieną dieną tame krašte gimė berniukas.

      Jis nebuvo nei stipresnis, nei aukštesnio ūgio, nei sumanesnis už kitus vaikus. Taigi ne­turėjo jokių išskirtinių savybių. Tik augdamas ėmė galvoti, kad jam nesinori visą gyvenimą laukti gero oro, trupučio saulės ir šviesos: „Na ir kas, kad ima baimė. Bandysiu ten įkopti.“

     Kai klonio gyventojai sužinojo, kad vaikas sumanė susigrumti su aukštuoju milžinu, vi­saip bandė jį perkalbėti.

      – Kalnas pernelyg status ir lygus, palypėjęs vos kelis metrus nusirisi žemyn ir prasiskelsi galvą į aštrius akmenis,– sakė vienas.

– Kalno urvuose gyvena baisingi žvėrys, nejau negirdi, kaip jie riaumoja? – gąsdino antras.

– Dar niekas nėra užkopęs į tą kalną! – rėkė tūla senutė. – Kas manaisi esąs?

– Turiu bent jau pabandyti, – atsakė vaikas.

      Jis susikrovė kuprinėlę, įsidėjo užkandžio, pasiėmė tvirtą lazdą ir iškeliavo.

      Iš pradžių berniukas kopė labai iš lėto, dėmesingai ieškodamas uolos iškyšų. Suprato, kad kalnas tik iš apačios atrodo status, lygus, neįkopiamas. Tačiau kuo aukščiau jis kopė, tuo daugiau atrasdavo plyšių, visokių keliukų, o sniego plotus įveikti pasirodė visai lengva.

      Jis kilo aukštyn ir aukštyn.

      Išvydo trykštantį upokšnį, kurio vanduo grumėjo tarp uolų, ir suprato, kad tai jis skleidžia garsus, taip bauginančius klonio gyventojus. Net susijuokė, prisiminęs, kiek naktų praleido galvą pakišęs po pagalve dėl „riaumojančio“ kalno baimės.

      Dabar jis jau nieko nebebijojo. Ropštėsi aukštyn, pamažu, bet atkakliai. Kartais šiek tiek prarasdavo drąsą, stebėdamas tolumoje stūksančias granito sienas, kurios kilo į dangų beveik vertikaliai ir atrodė tarsi nugludintos. Tačiau kai prie jų priartėdavo, visuomet atrasdavo kokį išsikišimą, į kurį galima įsikibti, ar plyšį, į kurį galima įsprausti koją. Darbuodamasis abiem rankomis ir kojomis berniukas kopė aukštyn.

„Ateikite, tai įmanoma!“

      Galiausiai pasiekė kalno viršūnę. Ten aukštai jį užliejo šilti saulės spinduliai. Berniukas jautė neapsakomą smagumą. Tuomet pažvelgė žemyn ir pamatė klonio gyventojus, kurie atrodė mažut mažutėliai. Vaikas ėmė šaukti:

– Ateikite, ateikite! Pamatysite, kad užkopti įmanoma!

      Tie, kurie užgniaužę kvapą stebėjo berniuko kopimą, tuoj pat paliko klonį ir ėmė ropštis aukštyn. Kiti ėmė krautis lagaminus kelionei. Tačiau norėjo pasiimti visus sau brangiausius daiktus, todėl niekaip neįstengė apsispręsti: vis grįždavo atgal pasižiūrėti, ar ko nepamiršo. Daugelis nė neketino leistis į žygį: labiau norėjo likti namie ir laukti, kol laiko bėgsmas įveiks didįjį kalną.

      Tačiau nuo tos dienos nuolat kas nors pasiekia kalno viršūnę ir tučtuojau ima pergalin­gai šaukti, o aidas, atsidusęs į kalno uolas, kartoja:

– Ateikite, ateikite! Pamatysite, kad užkopti įmanoma!

Pagal http://mintys.lt/pamokymai/berniukas-ir-kalnas

 

1. Teksto pradžia primena pasaką. Nurodykite du požymius. (2 taškai)

2. Pamąstykite, kodėl veikėjai neturi vardų. (1 taškas)

3. Kodėl būtent berniukas, o ne suaugusieji ryžtasi žygiui? (1 taškas)

      4. Pirmajame fragmente vaizdas kuriamas kontrasto principu. Paaiškinkite šį teiginį ir išrinkite jį įrodančius žodžius. (2 taškai)

      5. Kūrinyje vaizdingai piešiamas peizažas. Išrinkite iš jo aprašymo šias menines priemones: 2-3 epitetus, personifikaciją (įasmeninimą), metaforą. (3 taškai)

Epitetai __________________________________________________

Personifikacija (įasmeninimas) _______________________________

Metafora _________________________________________________

      6. Koks klonio gyventojų požiūris į savo padėtį? Nusakykite ir paaiškinkite. (2 taškai)

7. Kaip žmonės reaguoja į vaiko sumanymą? Kodėl taip? (2 taškai)

      8. Kaip antrajame fragmente pavadintas kalnas? Išrašykite šią perifrazę. (1 taškas)

      9. Paaiškinkite žodžio tūla reikšmę. (1 taškas)

      10. Kokią mintį apie žmogų ir jo gyvenimą perša berniuko atrastas kalnų upokšnis? (1 taškas)

      11.1. Kaip kinta berniuko nuotaika lipant į kalną? Kodėl ji keičiasi? (2 taškai)

      11.2. Pacituokite sakinį, geriausiai atspindintį tą pokytį. (1 taškas)

      12.1. Žmonės, supratę, kad kalnas įveikiamas, elgiasi skirtingai. Nusakykite jų elgesį. (3 taškai)

      12.2. Pagal kūrinio veikėjų elgesį galima spręsti, kokių žmonių visuomenėje yra daugiausia. Kuris trečiojo fragmento žodis tai atskleidžia? (2 taškai)

      13. Nusakykite pagrindinę tekste keliamą problemą. (1 taškas)

      14 Suformuluokite pagrindinę teksto mintį. (2 taškai)

 

Kalbos užduotys

 

      1. Iš teksto suvokimo užduoties išrinkite nurodytas kalbos dalis ir jų formas. (5 taškai)

      Aukštesniojo laipsnio būdvardis ________________________________

      Aukščiausiojo laipsnio prieveiksmis _____________________________

      Sudurtinis daiktavardis _______________________________________

      Pusdalyvis _________________________________________________

      Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis _______________________        

 

      2. Išrinktus iš teksto žodžius išnagrinėkite ir užpildykite lentelę. (5 taškai)

Žodis

Kalbos dalis (veiksmažodžio forma)

Giminė

Skaičius

Linksnis

Laikas

Asmuo

Laipsnis

 

būdvardis

 

 

 

 

 

 

 

prieveiksmis

 

 

 

 

 

 

 

daiktavardis

 

 

 

 

 

 

 

pusdalyvis

 

 

 

 

 

 

 

dalyvis

 

 

 

 

 

 

 

      3. Lentelėje nurodykite, kuria sakinio dalimi žodžiai eina ir kokiomis kalbos dalimis jie išreikš­ti (jei žodis kurio nors požymio neturi, rašykite brūkšnį). (9 taškai)

      Klonio gyventojai, žinoma, jau buvo įpratę gyventi šešėlyje ir šaltyje, tačiau vis tiek troško bent retkarčiais pajusti vasaros šilumą.

Žodis (žodžiai)

Sakinio dalis

Kalbos dalis (-ys)

Klonio

 

 

gyventojai

 

 

žinoma

 

 

jau

 

 

buvo įpratę gyventi

 

 

šešėlyje

 

 

ir

 

 

šaltyje

 

 

tačiau

 

 

vis tiek

 

 

troško pajusti

 

 

bent

 

 

retkarčiais

 

 

vasaros

 

 

šilumą

 

 

   

      4. Paaiškinkite sakinių skyrybą. (2 taškai)

      Pasaulio pakrašty,1 Kąirkalbėti mieste,1 plytėjo klonis,2 kuriame net patį vidurvasarį žmonės negalėdavo sušilti. Klonis buvo gražus,3 derlingas ir žalias,4 tačiau jį dengė didžiulio kalno metamas amžinas šešėlis.

      1. ______________________________________________

      2. ______________________________________________

      3. ______________________________________________

      4. ______________________________________________

 

      5. Nurodykite sakinių rūšį (vientisinis, sudėtinis prijungiamasis, sudėtinis sujungiamasis, bejungtukis, mišrusis). Šalutinius sakinius pabraukite (jų gali ir nebūti). (6 taškai)

      1. Tačiau kuo aukščiau jis kopė, tuo daugiau atrasdavo plyšių, visokių keliukų, o snie­go plotus įveikti pasirodė visai lengva.

      _______________________________________________

      2. Tačiau kai prie jų priartėdavo, visuomet atrasdavo kokį išsikišimą, į kurį galima įsi­kibti, ar plyšį, į kurį galima įsprausti koją.

      _______________________________________________

      3. Net susijuokė, prisiminęs, kiek naktų praleido galvą pakišęs po pagalve dėl „riau­mojančio“ kalno baimės.

      _______________________________________________

      4. Klonio gyventojai, žinoma, jau buvo įpratę gyventi šešėlyje ir šaltyje, tačiau vis tiek troško bent retkarčiais pajusti vasaros šilumą.

      _______________________________________________

      5. Žmonės kantriai laukė, kol vėjas ir bėgantis laikas pamažu sunaikins kalną, ir tuo­met juos galės pasiekti saulės šiluma.

      _______________________________________________

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *