Sinkopis

      Naujųjų laikų poezijoje vis laisvesnė darosi kirčio vieta eilutėje. Ritmas impulsyvesnis, su netikėtais intervalų sutraukimais ar išplėtimais. Šitokiais principais grįstą eilėdarą vadina sinkopiu. Sinkopio ypatybės: kirtis neturi pastovios, apibrėžtos vietos eilutėje, tarp kirčiuotų skiemenų įvairus nekirčiuotų skiemenų skaičius; eilučių ilgumas nedėsningai, laisvai kinta, svyruoja. Sinkopiui apibūdinti tinkamiausias metroritminis vienetas – posmas.

      Sinkopio yra du variantai: klasikinis ir neklasikinis (laisvasis). Klasikinio sinkopio intervalika strofoje – l arba 2 nekirčiuoti skiemenys:

      Dar vyrai kerta miškus,                                 U–U–UU–

      Dar moterys bulves kasa.                              U–UU–U–U

      Ir ežeras toks ryškus.                                     U–UU–U–

      Pasauly dar visko esama.                              U–UU–U–UU

                                          (A. Maldonis)

      Šiame posme intervalai yra vienas arba du skiemenys; vadinasi, turime klasikinį sinkopį.

      Kai kada į klasikinio sinkopio posmą gali įsiterpti keturių skiemenų intervalas.

      Jei į klasikinio sinkopio eilutes įsiterpia bent vienas triskiemenis ar penkiaskiemenis intervalas, jis sugriauna klasikinio sinkopio tėkmę, paverčia jį neklasikiniu. Pasinaudojame lietuvių eilėdaros tyrinėtojo J. Girdzijausko pavyzdžiu:

      Šventės, prakalbos ir jubiliejai                      –U–UUUUU–U

      Tai vienos, tai kitokios grupės.                      UU–UU–U–U

      Prakalbėtą laukai žalieji,                               UU–UU–U–U

      Imtų plūst atgalios ir upės.                             –U–UU–U–U

                                        (A. Miškinis)

      Į pirmą sinkopio eilutę įsiterpė penkiaskiemenis intervalas. Taigi šis posmas priklausytų neklasikiniam sinkopiui.

      Neklasikinio sinkopio eilutėje gali atsirasti greta du kirčiuoti skiemenys (intervalas nulinis):

      O žmonelė – grindis šluoja                              UU–UU– –U

      Ir svečių laukia labai.                                      UU– – UU–

                                       (A. Baltakis)

      Sinkopis yra perėjimas į laisvesnes eilėdaras – toninę, verlibrą. J. Girdzijausko teigimu, toninė eilėdara lietuvių poezijoje tik kristalizuojasi ir nėra plačiau taikoma. Labiau paplitęs verlibras.

 

     Šaltiniai

      V. Ramonaitė. Literatūros mokslo įvado pagrindai. Šiauliai, 1997

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *