Silabotoninė eilėdara

      Silabotoninė eilėdara (silabotonika) – pagrindinė lietuvių poezijos eilėdaros sistema. Ją įtvirtino ir ištobulino Maironis. Ši eilėdara vyrauja ir dabartinėje poezijoje, nors yra gerokai pakitusi.

      Silabotoninės eilėdaros metrinis principas – kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų derinimas eilutėje. Pavyzdžiui, eilutėje „Sūpauja saulę šaltiniai žydri“ kirčiuojamas kas trečias skiemuo: l, 4, 7, 10. Pažymėję kirčiuotus skiemenis brūkšneliu, nekirčiuotus lankeliu, turėsime cituotos eilutės schemą: –UU–UU–UU–. Silabotoninės eilėdaros eilutėje kirtis turi apibrėžtą vietą.

      Yra penki pagrindiniai silabotonikos metrai: du dviskiemeniai (kirčiuojamas kas antras eilutės skiemuo) ir trys triskiemeniai (kirčiuojamas kas trečias eilutės skiemuo).

      Dviskiemeniai metrai yra chorėjas ir jambas. Chorėjas: kirčiuojami nelyginiai eilutės skiemenys: „Žemė tarė: aš tave laikau“. Šios eilutės metro schema –U–U–U–U–; taigi turime devyniaskiemenį chorėją. Jambas: kirčiuojami lyginiai eilutės skiemenys: „Už sodo driekės plačios pievos“: U–U–U–U–U; šios eilutės metras – devyniaskiemenis jambas. Tačiau dažniausiai kūrinyje teorinės metro schemos pažeidžiamos: eilutėse tai vienur, tai kitur praleidžiami (iškrinta) metriniai kirčiai.

      Apšerkšniję mūsų žiemos, –                             UU–U–U–U

      Balta, balta – kur dairais. –                             –U–UUU–

      Ilgas pasakas mažiemus                                  –U–UUU–U         

      Seka pirkioj vakarais.                                     –U–UUU–

                                      (S. Nėris)

      Pirmoje eilutėje iškrito pirmas chorėjo kirtis, o kitose eilutėse – penktas.

      Analogiški praleidimai būna ir jambo eilutėse.

      Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą,                 U–U–UUU–U

      išaugusį iš pelenų,                                          U–UUUUU–

      savo rūpestį didžiausią,                                  U–U–UUU–U

      kuriuo lyg vieškeliu einu,                               U–U–UUU–

                                (Just. Marcinkevičius)

      Šiame posme, iškritus kirčiui, tarp dviejų kirčiuotų skiemenų susidarė ne tik trijų, bet ir penkių skiemenų intervalas (antra eilutė). Kaip matyti iš pavyzdžių, dviskiemeniuose metruose gali būti tik nelyginių skaičių (l, 3, 5, net 7) intervalai (eilučių pradžia ir pabaiga čia nereikšmingos). Du kirčiuoti skiemenys greta būti negali.

      Triskiemeniuose metruose rečiau pasitaiko praleistų kirčių. Šių metrų intervalika – du nekirčiuoti skiemenys. Triskiemeniai metrai yra daktilis, amfibrachis ir anapestas. Kiekvieno šių metrų kirčiai turi savo pastovią, apibrėžtą vietą eilutėje.

      Daktilis: pradedama kirčiuoti nuo pirmo eilutės skiemens ir toliau kirčiuojamas kas trečias skiemuo: l, 4, 7, 10 ir t. t.

      Supasi, supasi lapai nubudimi,                        –UU–UU–UU–UU

      Šnarasi, šnekasi, vėjo pajudinti, –                   –UU–UU–UU–UU

      Skleisdami gaudesį alpstantį, liūdintį,             –UU–UU–UU–UU

      Supasi, supasi lapai nubudimi.                        –UU–UU–UU–UU

                                                 (B. Sruoga)

      Amfibrachis: pradedama kirčiuoti nuo antro skiemens, kirčiuojami 2, 5, 8,11,14 skiemenys:

      Ten vėjas pro vyšnią ir slyvą                           U–UU–UU–U

      Nuėjo ieškoti dainos.                                       U–UU–UU–

      Ir buvo taip Žalia, taip gyva                            U–UU–UU–U

      Kaip tavo ir mano sapnuos.                             U–UU–UU–

                                              (J. Strielkūnas)

      Anapestas: pradedama kirčiuoti nuo trečio skiemens; kirčiuojami 3, 6, 9, 12, 15 skiemenys. Anapesto eilutėje dažnai kirčiuojamas ir pirmas skiemuo – atsiranda pridėtinis kirtis. Anapesto pradžia su pridėtiniu kirčiu vadinama kretiku: –U–UU–UU– Pabraukti skiemenys – kretikas. Pavyzdžiui:

      Baltos pusnys laukų nebekloja,                       –U–UU–UU–U         

      Šviečia saulė skaisčiau ir skaisčiau.               –U–UU–UU–

      Ant šakų pumpurėlis pakilo:                           UU–UU–UU–U

      Ar pavasaris jau?                                            UU–UU–

                              (Vytė Nemunėlis)

      Žymint laužytos eilutės metrą, eilutė ištiesinama:

      Per sprindį

      vėl pasistiepė pušelės,                                   Šiame posme – keturios metrinės

      berželiui lapai                                               eilutės. Metrinė posmo schema:

      kalasi žali.                                                     U–U–U–UUU–U

      Atokaitoj                                                       U–U–U–UUU–

      minkšta žolelė kelias,                                    U–UUU–U–U–U     

      gelsva puriena                                               U–U–U–UUU–

      pūpso pabaly.

                              (Just. Marcinkevičius)

      Be minėtų pagrindinių metų, silabotonikoje yra mišrieji metrai – įvairūs pagrindinių metrų deriniai, junginiai. Štai, pavyzdžiui, Maironio posmas, kuriame daktilinės eilutės keičiasi su amfibrachinėmis:

      Lygūs, sužėlę tamsiai vilnimis –                     –UU–UU–UU–     d

      Rugiai lyg kad rūtos žaliuoja.                        U–UU–UU–U       am     

      Kiek tik apimsi aplink akimis,                        –UU–UU–UU–     d

      Kaip žaliosios marios liūliuoja,                      U–UU–UU–U      am

 

      Dviskiemeniai ir triskiemeniai metrai gali dėsningai kartotis eilutės viduje:

      Ežero skaisčios bangos liūliavo                      –UU–U // –UU–U     d + ch

      Žaliu smaragdu;                                             U–UU–                      am

      Laivą be irklo varė, lingavo                           –UU–U // –UU–U     d + ch

      Vėsos dvelkimu.                                              U–UU–                      am

                              (Maironis)

      Visas Maironio eilėraštis „Vakaras“ parašytas pagal šią schemą.

 

      Šaltiniai

      V. Ramonaitė. Literatūros mokslo įvado pagrindai. Šiauliai, 1997

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *