Strofika

      Eilutės dažniausia jungiamos į didesnius metroritmo vienetus – strofas, arba posmus. Posmas – eilučių junginys, metrinė, semantinė ir sintaksinė-intonacinė vienovė. Posmuose išryškėja metro principai, eilučių ilgumo pastovumas ar kaita, rimų pobūdis, rimavimo būdas.

      Posmai yra vienaeiliai, dvieiliai, trieiliai, ketureiliai (katrenai), penkiaeiliai ir didesni. Pagrindinis posmas, kuriuo remiantis nustatomi eilėdaros dėsningumai, yra ketureilis – katrenas.

      Viename kūrinyje gali būti derinami įvairūs posmai. Just. Marcinkevičiaus lyrikoje yra apie trisdešimt eilėraščių, kurių penki posmai išdėstyti laipsniškai didėjančiu arba mažėjančiu nuoseklumu. Pavyzdžiui, eilėraštis (be pavadinimo):

      Saulele mano, vakarop eini.                                   Vienaeilis posmas

 

      Lauką atsidusimas šešėliuotas.                               Dvieilis

      Gyvenimo švelnus prisiglaudimas.

 

      Iš meilės šitas graudulys, iš meilės.                       Trieilis

      Vis negaliu atplėšt tavas nuo lūpų,

      rugių kalneli vidury dangaus!

 

      Gražus tas žemės laikymas per amžius:                 Katrenas

      darbų žydėjimas, lietaus laukimas,

      žiūrėjimas į saulę. Arba vėl –

      tas paėmimas artimo už rankos.

      Ir neišverksi, ir neišdainuosi,                                Penkiaeilis

      Gal tiktai ištylėsi tą gerumą

      prieš savo veidą vienas. O boružei

      gal sušnibždėsi: dievo vabalėli,

      paimk mane į dangų su žeme.

 

     Šaltiniai

      V. Ramonaitė. Literatūros mokslo įvado pagrindai. Šiauliai, 1997

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *