Ritmas

      Kalba apskritai, drauge ir grožinės prozos kalba yra ritminė. Ritmas yra visur, kur yra tolydus panašių reiškinių kartojimasis. Prozoje tokie tolydžiai besikartojantys reiškiniai yra sakiniai, frazės, žodžiai ar glaudžiai susijusių žodžių grupelės. Tačiau šie kalbos vienetai tekste labai įvairuoja, laisvai išsidėstė, todėl ritmo, jo vienodumo kalbėdami ar kito kalbos klausydamiesi tarsi nejaučiame. Prozos ritmas nesubalansuotas, ne monotoniškas, o laisvas.

      Kas kita – eiliuotos kalbos ritmas. Jį girdi kiekvienas, kuris klausosi deklamuojamo ar skaitomo eiliuoto kūrinio. Jį galima justi skaitant tylomis, sau. Eiliuotos kalbos ritmas pabrėžtas, subalansuotas, ryškus.

      Eiliuotos kalbos tekstas taip organizuotas, kad ritmą formuoja daugelis jo kalbos ypatybių: skaidymas eilutėmis, vidinė eilučių organizacija, jų galūnių sąskambiai – rimai, strofika. Kūrinį ritmizuoja ir įvairūs sintaksiniai paralelizmai, pakartojimai, išvardijimai, ypač būdingi eiliuotai kalbai. Ritminio vaidmens eiliuotoje kalboje nepraranda ir natūralaus kalbėjimo ritmas. Tačiau tarp daugelio eiliuotos kalbos ritmo formantų svarbiausias yra metras. Prozos ritmas – nemetrinis, poezijos – metrinis.

 

     Šaltiniai

      V. Ramonaitė. Literatūros mokslo įvado pagrindai. Šiauliai, 1997

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *