Problema

      Problema – pagrindinis klausimas, kurį rašytojas kelia ir sprendžia kūrinyje. Tačiau literatūros teorijos šaltiniuose problema laikomi skirtingi kūrinio dalykai. Vieni autoriai problemą tapatina su tema, kiti ją apibūdina kaip temos ir idėjos vienovę, dar kiti laiko savarankiška sistema, esančia kūrinyje greta temos ir idėjos. Tačiau visuose šaltiniuose akcentuojama, kad problema yra tai, kas kūrinyje meniniais vaizdais sprendžiama, analizuojama, gvildenama. Vienų kūrinių problema akivaizdi, ryški, pavyzdžiui, L. da Vinčio kūrinio „Drugelis ir liepsna“ problema, kaip reikta elgtis su ugnimi, yra aiški, nesunkiai suvokiama; kitų – sudėtingesnė, tarsi įslaptinta, ne iš karto apčiuopiama. Taip J. Biliūno „Joniuko“ problema, kas kaltas, kad našlaičio susidūrimas su pasauliu toks skaudus, nėra išryškinta, ji nelengvai pastebima.

      Elementari problematika (kūrinio problemų visuma) galima jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų lektūroje. Antai problemiškai vaizduojamas gyvenimas J. Degutytės pasakoje „Plaštakės diena“. Klausimai, kada gyvenimas džiugus ir prasmingas, kuo rūpintis šiame pasaulyje ir kt., pateikti vaikiškai, paprastai, mažųjų skaitytojų turėtų būti suvokti, pastebėti. Yra kūrinių, kuriuose gyvenimas vaizduojamas „temiškai“ paviršutiniškai, iliustratyviai. Probleminis vaizdavimas gilesnis: rašytojas apmąsto, analizuoja tai, ką vaizduoja, ieško vaizduojamojo reiškinio priežasčių, rodo jo sudėtingumą ir prieštaringumą, kartais jį filosofiškai traktuoja, drauge aktyvina skaitytojo mintį. Dabartinėje literatūroje linkstama į probleminį gyvenimo vaizdavimą.

 

      Šaltiniai

      V. Ramonaitė. Literatūros mokslo įvado pagrindai. Šiauliai, 1997

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *