Teksto suvokimo ir kalbos užduotys (atsakymai)

Nijolė Marcinkevičienė

Lietuvio namai – šventovė

Nr.

Galimi atsakymai

Taškai

1.

Taip išreiškiama pagarba, meilė savo namams. Dvarelis išreiškia pasaulio centrą, o jo kūrėjas prilyginamas pasaulio kūrėjui. Tuo norima pasakyti, kad namai lietuviui – šventovė.

2

2.

Pagarbiai, sakralizuotai. Kiekvienas daiktas palaiko ryšį su nematomo pasaulio būtybėmis, per juos palaikomas ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Daiktai turėjo ir simbolinę reikšmę.

3

3.

Namuose gyveno kelios kartos. Taigi ten – artimiausi žmonės. Daiktai turi ir apsauginę reikšmę, ne tik buitinę. Namuose gyveno mirusiųjų vėlės, saugančios žmogų nuo priešiškų jėgų.

3

4.

Negalima statyti ten, kur ėjo senas kelias – nes juo ėjo visokie žmonės; kur buvo kapinės – mirusius reikia gerbti. Netoli turi būti vandens gysla – šulinys.

2

5.

Nerami vieta, galbūt kas palaidotas ar blogos vėlės.

1

6.

Stalas – vienija gyvuosius ir mirusius, krikštasuolė – čia ilsisi atėjusios vėlės, slenkstis – po juo gyvena namą saugantys naminukai, langas – žiburys lange rodo kelią vėlėms, krosnis – ji gali būti vėlių gyvenama vieta.

4

7.

Duris reikia darinėti iš lėto, kad žmogaus laimė suspėtų jį sekti. Netrankyti, kad laimei pirštų neprivertume. Vežant krikštyti – plačiai atverti duris, kad vaiko gyvenimas būtų platus.

2

8.

Norėjo išlaikyti santarvę, nes vėlės tebedalyvavo gyvenime, galėjo padaryti ir gero, ir blogo.

2

9.

Skeptiškai. Atrodo kvaili ir nesuprantami. Vis dėlto kai kurių draudimų ir prietarų laikosi nesąmoningai: nesisveikina per slenkstį, ant palangės kūčių vakarą stato žvakę, į ugnį negalima pilti nešvaraus vandens.

3

Kazys Bradunas

Namai

Nr.

Atsakymai

Taškai

10.

Aukodavo aukas, į pamatus dėdavo šermukšnio šakų, kad išbaidytų piktas jėgas, pinigėlį – kad būtų turtingas.

2

11.

Tai baltų protėvis, lietuvis pagonis, tikintis ugnies, medžio, gyvatės šventumu, vėlių pasauliu. (citatos)

3

12.

Primena užkalbėjimą, tam tikrą maldą, kalbamą pradedant statyti namą. Turinys – kreipiasi į ugnį, vėles. Forma – išretinti žodžiai, akcentuojami kirčiuoti skiemenys, jie sudaro sąskambius, kurie primena burtažodžius.

3

13.

  1. Namų statymas – ypatingas darbas.
  2. Dedant pamatus atliekamos apeigos.
  3. Ypatingas ugnies vaidmuo.
  4. Pagerbia vėles.

4

 

Kalbos užduotys

 

      1. Įrašykite praleistas raides ir sudėkite skyrybos ženklus.

      Visiškai nepasiduodamas miegui, Juška ratuose sėdėjo pusiau gulomis ir snūduriavo. Jo šnervės vėl jautė visus vasaros nakties kvapus: ir šieną, ir nokstančius rugius, ir atvėsusias kelio dulkes. Jo ausys girdėjo griežles džeškiant, o akys matė tūkstančius žvaigždžių juodame danguje, tamsius krūmus bei medžių kūgius ir negęstančias vasaros žaras, išsiliejusias siaura juosta virš horizonto.

      Kai, važiuojant per brastą, Palšis sustojo ir sumanė atsigerti, akimirkos tyloje Juškai pasirodė, kad jis girdi kaukšint arklio kanopas. Jo vaizduotėje iškilo juodasis vyras su balnu rankoje ir moters akys, kupinos neslepiamo nerimo.

      Palšis pliuškėdamas išbrido į krantą. Susikūprinęs beveik risčia įnešė ratus į statų skardį. Jo kanopų išjudinti, ritosi žemyn akmenukai. Kelias dabar buvo lygus, namai nebetoli – arklys bėgo neraginamas. Tik retkarčiais Palšis sukarpydavo ausimis ir aukščiau pakeldavo galvą, lyg kažkas įtartinas sėlintų prie jo iš užpakalio.

 

      2. Įrašykite nebaigtų žodžių dalis.

      1. Kad ir kas rašytų (veiksm., tar. n., vns. III a.), kad ir kokia tema,– vis tiek parašo (veiksm., ties. n., es. 1., vns. III a.) gražiai (priev., nelyg. l.).

      2. Visa tai turbūt nuteiks (veiksm., ties. n., būs. l., dgs. III a.) jus (įv., asm., dgs. gal.) nemaloniai.

      3. Giliose (būdv., mot. g., dgs. viet.) akyse plūduriavo jums visiems gerai pažįstamas (dalyv., neveik., es. 1., vyr. g., vns. vard.) liūdesys.

      4. Visi šie įtaisai, beviltiškai tušti, ima judėti ir suktis (veiksm., bendratis, sangr.), tyliai skimbčiodami (pusd., dgs., vyr. g.) ir braškėdami (pusd., dgs., vyr. g.).

      5. Užvertęs (dalyv., veik., būt. k. 1., vyr. g., vns. vard.) galvą, jis taip pat žiūrėjo į persišviečiantį (dalyv., veik., es. 1., vyr. g., vns. gal.) dūmų stulpą, kylantį iš kamino.

 

      3. Nurodykite sakinių rūšį.

      1. O dabar visi, rodos, susirinko prie išlikusių trobesių, griovių ir medžių, kad nekalbėdami pasakytų vienas kitam, kas tarp jų yra bendra ir ko jie išmoko begyvendami. (J. A.) (sudėt. prijung.)

      2. Tas raitėsi kaip ant žarijų, lakstė po liekną kaip akis išdegęs, bet įsismaginusi Uršulė nė per žingsnį neatstojo. (K. B.) (sudėt. sujung.)

      3. Lengvas vėjelis plaiksto rožines užuolaidas, kieme džiūstančius skalbinius, kedena po jais bėgiojančių vaikų plaukus; vakarėjančios saulės perkošti šnara liepaičių lapai, saulė virpa murzino vaikiščio akyse, jis stovi prisidėjęs ranką prie kaktos… (B. R.) (sudėt. bejungt.)

      4. Kai saulė nusileido, kaminai staiga pasidarė jaukesni. (J. A.) (sudėt. prijung.)

      5. Pastovėjo, padaužė pypkę į tvoros statinį ir, susiieškojęs pentelę, sėdosi plakti dalgį. (M. K.) (vient.)

      6. Jie atsisėdo prie stalo ir ėmė valgyti nepaprasto skanumo vaisius, imdami juos iš krištolinių taurių. (J. S.) (vient.)

      7. Švietė mėnulis, sniegas buvo melsvai baltas, medžių šakos atrodė išpaišytos ant lango stiklo. (J. A.) (sudėt. bejungt.)

      8. Man jau norėjos kuo greičiau pasprukti nuo jos taip nelauktai suakmenėjusio veido, kristi į lovą, užsitempti ant galvos paklodę ir, klausantis retų garsų už lango, laukti, kol ateis miegas. (B. R.) (sudėt. prijung.)

      9. Dunksėjo ratai, šnopavo uždusęs arklys, kėlėsi aitrios baltos dulkės. (A. P.) (sudėt. bejungt.)

      10. Vyresnio amžiaus žmonės ėmė rinktis vėliau, kai saulė jau krypo į pakalnę ir ėmė artintis prie miško. (P. N.) (sudėt. prijung.)

 

      4. Išplėstinę pusdalyvinę laiko aplinkybę pakeiskite šalutiniu laiko aplinkybės sakiniu.

      Kai maloniai leido laiką valsčiaus daboklėje, svarstė iš visų pusių kvailai susiklosčiusią padėtį, ir vietoje gailesčio ir susikrimtimo dėl prarastos nepasikartojančios progos jam kilo atkarumas ir pyktis. (M. K.)

 

      5. Pabraukite taisyklingus variantus.

      1. (Neužilgo, Netrukus, Greitai) vaikai grįš iš mokyklos. 2. Senelę vargina (padidėjęs, padidintas) kraujospūdis. 3. Tau reikia būti (stropesniam, stropesniu). 4. Motina (jaudinasi, pergyvena) dėl sūnaus. 5. Jis taip padarė (kerštaudamas, ant keršto, iš keršto). 6. Pastarųjų apklausų (daviniai, duomenys) teikia vilčių. 7. Ar užteks maisto (ant šešių žmonių šešiems žmonėms). 8. (Pas ką, Iš ko) gavai knygą? 9. (Kelinto, Kelinta) šiandien? 10. Šiame žodyje nosinė (nesirašo, nerašoma).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *