Teksto suvokimo ir kalbos užduotys

Teksto suvokimo ir kalbos užduotys 9-10 klasei

 

 

 

 

Regina Jasukaitienė

Jūratė Dranginienė

TEKSTO SUVOKIMO IR

KALBOS UŽDUOTYS 9-10 KLASEI

Kaunas, 2011 m.     

 

 

 

 

 

     

      Šis pratybų sąsiuvinis yra skirtas 9 ir 10 klasių mokiniams. Jame – teksto suvokimo ir kalbinės užduotys, sudarytos pagal 2011-ųjų metų patikros 10-oje klasėje medžiagą. Knygelės tikslas – padėti mokiniams pasiruošti Pagrindinio ugdymo egzaminui ir padėti pagrindus brandos egzamino rašiniui. Siūlomos teksto suvokimo užduotys reikalauja atidaus įsiskaitymo į tekstą, rasti nurodytą informaciją, atsakyti į probleminius klausimus (tai padeda pasiruošti samprotaujamojo pobūdžio rašiniui), atsakymus argumentuoti, atpažinti stilių, žanrą, menines raiškos priemones. Kiti klausimai prašo formuluoti temą, problemą, pagrindinę mintį. Pateiktos kūrybinės užduotys glaudžiai siejasi su analizuojamais tekstais, gali būti panaudotos rišliosios kalbos pamokose.

      Teksto suvokimui parinkti grožiniai, publicistiniai ir moksliniai tekstai. Kalbos užduotys atitinka atnaujintus patikros 10-oje klasėje reikalavimus. Knygelės autorės mano, kad kiekvienas pedagogas gali numatyti savo vertinimo sistemą atrinkti užduotis, liberaliai vertinti probleminio mąstymo užduočių atsakymus.

Autorės

 

Nijolė Marcinkevičienė

Lietuvio namai – šventovė

     

      Kad laimintų ir saugotų

 

      Sodyba buvo idealus pasaulis, rojaus žemėje išraiška. Dainose minimas margas tėvo dvarelis su vario varteliais reiškia pasaulio centrą. Žmogus buvo to pasaulio kūrėjas, taigi, prilygo Dievui. Jis kūrė namus perimdamas tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas, mėšlynas.

      „Mano gyvenimas“ – taip daug kur Lietuvoje vadinama gyvenamoji aplinka. Namuose ir aplink juos, kaip tikima, gyveno nematomo pasaulio būtybės, galinčios padėti ir pakenkti. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Deja, šiandien jie daug kam atrodo tik kvaili ir nesuprantami prietarai.

      Niekas nestatydavo namo ten, kur kažkada ėjo senas kelias ar buvo senos kapinės, pilkapiai. Juk keliu keliauja visokie žmonės, geri ir blogi. Netoli turėjo būti vandens, nesvarbu, upė, ežeras ar tik kūdra, ir, žinoma, vandens gysla – šuliniui.

      Dėdami pirmąjį rąstų vainiką iškart aukodavo auką. Meistras vidury trobos užkurdavo lauželį, kad troboje nebūtų parazitų,– tikėta apvalomąja ugnies galia. Lauželį kurdavo ir ieškodami tinkamos namui vietos: jei ugnis plaikstydavosi, gesdavo – vieta netinkama gyventi.

 

      Gyvųjų ir mirusiųjų santarvė

 

      Stalas senovėje buvo ne tik valgymo ir šeimos narių kasdienio bendravimo vieta. Tai pats švenčiausias namų baldas, vienijantis gyvuosius ir mirusiuosius. Per šventes: Velykas, Kalėdas, stalas tapdavo aukojimo vieta – altoriumi, prie jo buvo kviečiamos ir vėlės. Prie stalo atlikdavo vestuvių apeigas. Kūdikį prieš veždami krikštyti dėdavo ant stalo, kad augtų protingas bei linksmas.

      Stalą užlaikydavo švariai – negalima ant jo dėti nei šukų, vaikams draudžiama sėdėti ant stalo…

      Garbingiausia pirkios vieta – krikštasuolė: kampas užstalėje, kur sueina suolai. Čia sėdėdavo šeimininkas, per šventes – garbingiausias svečias, ant sienos kabodavo daili rankšluostinė su pačiu puošniausiu jaunamartės atsineštu rankšluosčiu. Per Kūčias čia net dėdavo šieno (ne tik po staltiese), nes tikėjo, kad šioje vietoje ilsisi atėjusios vėlės.

      Slenkstis žymėjo ribą tarp išorės ir vidaus, o po slenksčiu gyvenę namą saugantys naminukai. Todėl su slenksčiu susiję daug draudimų: negalima sveikintis per slenkstį, kad nesusipyktum, ant jo sėdėti, kapoti kirviu. Svetimam, juolab piktam, blogam žmogui neleisdavo peržengti slenksčio. Slenkstis turėjo būti švariai numazgotas.

 

      Kiekviena kertė svarbi

 

      Ne mažiau svarbios buvo durys. Čia matuodavo vaikų ūgį: įpjaudavo rieves, o sergančiam vaikui – kryžiuką. Jei mažylis praauga kryžiuką, geras ženklas, vadinasi, pasveiks, užaugs. Duris reikia darinėti iš lėto, atsargiai, kad „žmogaus laimė, kuri visuomet jį seka, suspėtų drauge išeiti ir sugrįžti“, netrankyti durų, kad „laimei pirštų neprivertume“. Veždami vaiką krikštyti, atverdavo duris kuo plačiau, „kad gyvenimas būtų platus ir slaunas“.

      Langas – namo akys, pro kurias žmogus nuo mažų dienų stebėdavo pasaulį. Lango rasa gydydavo dedervines ir kitas odos ligas. Kūčių vakarą ant palangės statydavo degančią žvakę, kad vėlės nepaklystų, rastų kelią į namus, kur jų laukė vaišės.

      Krosnis buvo tokia svarbi, kad iki šiol vadinama žmogaus kūno dalimis – stuburas, kakta, padas, gerklė. Pakrosnyje senovėje gyvenę žalčiai. Šventa buvo ir krosnyje (židinyje) besikūrenanti ugnis. Ji galėjo ne tik šildyti, maitinti, bet ir paleisti namus pelenais. Buvo tikima, kad namų ugnis gali būti kaip skaistykla mirusiesiems. Juk po mirties žmogus kurį laiką privalo atgailauti žemėje ir dažniausiai jam paskiriama vieta – krosnyje (kitur medžiuose arba ant aukšto). Viena moteris susapnavusi mirusią anytą. Toji sako: „Būk gera, nekurk tos krosnies visus metus, nes man paskirta čia būti.“ Moteris išpildė šį prašymą, o po metų anyta vėl prisisapnavo dėkodama, kad galėjo atbūti bausmę. Iš čia ir prietaras: jei nuo krosnies nusidegini pirštą, nesikeik, o sukalbėk „Amžinąjį atilsį“ vėlelei.

      Lova buvo skirta ne tik miegoti, bet ir liudijo tų namų vyriausiosios dukters darbštumą ir turtingumą: būdavo tiesiama gražiausia lovatiese ir statoma arčiausiai durų, kad ji kuo greičiau ištekėtų.

      Kad jauna pora susilauktų sūnaus, po jų lova kišdavo kirvį, kad gimtų duktė – kultuvę.

      Namo palėpė – paslaptinga vieta, kur gyvenusios namų dvasios, todėl užlipus ten reikia nepamiršti už jas pasimelsti. Prariekus naują duonos kepalą, kampelį numesdavo ant aukšto. Ten buvo saugomos ir sudžiūvusios šventintos Žolinės puokštės, paskui įdedamos į mirusiojo karstą.

Savaitraštis ,,Šeimininkė“

 

      Kazys Bradūnas

      Namai

 

      Tūkstantmetį

      Gyvą medį

      Paguldau ant pamatų –

 

      Angis

      Atgis

      Duobės dugne

      Balta ugnia

      Ir drabužiais

      Gražiais

      Pagiružiais

      Pareis

      Vėlelė klajūnėlė.

 

      Klausimai

      1. Kodėl liaudies dainose sodyba vadinama tėvo dvareliu? Kokį čia matote ryšį su pasaulio kūrėju? (2 taškai)

      2. Kaip senovės lietuviai žiūrėjo į kiekvieną daiktą? Kaip šis požiūris pasikeitė mūsų dienomis? Kokios funkcijos daiktai nebeteko? (3 taškai)

      3. Mūsų proseneliai jaukumo, ramybės, saugumo ieškodavo namuose. Kokios sąlygos šitai lėmė? (3 taškai)

      4. Kokios yra būtinos namo vietos parinkimo sąlygos? Su kuo tai susiję? (2 taškai)

      5. Kodėl negalima statyti namo toje vietoje, kur plaikstosi užkurta ugnis? (1 taškas)

      6. Kurios namo vietos buvo ypač gerbiamos ir kodėl? (4 taškai)

      7. Su kokiais draudimais susijusios durys? (2 taškai)

      8. Kodėl tokią didelę pagarbą senovės lietuviai rodė mirusiųjų vėlėms? (2 taškai)

      9. Kaip šiuos papročius, apeigas ir tikėjimus vertina šių laikų žmogus? Kokių draudimų ar prietarų tebesilaiko ir šiandien? (3 taškai)

      Kazys Bradūnas

      Namai

      10. Prisiminkite, kokias apeigas ir kokiu tikslu senovės lietuviai atlikdavo, pradėdami statyti namą. Raskite užuominų apie tai šiame eilėraštyje, pacituokite. (3 taškai)

      11. Ką galite pasakyti apie šio eilėraščio žmogų (lyrinį subjektą)? Kokia jo pasaulėjauta? Iš ko apie tai sprendžiate? (2 taškai)

      12. Kokį tautosakos žanrą primena antrasis eilėraščio posmelis. Kuo? (3 taškai)

      Bendras klausimas

      13. Kokius straipsnio teiginius patvirtina (iliustruoja) šis K.Bradūno eilėraštis? (4 taškai)

Iš viso 39 taškai

Balai

10

9

8

7

6

5

4

3

2

Taškai

39-38

37-35

34-32

31-29

28-26

25-22

21-18

17-13

12 ar <

 

Kūrybinės užduotys

 

      1. Pasvarstykite, ar draudimai, prietarai, apeigos galėjo turėti ir kokį nors realų pagrindą. Pavyzdžiui, kodėl reikia švariai užlaikyti stalą? Kodėl negalima trankyti durų?

      2. Kodėl žmogus nori turėti jaukius namus? Kaip tai susiję su jo dvasine būsena?

      3. Ar galima pagal namus (sodybą, butą, kambarį) spręsti apie žmogų: charakterį, pomėgius, įpročius ir t. t. ? Teiginius argumentuokite.

      4. Parašykite rašinį „Mano namai“, „Mano kambarys“.

 

Kalbos užduotys

 

      1. Įrašykite praleistas raides ir sudėkite skyrybos ženklus.

      Visiškai nepasiduodamas miegui Juška ratuose sėdėjo pus__u gulomis ir sn__d__riavo. Jo šnervės vėl jautė visus vasaros nakties kvapus ir šieną ir nokstančius rugius ir atvėsus__s kelio dulk__s. Jo ausys girdėjo griežl__s džešk__nt o akys matė tūkstančius žvaig__džių juodame danguje tamsius krūmus bei medžių kūgius ir neg__stančias vasaros žaras išsiliejus__s siaura juosta virš __orizonto.

      Kai važiuojant per br__stą Palšis sustojo ir sum__nė atsigerti akimirkos tyloje Juškai pasirodė kad jis girdi kau__šint arklio kanopas. Jo vaizd__tėje iškilo juodasis vyras su balnu rankoje ir moters akys kupinos neslep__mo nerimo.

      Palšis pliuškėdamas išbrido į krantą. Susikūprin__s beveik ri__čia __nešė ratus į statų skardį. Jo kanopų išjudinti ritosi žemyn akmenukai. K__lias dabar buvo lygus namai nebetoli – arklys bėgo neraginamas. Tik retkarč__is Palšis sukarpydavo ausimis ir auk__čiau pakeldavo galvą lyg ka__kas __tartinas sėlint__ prie jo iš užpakalio.

 

      2. Įrašykite nebaigtų žodžių dalis.

      1. Kad ir kas raš__ (veiksm., tar. n., vns. III a.), kad ir kokia tema,– vis tiek paraš__ (veiksm., ties. n., es. 1., vns. III a.) graž__ (priev., nelyg. l.).

      2. Visa tai turbūt nuteik__ (veiksm., ties. n., būs. l., dgs. III a.) j__ (įv., asm., dgs. gal.) nemaloniai.

      3. Gil__ (būdv., mot. g., dgs. viet.) akyse plūduriavo jums visiems gerai pažįst__ (dalyv., neveik., es. 1., vyr. g., vns. vard.) liūdesys.

      4. Visi šie įtaisai, beviltiškai tušti, ima judėti ir sukt__ (veiksm., bendratis, sangr.), tyliai skimbčio__ (pusd., dgs., vyr. g.) ir braškė__ (pusd., dgs., vyr. g.).

      5. Užvert__ ( dalyv., veik., būt. k. 1., vyr. g., vns. vard.) galvą, jis taip pat žiūrėjo į persišvieč__ (dalyv., veik., es. 1., vyr. g., vns. gal.) dūmų stulpą, kylantį iš kamino.

 

      3. Nurodykite sakinių rūšį.

      1. O dabar visi, rodos, susirinko prie išlikusių trobesių, griovių ir medžių, kad nekalbėdami pasakytų vienas kitam, kas tarp jų yra bendra ir ko jie išmoko begyvendami. (J. A.)

      ……………………………………………………………………………….

      2. Tas raitėsi kaip ant žarijų, lakstė po liekną kaip akis išdegęs, bet įsismaginusi Uršulė nė per žingsnį neatstojo. (K. B.)

      ……………………………………………………………………………….

      3. Lengvas vėjelis plaiksto rožines užuolaidas, kieme džiūstančius skalbinius, kedena po jais bėgiojančių vaikų plaukus; vakarėjančios saulės perkošti šnara liepaičių lapai, saulė virpa murzino vaikiščio akyse, jis stovi prisidėjęs ranką prie kaktos. (B. R.)

      …………………………………………………………………………………

      4. Kai saulė nusileido, kaminai staiga pasidarė jaukesni. (J. A.)

      ……………………………………………………………………………….

      5. Pastovėjo, padaužė pypkę į tvoros statinį ir, susiieškojęs pentelę, sėdosi plakti dalgį. (M. K.)

      ……………………………………………………………………………….                

      6. Jie atsisėdo prie stalo ir ėmė valgyti nepaprasto skanumo vaisius, imdami juos iš krištolinių taurių. (J. S.)

      ……………………………………………………………………………….

      7. Švietė mėnulis, sniegas buvo melsvai baltas, medžių šakos atrodė išpaišytos ant lango stiklo. (J. A.)

      ……………………………………………………………………………….

      8. Man jau norėjos kuo greičiau pasprukti nuo jos taip nelauktai suakmenėjusio veido, kristi į lovą, užsitempti ant galvos paklodę ir, klausantis retų garsų už lango, laukti, kol ateis miegas. (B. R.)

      ……………………………………………………………………………….

      9. Dunksėjo ratai, šnopavo uždusęs arklys, kėlėsi aitrios baltos dulkės. (A. P.)

      ……………………………………………………………………………….                

      10. Vyresnio amžiaus žmonės ėmė rinktis vėliau, kai saulė jau krypo į pakalnę ir ėmė artintis prie miško. (P. N.)

      ……………………………………………………………………………….

 

      4. Išplėstinę pusdalyvinę laiko aplinkybę pakeiskite šalutiniu laiko aplinkybės sakiniu.

      Leisdamas maloniai laiką valsčiaus daboklėje, svarstė iš visų pusių kvailai susiklosčiusią padėtį, ir vietoje gailesčio ir susikrimtimo dėl prarastos nepasikartojančios progos jam kilo atkarumas ir pyktis. (M. K.)

      ……………………………………………………………………………….

      ……………………………………………………………………………….

 

      5. Pabraukite taisyklingus variantus.

      1. (Neužilgo, Netrukus, Greitai) vaikai grįš iš mokyklos. 2. Senelę vargina (padidėjęs, padidintas) kraujospūdis. 3. Tau reikia būti (stropesniam, stropesniu). 4. Motina (jaudinasi, pergyvena) dėl sūnaus. 5. Jis taip padarė (kerštaudamas, ant keršto, iš keršto). 6. Pastarųjų apklausų (daviniai, duomenys) teikia vilčių. 7. Ar užteks maisto (ant šešių žmonių, šešiems žmonėms). 8. (Pas ką, Iš ko) gavai knygą? 9. (Kelinto, Kelinta) šiandien? 10. Šiame žodyje nosinė (nesirašo, nerašoma).

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *