Epo (epikos) žanrai

Žanro pavadinimas

Apibūdinimas

Apsakymas, novelė

Nedidelis, glausto pasakojimo laiko ir nedidelės erdvės kūrinys.

  • Dėmesys telkiamas į vieną įvykį ar į vieną veikėjo gyvenimo epizodą.
  • Būdingas glaustas pasakojimas: atrenkami ir vaizduojami tik esminiai įvykiai, aplinkos vaizdai, buities detalės.
  • Veikia palyginti nedaug veikėjų, kurie vaizduojami ne visapusiškai, o išryškinant vieną kurį aspektą.

Apysaka

Kūrinys, stambesnis už apsakymą (novelę), bet smulkesnis už romaną.

  • Siužetą sudaro ne vienas, o keletas veikėjams svarbių įvykių.
  • Būdingi išsamūs veikėjų portretai, gausūs gamtos vaizdų ir veikėjų dvasinių būse­nų aprašymai.
  • Kompozicija ne itin vientisa, epizodų seką dažnai lemia chronologija.

Romanas

Pasakojamasis didelės apimties, laisvos sandaros kūrinys.

  • Būdingos kelios įvairiai tarp savęs susijusios siužeto linijos, veikia daug veikėjų.
  • Vaizduojamas gana ilgas laiko tarpas, kuris gali apimti visą pagrindinio veikėjo gyvenimą, bet formaliai gali tęstis tik vieną dieną.
  • Veiksmo erdvė, aplinka apibūdinama labai plačiai, panoramiškai.

Epas

Plačios apimties, dažniausiai eiliuotas kūrinys arba kūrinių ciklas istorine ar mitologine tema.

  • Pasakojama apie didvyrių, valdovų, dievų ir pan. išskirtinius žygdarbius, vaizduo­jami esminiai kurios nors tautos gyvenimo įvykiai.
  • Būdingas pakilus, patetiškas kalbėjimas.
  • Idealizuojami veikėjai, kurie dažniausiai esti didvyriai ar pusdieviai.

Epinė poema

Eiliuotas pasakojamasis kūrinys, kuriame veiksmas plėtojamas nuosekliai.

  • Vaizduojami įvykiai yra susiklostę į fabulą, turinčią aiškią pradžią ir pabaigą, o jos grandis sieja tvirti priežastiniai ryšiai.
  • Pasakotojas yra objektyvus, neišsako savo požiūrio į vaizduojamus dalykus.

Pasakėčia

Trumpas alegoriškas dažniausiai pamokomasis eiliuotas ar prozos kūrinys.

  • Žmonių santykiai, žmogaus būdo bruožai ir poelgiai vaizduojami alegoriškai.
  • Viena dalis – vaizdingas konkretus pasakojimas, kita – pasakėčios moralas, kuris paaiškina pasakojimo prasmę.

Memuarai, atsiminimai

Kūrinys, kuriame autorius pasakoja apie įvykius, kurių dalyviu arba stebėtoju yra buvęs.

  • Centre atsiduria autoriui artimos aplinkos, jo sutiktų žmonių, patirtų įvykių apra­šymas.
  • Susidaro subjektyvus regėjimo taškas, nes kalbėtojas pateikia savo komentarus ir vertinimus.

Esė

Mokslinio pobūdžio, nedidelės apimties kūrinys.

  • Būdingas kompozicijos ir stiliaus laisvumas, subjektyvus požiūris į aptariamus reiškinius, problemas.
  • Dažniausiai vyrauja viena tema (filosofijos, mokslo, visuomenės, meno ir kt. srities), bet nesiekiama išsamaus temos tyrinėjimo, nepateikiamas galutinis verti­nimas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *