Kaip atskirti esė nuo straipsnio?

      Esė – nedidelės apimties literatūros kūrinys moralės, istorijos, politikos, meno temomis. Jam būdingas kritiškas požiūris į dabartį, subjektyvus vertinimas, laisvas stilius ir kompozicija. Esė (meniškas paaiškinimas) – savo brangiausių minčių išsakymas.

      Esė autorius vadinamas eseistu. Kurio nors laikotarpio, šalies, autoriaus esė visuma – eseistika.

Esė požymiai

Kriterijai

Paaiškinimas

Turinys

Nagrinėjamos moralės, istorijos, politikos, meno temos; filosofinės, religinės problemos. Svarbu aktualumas.

Autoriaus požiūris

Subjektyvus vertinimas; kritiškas požiūris; remiamasi asmenine, kultūrine ir socia­line patirtimi, savais jausmais, emocijomis; būdinga ironija ir autoironija; paslėptas dialogas su skaitytoju.

Kompozicija

Kompozicija laisva – nesilaikoma tradicinės trinarės sandaros (įžangos, dėstymo, pabaigos); pastraipos laisvos sandaros – gali būti ir vieno sakinio; būdingos neti­kėtos mintys, asociacijos, tų pačių motyvų, įvaizdžių kartojimas; pabaiga paprastai būna paradoksali.

Raiška

Paprastai pasakojama pirmuoju asmeniu; gausu metaforų, palyginimų, paradoksų, aforizmų, simbolių, ironijos, autoironijos, paralelių, priešpriešų, retorinių klausimų ir sušukimų; platus kultūrinis kontekstas.

Funkcinis stilius

Publicistinis stilius; gali būti derinami mokslinio ir meninio stiliaus elementai.

 

      Straipsnis – laikraštyje, žurnale, straipsnių rinkinyje skelbiamas nedidelis bet kokio žanro rašinys. Jam būdinga įvairių reiškinių, problemų analizė, nuoseklus, logiškas minties plėtojimas, visuomenės gyvenimo dėsningumų atskleidimas. Kartais atvirai išsakoma autoriaus nuomonė. Daromos įtikinamos išvados.

Straipsnio požymiai

Kriterijai

Paaiškinimas

Turinys

Nagrinėjamos įvairios visuomenei aktualios temos ir problemos, dažnai atsiliepiant į kokius nors įvykius, išryškėjusius faktus, tendencijas.

Autoriaus požiūris

Jis gali būti išreikštas (publicistinis stilius) arba ne (mokslinis stilius).

Kompozicija

Būdinga nedidelė apimtis, glaustas minčių dėstymas, aiškios tezės ir argumentai; aiški įžanga, pastraipų sandara tradicinė. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus.

Raiška

Mintys dėstomos suprantamai, populiariai, paprastai, iliustruojant abstrakčius tei­ginius konkrečiais pavyzdžiais. Kalba ir vaizdinga (vartojama įvairių meninių prie­monių), ir dalykiška.

Funkcinis stilius

Publicistinis (jei kalbama visuomenei aktualia tema, išreiškiamas autoriaus požiū­ris, kalba ne tik dalykiška, bet ir vaizdinga) arba mokslinis (jei aptariamas kokios nors mokslo srities objektas, autorius neišreiškia savo požiūrio, o tik dėsto faktus; kalba dalykiška, vartojama mokslinių terminų).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *