Literatūros epochos, kryptys

Epocha, kryptis

Būdingi bruožai

Garsesni kūrėjai ir kūriniai

Antika

(VIII a. pr. Kr.-V a.)

  • Gyvenimas vaizduojamas pagal grožio, tobulumo, har­monijos idealą.
  • Visuomenės interesai aukščiau už asmeninius, svarbiau­sios vertybės – saikas, taurumas, grožis.
  • Estetinis meno kūrėjų idealas – kūniškas, žemiškas grožis.
  • Visatos jėgos sužmoginamos, visi gyvenimo reiškiniai siejami su dievų valia.
  • Kuriami mitai apie pasaulio ir dievų atsiradimą.
  • Materialusis ir dvasinis gyvenimas grindžiamas mitais.
  • Homeras. Iliada. Odisėja
  • Sofoklis. Antigonė
  • Vergilijus. Eneida
  • Ovidijus. Metamorfozės
  • Horacijus. Odės

Viduramžiai

(V a.-XIV a. vid.)

  • Literatūros pasaulėvoką lemia krikščioniškasis pasaulė­vaizdis, religinės vertybės.
  • Bažnytinė raštija veikia tiek viešąjį gyvenimą, tiek literatūrą.
  • Herojiniai epai
  • Dantė Aligjeris. Dieviškoji komedija

Renesansas

(XIV a. vid.-XVI a.)

  • Grįžtama prie humanistinių Antikos kultūros idealų.
  • Įsivyrauja humanistinė pasaulėjauta, aukščiausia verty­be laikanti žmogų.
  • Dvasinės vertybės siejamos su žemiškąja būtimi, su pačiu žmogumi, įtvirtinama žmogaus laisvė, jis skati­namas kurti.
  • Menas suartinamas su mokslu, sudaromos galimybės reikštis talentingoms asmenybėms, visapusiškai tyrinė­jamas pasaulis.
  • Literatūrai būdingas universalumas, kalbos siejimas su kūrybinėmis žmogaus galiomis.
  • Viljamas Šekspyras. Hamletas. Romeo ir Džuljeta
  • Džovanis Bokačas. Dekameronas
  • Fransua Rablė. Gargan­tiua ir Pantagriuelis
  • Migelis de Servantesas. Don Kichotas
  • Martynas Mažvydas. Katekizmas
  • Jonas Radvanas. Radviliada

Barokas

(XVI a. pab.-XVIII a. I pusė)

  • Atgaivinami religiniai jausmai, Renesanso kultūros laimėjimams suteikiama religinė prasmė.
  • Antgamtinis pasaulis imamas jungti su žemiškuoju, kuris pasirodo esąs sudėtingesnis, nei manyta anks­čiau.
  • Ryškiausia literatūros kūrinių ypatybė – barokiškasis dvilypumas: žemiškųjų ir dvasinių pradų tarpusavio įtampa.
  • Žmogus nėra savo dvasios valdovas, viską valdo ant­gamtinė valia, todėl per kančias reikia išpirkti savo kaltę dėl pasidavimo kūniškoms aistroms.
  • Pedras Kalderonas de La Barka. Dama vaiduoklė
  • Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Lyrika
  • Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų (pamokslų rinkinys)

Klasicizmas

(XVII a.–XIX a. pr.)

  • Grožio idealu laikomas Antikos menas.
  • Remiamasi racionalizmo idėjomis: protas, blaivus mąstymas yra svarbiausia žmogaus egzistavimo sąlyga.
  • Svarbu ne jausmai, bet protu grindžiamas elgesys.
  • Griežtai laikomasi grožio, harmonijos, saiko, aiškumo taisyklių.
  • Stengiamasi vaizduoti ne išskirtinius žmones, reiški­nius, bet tai, kas būdinga, tipiška daugeliui.
  • Moljeras. Tartiufas
  • Nikola Bualo. Poezijos menas

Apšvietos (Šviečia­masis) amžius

(XVIII a. I pusė- XIX a.)

  • Teigiama, kad žmogus yra gamtos dalis.
  • Kovojama su luominėmis tradicijomis, prietarais, religiniu fanatizmu, blogais įpročiais ir netikusiais papročiais, trukdančiais žmonijos pažangai.
  • Menas suvokiamas kaip priemonė šviesti, auklėti liaudį.
  • Daug pamokančių siužetų, ryški autoriaus pozicija.
  • Johanas Volfgangas Gėtė. Faustas
  • Danielis Defo. Robinzonas Kruzas
  • Džonatanas Sviftas. Guliverio kelionės
  • Kristijonas Donelaitis. Metai

Sentimentalizmas

(XVIII a. vid.- XIX a. pr.)

  • Vadovaujamasi šūkiu „Atgal į gamtą!“
  • Garbinama praeitis, ignoruojama socialinė aplinka.
  • Proto balsą nustelbia sentimentalūs jausmai.
  • Akcentuojama kančia kaip dvasią stiprinanti priemonė.
  • Pabrėžiama prigimtinė žmonių lygybė, ryšys su gamta.
  • Žanas Žakas Ruso. Išpažintis

Romantizmas

(XVIII a. pab.- XIX a. vid.)

  • Iškyla asmenybė, apdovanota stipriu charakteriu ir talentu.
  • Stipri asmenybė nepritampa prie aplinkos, maištauja prieš esamą tvarką, jaučia atskirtį nuo visuomenės, todėl susikuria idealų, vaizduotės pasaulį.
  • Pabrėžiamas konfliktas tarp realaus ir svajonių pasaulio.
  • Vaizduojami stiprūs jausmai, iššūkiai, aistros.
  • Džordžas Baironas. Kainas
  • Viktoras Hugo. Vargdieniai. Paryžiaus katedra
  • Adomas Mickevičius. Ponas Tadas. Vėlinės. Gražina
  • Antanas Baranauskas. Anykščių šilelis
  • Maironis. Pavasario balsai

Realizmas

(XIX a. vid.-XX a.)

  • Atmetamas romantikų subjektyvus požiūris į visus gyve­nimo reiškinius, pabrėžiama objektyvi tikrovė, juntamas žmogaus ir visuomenės ryšys.
  • Meninė tikrovė grindžiama tikroviškumo principu.
  • Charakteriai tipizuojami, susiejant juos su socialine, istorine, buitine aplinka.
  • Vaizduojami socialiniai, buitiniai, moraliniai konfliktai.
  • Kūriniai kupini humanistinio patoso.
  • Onorė de Balzakas. Tėvas Gorijo
  • Fiodoras Dostojevskis. Nusikaltimas ir bausmė
  • Žemaitė. Marti. Petras Kurmelis
  • Jonas Biliūnas. Liūdna pasaka. Kliudžiau. Ubagas

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *