Teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių taikymo užduotys

   PUPP

 

LIETUVIŲ KALBA

Pagrindinio

Ugdymo

Pasiekimų

Patikrinimo

UŽDUOTYS

„Šviesa“, Kaunas, 2012

 

 

 

      Jūsų rankose – lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) užduočių rinkinys. Leidinio autorės – ne vienus metus mokykloje dirbančios lietuvių kalbos mokytojos, suvokiančios, kokios pagalbos jums reikia. Šias užduotis jos rengė remdamosi patirtimi ir atsižvelgdamos į Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą.

      Teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo užduočių tekstai skatins jus mąstyti, vertinti, pažinti, atrasti. Čia nemaža ne tik įvairių literatūros rūšių, žanrų ir epochų kūrinių ištraukų, bet ir negrožinių tekstų – interviu, straipsnių ir kt.

      Kalbos žinių taikymo užduotys padės susidraugauti su gramatika – leksika, morfologija, skyryba, rašyba, kalbos kultūra. Kalbos užduočių, kaip ir teksto suvokimo testų, tekstai dažniausiai parinkti iš tų pačių kūrinių.

      Po kiekvienos rašymo užduoties autorės paliko po ryšulėlį raktų – klausimų, kurie padės kurti vaizdingesnius, atviresnius, nuoširdesnius rašinius, straipsnius, laiškus.

      Knygos gale dedami priedai primins literatūros teoriją, meninės raiškos priemones, funkcinių stilių ypatybes.

      Nenusiminkite, jei kuris nors klausimas pasirodys nelengvas ar net neįveikiamas – svetainėje www.sviesa.lt rasite visų užduočių atsakymus.

Autorės Vaida Kainauskienė, Nijolė Černauskienė

Recenzentė Dangira Nefienė

 

Teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo užduotys

 

      Atidžiai perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

 

1 tekstas

 

Nenusaugotas paparčio žiedas

      Vienas bernaitis augino savo darže papartį ir kiekvieną šv. Jono naktį saugodavo jį pražystant. Bet niekada jam nepasisekdavo nusaugot – velnias vis pirma jo pagriebdavo žiedą. Viena bobelė jam pa­tarė, kad iš vakaro pasitiestų baltą skarelę ties paparčiu, užsidegtų žvakę ir atsisėdęs niekur daugiau nežiūrėtų – kaip tik paparčio viršūnėn.

      Kai tik atėjo šv. Jono naktis, bernaitis tuoj užsidegė po puodu žvakę, ties paparčiu pasitiesė baltą skarytę ir sėdi, žiūrėdamas į papartį. Papartis buvo visai prie gryčios1. Tuoj jį pradėjo baidyti visokios baidyklės: tai šunys, iškišę dantis, lenda, tai gyvatės šliaužia ir visokie driežai aplinkui vyniojas. Tai vėl meška per jį maurodama eina! Bet bernaitis, atsimindamas bobelės patarimą, niekur nežvilgtelėjo, ir baidyklės, matydamos, kad šis jų nebijo, tuoj tos išnykdavo ir dar baisesnės atsirasdavo. Štai pama­tė, kad didelis juodas katinas nusirepečkena iš palėpės per sąsparą ir šoka tiesiai puodan ant žvakės. Bernaitis užsimojo ant jo ir suriko:

      – Škac tolyn!

      Tuo laiku, kai jis į katiną grįžtelėjo, papartis pražydo ir žiedas nuriedėjo ant patiestos skarytės, kurį pelėda prišokus pagriebė ir nusinešė. Tada nusikvatojo visokiais balsais, nusijuokė visuos kraštuos, o bernaitis ir vėl paliko be paparčio žiedo.

Sužeistas vėjas: lietuvių mitologinės sakmės. Sudarė Norbertas Vėlius.

Vilnius: Versus aureus, 2005. P. 77–78

     

      1. Kuriai tautosakos rūšiai priskirtumėte šį kūrinį? Nurodykite jo žanrą. (2 taškai)

      2. Nusakykite teksto temą. (1 taškas)

      3. Kas nuo ko saugojo paparčio žiedą? Atsakykite remdamiesi tekstu. (1 taškas)

      4. Išrašykite bent keturis vaizdingus veiksmažodžius, apibūdinančius baidykles. (2 taškai)

      5. Kuo ypatinga šv. Jono naktis? (2 taškai)

      6. Paaiškinkite paparčio žiedo svarbą. (1 taškas)

      7. Kaip elgiasi bernaitis? Nurodykite bent tris jo vidines savybes. (2 taškai)

      8. Paaiškinkite, kodėl bernaitis nenusaugojo paparčio žiedo. (1 taškas)

      9. Kokia sakmės pagrindinė mintis? (2 taškai)

 

2 tekstas

 

Kodėl baimės akys didelės

Ištraukos

      Akivarais nuo seno vadinamos paslaptingos, žemėje atsiveriančios, pelkių gūdumoje besislepiančios, po vandens ratilais esančios pačios giliausios, paprastai net žiemą neužšąlančios, klampiausios ertmės. Pelkių gūduma visais laikais garsėja kaip ypatinga vieta, velnių, dvasių, žaltvykslių, mirgesio ir rūko karalija. Nežinia ir gūdesys, baimė ir neviltis sklinda iš ten, kur mes esame nelaukiami ar įsibrauname nekviečiami.

      Ir baisu tai, kas nežinoma, ko nelaukiame ar nesugebame deramai įvertinti. Ir baisiausi tie dalykai, kurie slepiasi fantazijos paribiuose – išnyra tartum vaiduokliai ir gąsdina savo paslaptingumu.

      Tik žinant žaidimo taisykles, galima žaisti tuos žaidimus ir nugalėti pačius didžiausius siaubus: priversti numirėlį grįžti atgal į kapus, sėkmingai išbūti naktį su vaiduokliais ir velniais ar dalyvauti raganų puotoje, kur tavęs tik iš gailesčio nepasmaugs.

      Iš tiesų pasaulis yra negailestingas tiems, kurie stengiasi peržengti ribas, skiriančias realųjį ir mis­tinį, anapusinį, ypatingą, dvasių, vėlių, velnių pasaulį, kuriame galioja kitokios normos ir taisyklės. Peržengęs ribą, savo noru ne visada gali sugrįžti atgal. Kiekviena patirtis čia kitokia.

      Tikėjimas ir žinojimas, kad žvakės šviesa, malda, šventųjų pagalba gali būti tas gelbėjimosi ratas, jeigu tu atsiduri pilnoje pavojų pilyje ne savo noru ar kažkieno ypač prašomas. Jei tu tik smalsauji, skverbdamasis į juodųjų knygų ar paslaptingų reiškinių vietas, gali būti žiauriai nubaustas.

      Nežinojimas nėra pasiteisinimas. Nežinant atsiranda baimę keliančių būtybių ar šiaip žmogiško pavidalo siaubų.

      Žmogaus stiprybė jo viduje. <…>

      Žinojimas, koks gali būti pavojingas pasaulis ir kiek daug jame keistų būtybių: vilkatų, negerų akių žmo­nių, niektikių, žavėtojų, pasitikėjimas savimi ir savo galiomis gali padėti įveikti kiekvieną problemą.

      Pažinti baimę reikia drąsos, nes jei tu sugebi įvardyti savo siaubus, vadinasi, gali išeiti iš užburto rato ir apšviesti pačią tamsiausią kertę.

Siaubo pasakos. Sudarė Rita Repšienė.

Kaunas: Šviesa, 2006. P. 141

            _______________

      Gryčia (svet. vngt.) – troba, pirkia.

 

      1. Išvardykite baimę keliančias erdves. Su kokiomis mitinėmis būtybėmis jos siejamos? (2 taškai)

      2. Paaiškinkite knygos sudarytojos Ritos Repšienės žodžius: „Tik žinant žaidimo taisykles, galima žaisti tuos žaidimus ir nugalėti pačius didžiausius siaubus: priversti numirėlį grįžti atgal į kapus, sėkmingai išbūti naktį su vaiduok­liais ir velniais ar dalyvauti raganų puotoje…“ Kokios tos žaidimo taisyklės? (3 taškai)

      3. Kam pasaulis gali būti negailestingas? O kas gali padėti išsigelbėti nuo baimių? Atsakykite remdamiesi teksto žodžiais. (2 taškai)

      4. Išrašykite sakinį, nusakantį teksto pagrindinę mintį. (1 taškas)

      Bendrosios užduotys

      1. Kas, Jūsų nuomone, sieja abu tekstus? (1 taškas)

      2. Kokių problemų keliama tekstuose? Nusakykite bent dvi. (2 taškai)

      3. Kuris Repšienės teksto sakinys tiktų sakmės bernaičiui apibūdinti? (1 taškas)

Taškai 9-11 12-14 15-17 18-20 21-22 23-24 25-26
Balai 4 5 6 7 8 9 10

 

Kalbos žinių taikymo užduotys

 

      1. Pabraukite šalutinį sąlygos aplinkybės sakinį, pakeiskite jį išplėstine pusdalyvine sąlygos aplinkybe ir užrašy­kite. (2 taškai)

      Pažinti baimę reikia drąsos, nes jei tu sugebi įvardyti savo siaubus, gali išeiti iš užburto rato ir ap­šviesti pačią tamsiausią kertę.

     

      2. Paryškintiems žodžiams parašykite po antonimą. (2 taškai)

      Tikėjimas ir žinojimas, kad žvakės šviesa, malda, šventųjų pagalba gali būti tas gelbėjimosi ratas, jeigu tu atsiduri pilnoje pavojų pilyje ne savo noru ar kažkieno ypač prašomas.

      Šviesa _________________________________________________

      Pilnoje _________________________________________________

     

      3. Sudėkite reikiamus skyrybos ženklus. (4 taškai)

      1. Kai dar buvau labai mažas o tėvams reikėdavo kur nors išvykti ir mane palikti vieną troboje mane uždarydavo su katinu. Prisimenu su juo man būdavo drąsiau tamsoj griaudžiant perkūnijai einant per alksnynę atėjus svetimam žmogui vis stebėdavau ką jisai darys lyg jis geriau už mane žinotų kaip vienu ar kitu atveju reikia pasielgti. Kai mane namuose sergantį reikėdavo ilgesniam laikui palikti įleisdavo į trobą katiną kuris glaustydavosi apie mane kažką „pasakodavo“ guldavosi šalia.

      2. Prisirišimas prie gyvūnų gailestis jiems kartais virsdavo tikra isterija. Kartą mūsų katinas pasi­gavo ir papjovė varnėną. Į tai buvau taip įsijautęs kad nei motina nei tėvas niekaip manęs negalėjo nuraminti ir žolelėm smilkė ir girdė kažkokiu kartėsiu ir grasino rykšte ir panosėn kišo rūkstančią žąsies plunksną. Tačiau motinos gudrybė pavyko atsinešė didelį virtuvinį puodą po juo pavožė negyvą varnėną sakydama kad jis per naktį atsigaus. Taip buvau nuramintas. Rytą pažadinusi nuvedė prie jau atversto puodo parodyti kad varnėnas „atsigavo“ ir jau laimingai nuskrido!

Marcelijus Martinaitis. Mes gyvenome: biografiniai užrašai.

Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. P. 132, 135

 

      4. Įrašykite praleistas raides. (4 taškai)

      Visam g___venimui ___siminė du didžiul___i iš toli matomi kelių šimtų metų senumo ___žuolai, dun___santys atviruose Vedeckio laukuose. Jie buvo ly___ ir kokia pastogė nuo vasaros kar___čių ar lietaus galvij___ms ir mums – piemenims, kada tie laukai jau buvo niek___no, subendrinti. ___patingas smagumas būdavo gulėti aukšt___lninkam po vienu ar kitu ___žuolu, stebėti, kaip virš jų neužkli___dami praplauk___ debes___s, nutūp___s paukštis išg___stingai žiūri į apačio___ gulinč___ ka___kokią baid___klę. Būdavo, žiūri, kaip š___ruoja šakos, tarsi ka___ko ieškodamos, guli ir po to užmiegi – lyg kas tav___ su visu dangumi s___puotų. Kartais, pro šakas slenkant debesims, atrodydavo, kad tav___ patį ka___kas lėtai neša su visu ___žuolu, plauki per dangų nežin___ kur.

      Tie ___žuolai skleidė labai gaiv___ vėsą, per didžiuosius kar___čius a___bėgdavo ir šal___ a___siguldavo avys, kartais karvė, jau___dama ___žuolo vėsos palaimą kaip ir aš.

Marcelijus Martinaitis. Mes gyvenome: biografiniai užrašai. P. 101

 

      5. Įrašykite nebaigtų žodžių dalis. (3 taškai)

      Dar vienas bais_______ (priev., aukšč. l.) pergąsdinęs pasaulio pabaigos ženklas mus ištiko baig_______ (pad., es. l., sangr.) karui ar jam tuoj pasibaigus. Vieną vidurnaktį iš miegų buvau pažadintas netikė_______ (dal., neveik., būt. l., vyr. g., vns. kilm.) namiškių sujudimo. Po kambarį lakstė keisti šviesos atšvaitai, o dangus tartum liepsnojo. Per jį lėkė kažkokios užuolaidos, ugniniai kamuoliai, apšvies_______ (pusd., vyr. g., dgs.) trobesius, laukus, miškus. Ne savo balsu kaukė prie tvarto pririš_______ (dal., neveik., būt. l., vyr. g., vns. vard.) mūsų šuva. Siaubo ištik_______ (dal., neveik., būt. l., vyr. g., dgs. vard.) visi suklaupėme garsiai melstis, giedoti šventas giesm______ (daiktav., mot. g., dgs. gal.), laukdami, kada ta pasaulio pabaigos galybė užgrius ir mūsų triobikę. Po to niekas negalėjo paaiškinti, kas čia įvyko, nes ir sen_______ (būdv., vyr. g., aukšt. l., dgs. vard.) žmonės neprisiminė tokių galingų dangaus gaisrų – šiaurės pašvaisčių.

Marcelijus Martinaitis. Mes gyvenome: biografiniai užrašai. P. 54

 

      6. Pasirinkite žodį ar žodžių junginį, kuris sakinyje vartotinas taisyklingai, ir jį pabraukite. (3 taškai)

      Kokia pasakos vieta šiuolaikinio vaiko pasaulyje? Ką vaikas dažniau renkasi: knygą ar (mobilų; mobilųjį) telefoną? Manoma, kad pasakos vaikams (iššaukia; sukelia) daug emocijų ir turi (didelę reikšmę; didelės reikšmės) jų elgsenai. (Girdint; Girdėdamas) mamos sekamas pasakas, mažylis mokosi tinkamai elgtis, (pergyvena; jaudinasi) dėl veikėjų nesėkmių. Psichologai teigia, kad šiuolaikiniai vaikai yra (daugiau agresyvūs; agresyvesni), todėl nuo mažens juos reikia mokyti skirti gėrį ir blogį. (Apskritai; Bendrai), pasakos suteikia tikėjimo ir vilties, nes kovojantis už gėrį žmogus (įveikęs; įveikdamas) daug pavojų (galų gale; ant galo) pasiekia pergalę – nugali blogį.

Taškai 6-7 8-9 10-11 12-13 14-15 16-17 18
Balai 4 5 6 7 8 9 10

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *