2001 m. mokyklinio brandos egzamino užduotis (pagrindinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atlikite užduotis.

Alfonsas Nyka-Niliūnas

PALAUŽTŲ SPARNŲ POEZIJA

(Ištraukos iš S. Santvaro knygos „Laivai palaužtom burėm“ recenzijos)

      <…> Mes gi norėtume manyti, kad ne pavyzdžiai galingi, ne senatvės išmintis, bet kūrybingumas ir nuolatinė kančia. Ne muziejai yra didžiausios mokyklos, bet gyvenimas; ir knygos rašomos ne tam, kad bibliografas turėtų ką įregistruoti ir bibliotekų lentynos nebūtų tuščios, bet gyvenimui ir liesos siekimui jame. Ordinai, gaunami už nuopelnus, niekados nepadidins pačių nuopelnų ir ne jie kultūros istorijos bus minimi. Todėl geriau juos teduotų mirusiems, nes tokiu būdu sumažėtų gyvų mirusiųjų skaičius. O kūryboje negalime stovėti vietoje ir pačiame viduryje kelio miegoti ant laurų. Jeigu tokiu atveju kas nors užmins tave, neturi teisės skųstis. Atėjus norui ar laikui ilsėtis – prigulk šalia kelio. Todėl skaudžiai teisingi yra Dostojevskio žodžiai, kai jis kalba apie nuolatinio kentėjimo būtinumą rašytojui. Beprasmis laikas poeto gyvenime, kuomet jis, kabinete sėdėdamas, pasidėjęs seniai išgyventų žodžių rinkinį prieš save, perstatinėja juos ir tuo būdu sukuria eilėraščius, kurie tačiau jokios vertės neturi, tik leidžia poeto vardui dar ilgą laiką nykiai plūduriuoti viešumos vandenyse. Toks poetas yra panašus į ordinais blizgantį generolą, be prasmės išdidų, visoje savo uniformos garbėje stovintį paradų aikštės tribūnoje, nors kareiviai jau seniai nebežygiuoja, nors jau nebesigirdi iškilmių maršo.

      Apskritai kiekvieną kūrybą mes norėtume laikyti ėjimu pirmyn, bet ne pakartojimu nueito kelio – arba stovėjimu vietoje, kad ir labai toli. Šiuo atveju pasitraukimas neišvengiamas. Taip pat tai nėra profesija, nes negalima sakyti „aš esu poetas“. Kaip lygiai negalima sakyti „aš esu šventasis“. Galima sakyti: „Aš kuriu ir kovoju!“

      <…> Mes žiauriai sukritikuojame debiutantą, bet ką tuomet turime daryti su nusipelniusiu žmogum? Tikriausiai būtų didelis kritikuojančiųjų nusikaltimas, jeigu jie, kruopščiai suregistravę pradedančiojo nuodėmes (kas, aišku, būtina), negirdomis praeitų pro senį. Į anuos gal niekas dėmesio nekreips, bet šie formuoja publikos skonį ir auklėja jaunąją poetų kartą. Todėl jų „nuodėmės“ dar padidėja. O poezija lieka poezija. <…>

      Poetas išjojo į naują žygį aukštai iškėlęs galvą ir ietį, narsiai švytruodamas kalaviju ir prisidengęs blizgančiu skydu. <…>

      Vieni tokių ginklų – patriotika ir aktualija. Bet tai labai pavojingi ginklai, nelyginant kardas dvejais ašmenimis: galima ir priešą nužudyti, ir pačiam susižeisti. Mes juk žinome, kad visokeriopos kūrybos šaltinis yra žmogus ir žmogiškoji tikrovė, kurios išgyvenimas ir apipavidalinimas, t. y. išreiškimas meno formomis, ir yra poezijos uždavinys. Į žmogaus gyvenimo sąvoką įeina ir patriotizmas, ir kasdienybė, ir momento diktuojamieji klausimai, todėl ir jų išraiška turi būti gyva. Kažkodėl mes visi norime pasidaryti Maironiais ir Kudirkomis. Bet mes užmirštame, kad nei žmonės, nei laikai nesikartoja ir, kaip minėjome, laikas neveikia poezijos vertinimo. Tiesa, ir Maironis, ir Kudirka yra reikšmingi patriotine prasme poetai, bet juk jų šios rūšies kūryba yra reikšminga ne grožiniais savumais. <…>

      Daug kas gal kaltins recenzentą griežtumu. Bet juk būtų poeto įžeidimas, jei mes jam keltume mažesnius reikalavimus, negu kelia teorija, tuo suponuodami menką jo poetinę potenciją.

1946

      Klausimai

      1. Kokius dalykus supriešina autorius? (2 taškai)

      2. Kokį poetą autorius laiko tikru kūrėju? (2 taškai)

      3. Kada, autoriaus nuomone, nustojama būti tikru kūrėju? (2 taškai)

      4. Paaiškinkite savais žodžiais, ką reiškia pasakymas „gyvi mirusieji“. (2 taškai)

      5. Autorius gretina poetą ir generolą. Kokio tikslo siekiama? (2 taškai)

      6. Kodėl, autoriaus manymu, svarbu tinkamai įvertinti žinomų poetų kūrybą? (l taškas)

      7. Kokia, autoriaus manymu, yra poezijos paskirtis? (7 taškas)

      8. Paaiškinkite, kaip supratote autoriaus pasakymą, kad „laikas neveikia poezijos vertinimo“. (2 taškai)

      9. Kodėl, autoriaus nuomone, poetui pavojinga pasikliauti vien patriotika ir aktualijomis? (l taškas)

      10. Kaip autorius pateisina savo vertinimų griežtumą? (2 taškai)

      11. Kokio funkcinio stiliaus šis tekstas? Argumentuokite. (3 taškai)
 

II. KALBOS UŽDUOTYS

      I. Taisyklingus sakinius pažymėkite ženklu + lentelėje ATSAKYMAI. (5 taškai)

      1. Pirmąsias tris rungtynes laimėjome be didesnių pastangų.

      2. Prie progos pažiūrėk tą laidą ir suprasi, ką turėjau omenyje.

      3. Vedėjas, paduokite mikrofoną, aš noriu paklausti.

      4. Ir laidos pabaigai apie orus.

      5. Jis labai greitas visus kaltinti.

      6. Reikalinga sekretorė, žinanti dvi užsienio kalbas ir kompiuterį.

      7. Pinigų užteko užsipilti tik pusę bako degalų.

      8. O dėl kelionės, tai aš dar nežinau, ar užteks pinigų.

      9. Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu.

      10. Nuo tos atmintinos dienos praėjo jau aštuoneri mėnesiai.

      11. Mūsų faksas veikia nepatikimai.

      12. Su moderniu printeriu nuotrauką galima atspausdinti labai kokybiškai.

      13. Jei tikėti žiniasklaida, rinkimai vyko sklandžiai ir organizuotai.

      14. Bežvejojant ant ledo, Romas pamatė ateinant dar kelis meškeriotojus.

      15. Auklėtoja liepė vasario antrai dienai atnešti pareiškimus dėl egzaminų.

      16. Tau reikėjo būti išradingesniam ir išmintingesniam.

      17. Moksleiviai ir jų tėveliai kviečiami dalyvauti mokyklos programos formavime.

      18. Pakeliui užeisiu pas draugą knygos.

      19. Kad padaryti teisingas išvadas, reikia surinkti daug duomenų.

      20. Šias partijas riša panašūs interesai ir tikslai.
      ATSAKYMAI

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20
                                       

 

      II. Įrašykite trūkstamas žodžių dalis. (2 taškai)

      1. Stiklinė sklidina vanden___ .

      2. Jei ramiai pagalvo___, tai atsakymą galima būtų parašyti.

      3. Ar nežinote, kada mums ___jungs elektrą?

      4. Jeigu šis pastatas bus privatizuotas, naujieji savininkai jį greičiau ___remontuos.

      5. Nereikėjo tau dėtis abejing___.

      6. Kelių metrų atstum___ pamatėme keistą skelbimą.

      7. Jis ėmėsi net intrigų, kad įrodyt___ savo tiesą.

      8. Skubėjome, nes grėsė pavojus būti užklupt___ pūgos.

 

      III. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais. Lentelėje ATSAKYMAI įrašykite vienintelį teisingą variantą žyminčią raidę A, B arba C. (2 taškai)

      Ne, to Irka nebijo –1 tėvelis niekados dar nebuvo ant jos supykęs. Ji pasakys,2 kad negali būti pas mamytę,2 nes mamytė jos nebemyli. Retkarčiais įsižiūriu į tėvo veidą:3 rausvi spinduliai krinta ant barzdos, akys primerktos, ir aš matau,4 kaip virpa jo blakstienos.

            1.

            A     Praleista sudurtinio tarinio jungtis.

            B     Skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

            C     Atskiriamas aiškinamąją reikšmę turintis pažymys.

            2.

            A     Tikslinamoji aplinkybė.

            B     Išplėstinis pažyminys po pažymimojo žodžio.

            C     Šalutinis sakinys.

            3.

            A     Skiriamos vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio.

            B     Skiriamas sakinio dėmuo, kuriuo netiesiogiai atpasakojami kieno nors žodžiai.

            C     Skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

            4.

            A     Vienarūšės sakinio dalys.

            B     Sudėtinio sakinio dėmenys.

            C     Išplėstinė aplinkybė.

      ATSAKYMAI

1 2 3 4
       

 

      IV. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (5 taškai)

      Tą dieną kai gaisras nušvietė padanges man sprogo užpūliavęs apendiksas ir užliejo visą pilvą. Mane paguldė ant stalo po didele lempa ir paklausė:

      – Andriau Šatai ar jūs mokat skaičiuoti

      – Jeigu labai reikia galiu suskaičiuoti iki dešimt pasakiau ir ėmiau stropiai skaičiuot bet susipainiojau ir vėl pradėjau iš naujo.

      O tuo tarpu Kaminskų tvartas jau liepsnojo ir ugnis laižė dangų. Tą dieną aš įkvėpiau chloroformo ir nė nemirktelėjau, kai man išpjovė apendiksą ir ėmė valyti pilvą. Mano tėvo brolis Boleslovas Šatas nebuvo gaisrininkas, tačiau jis išgelbėjo nuo mirties vieną iš penkių paršiukų. Jam apsmilko švarkas ir nudegė antakiai, ir jis droviai, lyg teisindamasis ir gėdydamasis savo išsišokimo prieš visą miestelį apgulusį tvoras pasakė:

      – Kai vagis vagia – nors sienos lieka bet kai ugnis ničnieko nelieka.

      Ir tikrai, kai aš grįžau namo be apendikso, iš Kaminsko tvarto bebuvo likę vien prisiminimas ir pamatai. Bet vakare, tą pačią dieną, kai tebesmilko degėsiai mano tėvo brolis Boleslovas nedrąsiai pasibeldė į Kaminsko namo duris. Jis tik norėjo paklausti ar neatsirado jo akiniai kuriuos jis pametė per gaisrą nes be akinių kaip be rankų. Tačiau nepaklausė nes visa Kaminskų šeima Kaminskas jo žmona Kaminskienė gražiausia ir tyliausia miestelio moteris ir jų vaikai Liuka ir Peliūkštis sėdėjo už stalo ir išprakaitavę valgė Boleslovo išgelbėtą paršiuką.

(pagal S. Šaltenį)

 

      V. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtų ir paryškintų raidžių rašymą. Lentelėje ATSAKYMAI įrašykite vienintelį teisingą variantą žyminčią raidę A, B arba C. (2 taškai)

      1 O Girdvainis ėjo neatsigrę1ždamas gaisro atšvaistėse tiesiai per kalnus Udruvės ežero link, kur ant pakriūtės stovėjo Baltaragio malūnas, iškėlę2s sparnus lyg rankas, laukia3nčias pagalbos. Pagautas įspūdžio tu nugrimzti į svajonių erdve4s.

            1.

            A     Taisyklėmis nepaaiškinama rašyba.

            B     Giminiškuose žodžiuose e kaitaliojasi su ą.

            C     Pagrindinėse formose ę kaitaliojasi su en.

            2.

            A     Veikiamojo dalyvio vyriškosios giminės vardininkas.

            B     Veikiamojo dalyvio vyriškosios giminės galininkas.

            C     Veikiamojo dalyvio esamasis laikas.

            3.

            A     Veikiamojo dalyvio daugiskaitos galininkas.

            B     Veikiamojo dalyvio esamojo laiko priesagoje rašoma (i)a.

            C     Veikiamojo dalyvio daugiskaitos vardininkas.

            4.

            A     e rašoma pagal vienaskaitos vardininko galūnę –ė.

            B     Moteriškosios giminės daiktavardis.

            C     Paskutinė vietininko galūnės raidė visada e.

      ATSAKYMAI

1 2 3 4
       

 

      VI. Įrašykite praleistas raides. (4 taškai)

      Daugel linksm___ pavasari___ perg___veno senis Juozas. Ir kaip jis prisimena, kiekvienas pavasaris jį gaivinte gaivino, kilnote kilnojo. Kitoks našumas, kitoks valkumas* atsira___davo sustirus___se per žiem___ senelio s___nariuose.

      Kiekviena žemės saujelė su spro___stančiomis joje sėklomis, kiekvienas šapelis pritraukdavo seniuko akis: išt___somis valandomis, prit___pęs prie skruzd___no, tyrinėjo jis mažų darbšči___j___ vabalėlių ___pročius ir papročius ir atsidusdamas kartodavo: „Dievo galybė nepermatoma, neperprantama.“

      Rū___čiomis žiemos dienomis ir ilgais vakarais, tupėdamas pas krosnį, p___nė jis bučius* ir tinklus mezgė; dienoms prat__sus, medžio darbų griebėsi: kibirams šulus* t___šė, geldas skobė.

      Iš visų darbų labiausiai jam prie širdies ėjo klumpių dirb___mas. Klumpę padaryti tai niekis, bet jos padailinimas, gr___žinimas buvo tikras Juozo džiaugsmas.

      Kel___s dešimtis porų klumpių išskob___s, senis sustatydavo jas asloje ir iš eilės imdavo dailinti tikrai pasigėrėdamas.

      Atsidaro jis, b___davo, trobos kampe prie durų įtais___tą lent___nėlę ir išsiima sau reikal___ngų tam tikslui dalykų: šukių krūv___lę, ž___sų plunksn___ pluoštel___ ir dailiai susuktų popierėlių su dažais.

(pagal Lazdynų Pelėdą)

      * valkumas – lankstumas;

      * bučius – iš vytelių pintas įtaisas žuvims gaudyti;

      * šulas – medinio kibiro šono lentele.

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *