2003 m. mokyklinio brandos egzamino užduotis (pakartotinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

Albertas Zalatorius
SU NOVELE DVIESE

Nr.

Galimi atsakymai

(Pateikti atsakymai gali būti suformuluoti ir kitais žodžiais. Svarbu, kad būtų pasakyta ta pati mintis)

1 Tekste kalbama apie tai, kaip turėtų būti skaitoma (interpretuojama) novelė.
2 Autorius diskutuoja su požiūriu, jog kritikas turįs ieškoti unifikuotos kūrinio prasmės, vengti individualumo.
3 Tokia kritika gali tapti šabloniška, pilka, neįdomi.
4 Kritiko originalūs pastebėjimai, emocijos, vaizdiniai, kylantys skaitymo metu, irgi yra vertingi. Jie galėtų įkvėpti kritikai gyvybės, tačiau dažnai jie yra ignoruojami, svarbi kritiko darbo dalis nueina perniek.
5 1. Unifikuotos prasmės ieškoma remiantis žiniomis apie rašytojo sumanymą ir asmenybę.

2. Literatūra vertinama bendrųjų visuomeninių ir meninių tendencijų požiūriu.

3. Kūrinys gretinamas su tikrove.

6 1. Autoriaus sumanymas ir objektyvus meninis rezultatas dažnai skiriasi.

2. Ne apie visus kūrinius esama autoriaus paliudijimų.

3. Ne kiekvieną kūrinį galima susieti su autorių biografija ir asmenybe.

4. Esama autorių, apie kuriuos nėra jokių žinių.

5. Esama šakotų ir evoliucionuojančių talentų.

7 Autorius paneigia cituotą Ž. L. Biufono mintį. Jis teigia, kad ši mintis netinka visiems kūrėjams. Ji netinka talentams, kurių kūryba šakota ir besikeičianti. Kaip pavyzdį autorius nurodo V. Krėvės kūrybą.
8 Todėl, kad šie kūriniai skiriasi ir savo tema, ir poetika. Apsakyme „Bobulės vargai“ vaizduojama kaimo buitis, o „Milžinkapyje“ – kovų su kryžiuočiais laikas. Apsakymas „Bobulės vargai“ parašytas realistinei prozai būdingu stiliumi, o „Milžinkapio“ stilius poetiškas, pakilus.
9.1 Gyvenimo tiesa – visiems gerai pažįstamas vertinimo kriterijus.
9.2 Yra kūrinių, kuriuose realybė labai transformuota.

Praeities realybę pažįstame iš grožinių kūrinių, o tada vėl pagal ją vertiname tuos pačius kūrinius.

10 Tikroji kūrinio vertė yra žmogiškoji tiesa (dvasinių vertybių, idėjų ir jausmų magija).
11.1 Kūrėjus gali nustebinti, kad jų kūriniai kritikų interpretuojami ne taip, kaip patys interpretuotų, akcentuojami dalykai, kurių patys autoriai nelaikytų svarbiais.
11.2 1. Menininkas kuria intuityviai.

2. Kūrinys yra objektyvi vertybė ir skaitomas gali įgyti kiek kitokią prasmę, nei autorius buvo numatęs.

3. Perskaityta prasmė priklauso ir nuo interpretatoriaus asmenybės.

12 Geras kritikas nesilaiko „universalios“ sistemos, o (1) plečia nagrinėjimo aspektus, (2) stengiasi nuolat atsinaujinti, (3) pasitiki savimi, (4) stengiasi neprarasti meninio skonio.
13 Bedvasiu autorius laiko kūrinį, kuris yra išmoningai sukonstruotas, įmantrios formos, tačiau jam stinga intelektualumo, emocinio turinio.
14 1. Nebėra racionalios konstrukcijos (struktūriniai elementai – erdvė ir laikas labai transformuoti).

2. Išaugęs pasakotojo vaidmuo.

3. Svarbus ne pats materialus pasaulio vaizdas, bet pasaulio suvokimas, jo prasmingumas.

4. Intensyvus ne veiksmas, o kalbėjimo rišlumas, minties įtampa.

5. Novelė tapo daugiaprasmė.

6. Ne apie mintį organizuojami vaizdai, o apie vaizdą organizuojamos mintys ir nuotaikos.

15 1. Mokslinės tiesos aiškinamos nesudėtinga, paprasta kalba.

2. Vartojami vaizdingi posakiai.

3. Adresatas – ne siaura specialistų grupė.

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

1 užduotis (12 taškų)

       ATSAKYMAI (padėti skyrybos ženklai)

      Pastaba. Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi atsakymai.

      Vilko akys jo vaizduotėje, sapnuose buvo standartinės, tradicinės, kaip jis mėgdavo sakyti. Du, o dažnai ir daugiau kartų per metus sapnuodavo panašų, beveik tą patį sapną, kuris skirdavosi tiktai veikiančiais asmenimis[:] – kartais tai būdavo pažįstami žmonės, kartais [–] visai nematyti, tačiau visuomet sapno pabaigoj jis turėdavo šokti į gūdžią vandens gelmę, [–] murziną ir sūkuriuojančią, [–] įkrisdavo, grumdavosi su bangomis, o krantas [–] taip aukštai, kad ten vaikščiojantys žmonės iš apačios atrodydavo lyg maži vabaliukai. Iš pradžių, kai nušokdavo, tikėdavosi lengvai išsikapstysiąs, kurį laiką nenorėdavo į krantą lipti, nardydavo, duodavosi po vandenį, daužydavosi bangose, o[,] kai negalėdavo ilgiau būti, kai ateidavo laikas pasiilgti kranto, jį apleisdavo jėgos, [–] taip apleisdavo, kad vanduo lengvai imdavo traukti į save; [,] tada rėkdavo, tačiau žmones viršuje jo arba negirdėdavo, arba girdėdami ramiausiai vaikščiodavo toliau, [ ] nekreipdami dėmesio – [:] jis būdavo ne jų pasaulyje. Ir tada, kai[,] siaubo apimtas[,] sušukdavo iš paskutinių jėgų, nuo cementinio kranto į drumzlino vandens siautulį nušokdavo ilgas vilkas, matydavo, kaip ore nutįsdavo pasipūtusi jo uodega. Pūkštelėjęs į vandenį, [ ] vilkas sukdavosi apie jį, skęstantį, ratais, kai imdavo apleisti paskutinės jėgos, vilkas išžiodavo lyg tvoros virbų prismaigstytus nasrus, sukąsdavo jį per liemenį, dar apsukdavo kelis ratus sūkuriuos, paskui išsitiesdavo, duodavo šuolį ir lyg kokia raketa išskrisdavo į krantą. Išnešęs pamesdavo, apuostydavo, [ ] prikišęs snukį jam prie veido, [–] patikrindavo, ar gyvas, ir pasileisdavo šuoliais per dobilieną į eglyną. Prie miško atsigręždavo, [ ] ir tada jau ateidavo glūdi, lipnios drėgmės prisisunkusi naktis, baugiai sužėruodavo jo akys. Miške, pačiame jo pakrašty, jis vėl atsigręždavo, [ ] ir du rausvos šviesos spinduliai lūžinėdavo ant eglių kamienų.

      Sapnuodamas dažnai žinodavo, kad sapnuoja, žinodavo, kaip bus toliau, ir vis tiek baimė neapleisdavo – [:] jo žinojimas nepadėdavo.

Pagal J. Aputį

 

2 užduotis (4 taškai: 1 taškas už teisingą atsakymą)

1 2 3 4
C A A B

 

3 užduotis (18 taškų)

      ATSAKYMAI

      Ne sykį ir ne viena proga esu šlovinęs knygą. Ir ne aš vienas. Nesutikau žmogaus, kuris būtų skundęsis, kad jo gyvenime buper daug knygų, negirdėjau, kad knyga būtų sužlugdžiusi kam kūrybinį polėkį. Tiesa, yra žmonių, kuriuos pavadiname „knyginiais“, knygos žmonėmis, tačiau ir šiuo atveju turbūt tiktai pabrėždami nepakankamą tokių žmonių kompetentingumą gyvenimo klausimais. Pasinėrus į kokios problemos studijas, iš tiesų kartais nesąmoningai pasitraukiama, išeinama iš konkrečių laiko ir erdvės koordinačių. Užsidaroma mokslinėje ar meninėje erdvėje. Kasdienybės pašauktas, toks žmogus tikrai gali pasirodyti naivus ir juokingas – ne veltui daugybėje anekdotų pasakojama apie žymių mokslo ir kultūros vyrų išsiblaškymą, užmaršumą, vaikišką nesusigaudymą buities džiunglėse. Bet ar tai galėtų būti priekaištas knygai?

      Mane knyga visada veikia provokuojamai, skatinamai, ne į pusiausvyrą kreipia, o veikiau stumia iš jos. Žadina, kelia, drumsčia, rodo, vilioja, gundo… Po ilgesnės tylos, po užsitęsusios pauzės gera knyga man padeda vėl įpūsti ugnelę, išjudina mintį vaizduotę, sudrebina širdį. Tarytum padaro mane imlesnį, jautresnį, kritiškesnį visam tam, ką vadiname gyvenimu. Kelia klausimus. Primena, ką jau turi savyje ir kaip turi. Atveria sielą sąmoningam buvimui. Plačja prasme tai ir yra kūryba.

      Taigi skaitymas yra kūryba ir gyvenime jo niekada nebus per daug. Tuo labiau rašytojo gyvenime. Kuo jis geresnis skaitytojas, tuo geresnis jis rašytojas. Skamba paradoksaliai, tačiau taip yra. Nežinau tokios profesijos, kur būtų pageidaujamas kuo mažesnis apsiskaitymas.

Pagal Just. Marcinkevičių

 

4 užduotis (4 taškai)

      ATSAKYMAI (įrašytos trūkstamos žodžių dalys ar žodžiai)

      1. Šeštadienio rungtynes komanda žais kitokios[ia] sudėties[imi].

      2. Mokslas daro žmogų galingą, o tinginystė – laimingą.

      3. Mano senelis linksmas ir fiziškai stiprus žmogus.

      4. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į budėtoją, kurį rasite pirmame aukšte.

      5. Orai atšalo, ir visi laukėme, kad į(pri)jungtų šildymą.

 

5 užduotis (15 taškų)

      ATSAKYMAI (pabraukti žodžiai bei konstrukcijos)

      1. Valstybės politika turi būti formuojama taip, ______________________________________.
      / kad patenkinti žmonių poreikius / kad patenkinus žmonių poreikius / kad būtų patenkinti žmonių poreikiai / kad patenkintume žmonių poreikius /

      2. _____________________________________(,) laukite mūsų laidos, kaip visada, pirmadienį.
      / Žodžiu / Taigi / Taip kad / Vadinasi / Reiškia / Beje /

      3. Ši žiema nebuvo šalta, _______________________________________ su ankstesnėmis.
      / jeigu palyginti / jeigu palyginsime / jeigu palyginus / jeigu palygintume / palyginti /

      4. Rimantas gerai ___________________________________.
      / išmano teisę / žino teisę / nutuokia apie teisę / nusimano teisėje / nusimano apie teisę /

      5. Kadangi jau seniai nesimatėme, ________________________________________ užsuk pas mus.
      / radęs progą / prie progos / pasitaikius progai / nutaikęs progą / pirma proga /

 

6 užduotis (5 taškai)

      ATSAKYMAI

Ar taisyklingi šie sakiniai?

TAIP

NE

1. Sakralinis menas turi milžinišką įtaką į Lietuvos kultūrą.

 

+

2. Biologijos pamokos ugdo mokiniuose pažinimą, meilę gyvajai gamtai.

 

 + 

3. Apsimetėme pavargę, ir visi manė, kad dirbome kiaurą dieną.

 +

 

4. Kad ir kaip būtų keista, iki šiol neturiu mobiliojo telefono.

 +

 

5. Gal primintumėte, kokias pašalpas jūs skiriate.

 +

 

6. Pradinėse klasėse rašybos mokėmės žaidžiant.

 

 +

7. Tėtis iš kelionės namo atvažiavo labai vėlai.

 

 +

8. Būtina tiksliai paskaičiuoti ligoniui skiriamų vaistų dozę.

 

 +

9. Darbo biržos sudarytuose sąrašuose stoviu antrus metus ir jau nebesitikiu gauti darbą.

 

 +

10. Tas rėkavimas ant vaikų tiesiog išūžė ausis.

 +

 

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *