2004 m. mokyklinio brandos egzamino užduotis (pagrindinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

Nr.

Galimi atsakymai

(Pateikti atsakymai gali būti suformuluoti ir kitais žodžiais. Svarbu, kad būtų pasakyta ta pati mintis)

1

1) Atsakyme kalbama apie literatūros tikslą / tikslus; 2) moderniųjų komunikacijos priemonių poveikį literatūrai.

2

1) Skaitytojų požiūris bei poreikiai; 2) amžius; 3) santvarka, politinė situacija.

3

1) Atkreipti kitų dėmesį, padaryti įspūdį; 2) įkvėpti meilę Tėvynei, gamtai, tėvams; 3) pamokyti, paauklėti.

4

Kūrybos laisvė.

5

Skaitydami poezijos tekstus žmonės jautėsi laisvi, tai buvo pasipriešinimo režimui forma.

6

Kūryba, kuri nereikalinga pačiam kūrėjui. Tokioje kūryboje nėra nieko tikro, amžino.

7

Galimi skirtingi to paties kūrinio perskaitymo būdai. / Suvokiant kūrinį galima įvardyti tik savo, t. y. skaitytojo, o ne autoriaus tikslą.

8.1

Kompiuteriai ir telekomunikacijos priemonės kelia grėsmę literatūrai.

8.2

Kompiuteriai ir telekomunikacijos priemonės tik pritaiko ir paskleidžia tai, kas žmogaus sukurta, bet pačios nieko nekuria.

9

1) Kinta meno skleidimo bei socializavimo pobūdis / vyksta tam tikras funkcijų pasiskirstymas ar perskirstymas; 2) atsiranda naujų stilių ir žanrų.

10

Kūrybiniu egoizmu laikoma tai, kad kurdamas poetas negalvoja apie skaitytoją.

11.1

Palyginimas / metafora (į vandenį įmesto akmenuko metafora).

11.2

Kūrėjas negali pasakyti, kokia bus jo kūrybos sėkmė: kaip plačiai ji pasklis, kokį poveikį turės kultūrai, kaip giliai bus suprasta.

12

1) Poezija daro poveikį kultūrai (kitiems menams), 2) per kultūrą poezija paveikia net ir jos neskaitančiuosius, 3) kultūra poeziją interpretuoja, vertina.

13.1

Publicistinis.

13.2

Kalbama aktualia tema, reiškiamas požiūris, kalba įtaigi (dera dalykiškumas ir vaizdumas).

14

Interviu

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

1 užduotis

      ATSAKYMAI (padėti skyrybos ženklai)

      Pastaba. Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi atsakymai.

      Gerai atsimenu vieną ankstyvųjų Algio paveikslų:[-] dangus, dirvonas ir siaura[,] žalia juosta. Čia prasideda autentiškasis Kuras. Tokiame scenovaizdyje bus vaizduojami ir prasmegs jo herojai, pasmerkti nykimui, dūlėjimui, žūčiai. Nykūs peizažai. Viską, kas gyva, ryjantis pasaulis. Tuštuma ir ilgesys,[-] jokių pagražinimų. Paveikslo paviršius kartais net nuobodokas,[-][:] siužetas kasdieniškas, tačiau visa tai turi gilią egzistencinę potekstę, beje, atmieštą ironija ir neviltim. Atviras,[ ] susijęs su esamuoju laiku ir konkrečia vieta vaizdas tampa antiteze sovietinei „šviesaus rytojaus“ ideologijai, dekoratyvumui mene, o ypač „dekoratyviam“ mąstymui, susitaikėliškai laikysenai. Nykstančius daiktus Kuras parodė tokius, kad mes žiūrime į juos taip, tarsi po ilgo laiko netikėtai būtume atgavę regėjimą. Šiuo atžvilgiu Kuras yra filosofas, poetas,[ ]egzistencialistas,[:][-] niekad „nenusišneka“, nes remiasi tikrais įspūdžiais iš natūros. Pamenu, kartą sutikau jį vidury nakties tuometinėj Černiachovskio aikštėj. Sako: „Ieškau paties neįdomiausio krūmo.“[ ] Reikia būti labai akylam, kad pamatytum, kaip neįdomiausiam krūme nakties tamsoje vyksta kova už būvį, nulemsianti, kas išliks ir kas pražus[“]. Taigi nors Kuras tapo dirbtuvėje, tačiau jis –[ ] ne kambarinis dailininkas. Jis nieko neišgalvoja, tik parodo tai, kas yra, bet taip, kaip galbūt jis vienas mato. Kalba sąžiningai, atvirai,[ ] parodo, kaip viskas kinta, irsta, pranyksta.

      Žemiški Kuro ir, žinoma, viso ketverto [-][:] (Kosto Dereškevičiaus, Arvydo Šaltenio, Algimanto Švėgždos)[-][,] regėjimai anuo metu, pasak Alfonso Andriuškevičiaus, atsvėrė romantiškąsias vyresniųjų kolegų svajones ir įliejo į mūsų tapybą nemažai sveiko kraujo. Be to, nors ir rėmėsi tradicija, lietuvių tapybą jie gerokai pastūmėjo modernumo link. Kuro karta „darė“ tikrą realizmą, sakė tiesą į akis ir pasėjo gerą sėklą, kritusią į našią dirvą. Sukaupę visą anuo metu įmanomą informaciją,[ ] jie suformulavo naujovišką supratimą, kas yra gera tapyba, nes jau atrodė, kad niekas nieko nauja nepasako, tik dailina formą. Akivaizdu, kad vėlesnioji karta daug ką perėmė iš Kuro kartos.

Pagal P. Repšį

 

2 užduotis

1 2 3 4
C A B C

 

3 užduotis

      ATSAKYMAI

      Albinui labai svarbu visa, kas darosi pasauly[je]. Vakarais, prigludęs prie seno išklerusio radijo imtuvo, kurį rado apleistoje klebonijos pašiūrėje, gaudo žinias, įgudusia ranka varinėdamas rodyklėlę – juodą tolimų miestų klajūną, kuris atbrenda iki jų slenksčio per pusnis, kaip atpūškuoja ir susikūprinęs laiškanešys Strazdelis, kasdien čia atnešantis spaustuvės dažais kvepiančių laikraščių.

      Minutę rodyklėlė, virpčiodama nuo triukšmo, stabteli ir pasiklausiusi sprunka šalin, smigdama į žiburiuojančius miestus, į tylos duburius; išnirusi vis dar braunasi per metalinį džeržgesį, spygavimą, rūstų amsėjimą ir balsus, kurie stengiasi jam kažin ką įpiršti.

      <> Už lango siaučia, kvatojas pūga: drebia į stiklą gniūžtę sniego ir nuvilnija į pamiške[iu]s. Tėvas nelinkęs klausytis pūgos – kur kas labiau jam rūpi Mato evangelija: piligrimų kelias, nusidėjėlių atgailos, nuodėmingųjų sielų kančia ir laukiamas išganymas. Tačiau mažąjį Albiną Dievo galybė jau nebe taip gąsdina, jam nėra taip svarbu varyti iš savęs velnią, kuris tūnąs kažkur giliai, esąs be galo klastingas ir galį[ė]s pačiu angelu pasiversti. Aprūkusios lempos šviesoje vaikas lyg pakerėtas seka akimis motiną – argi nekeista matyti ją vaikštinėjančią be darbo? Ji sėdasi prie lango ir ima nniuoti. Kažkoks gūdus tas nniavimas, grąžinantis motinos godas toli toli, kur noksta rugiai, kur tęsiasi upė, vietomis šaltiniuota, kad net kojas gelia, o vietomis pakišanti ir šiltesnę brastą. Anksčiau, kai buvo mažesnis – kaip gaila, kad tai nebegrįš! – motina pasakodavo apie raganas ir gerą[iau]sias laumes, braidžiojančias po pievas ir taip išbalinančias drobes, kad nedrąsu ir paliesti. Ir kaipgi nesiilgėsi tų laumių, tų drobių takų…

                                                                                  

4 užduotis

      1. Didžiausias mūsų noras – pasiekti užsibrėžtą[us]  tikslą[us].

      2. Iš teksto išrinkome vyriškosios ir moteriškosios  giminės tikrinius daiktavardžius.

      3. Blogai įvertintas darbas paskatino mane būti atidesnį.

      4. Papildomos užduotys skiriamos tik kartą  per  savaitę.

      5. Baigiant[us] skaityti laišką, Indrei dingtelėjo puiki mintis.

 

5 užduotis

      1.    ________________________, kad ateinančiais metais šventę rengsime anksčiau.

            Priėjome prie išvados

            Priėjome išvadą

            Priėjome išvados

            Pasitarus nusprendėme

            Pasitarėme ir nusprendėme

2.    Labdaros akcijos metu surinkta ______________________.

            per 800 tūkst. litų

            daugiau 800 tūkst. litų

            daugiau kaip 800 tūkst. litų

            daugiau nei 800 tūkst. litų

            apie 800 tūkst. litų

            kažkur apie 800 tūkst. litų

            maždaug 800 tūkst. litų

      3.    Jauna šeima greitai gavo paskolą (,) _____________________.

            tinkamai sutvarkytų dokumentų dėka

            dėl to, kad tinkamai sutvarkė dokumentus

            pažinčių dėka

            dėdės dėka

            kai tinkamai sutvarkė dokumentus

      4.    ______________________, svajojau apie kelionę į tolimus kraštus.

            Dar besimokant mokykloje

            Eidamas į mokyklą

            Dar besimokydamas mokykloje

            Užuot mokęsis mokykloje

            Vietoj to, kad mokyčiausi mokykloje

      5.    _______________________, vėl išgėriau puodelį kavos.

            Kad neužmigti

            Kad neužmigčiau

            Nenorėdamas užmigti

            Kad neužmigus

            Pakol neužmigau

            Bijodamas užmigti

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *