2004 m. mokyklinio brandos egzamino užduotis (pagrindinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus

      Poetas Marcelijus Martinaitis atsako į „Nemuno“ žurnalo klausimus.

      Nemunas. Koks, Jūsų galva, yra literatūros tikslas? Kokią misiją šiais – telekomunikacijų ir kompiuterių – laikais turėtų atlikti literatūra? Ar toji misija, laikui bėgant, kinta?

      Marcelijus Martinaitis. <> Kas tie literatūros tikslai, rašydamas eilėraščius tikrai užmiršau ir net apie tai pats negalvoju. Arba jų yra be galo daug, arba – nė vieno. Tai priklauso nuo to, kaip į literatūrą žiūrėsi, kaip skaitysi, ko joje ieškosi, pagaliau – kiek tau metų, kokia dabar valdžia ir pan. <>

      Ankstyvoj jaunystėj savo eilėraščiais norėjau patikti panelėms. Bet nė viena nekibo, savo apmaudui mačiau, kad joms įdomesni parpiantys motociklais, šaunūs šokėjai, sportiški vyrukai. Vėliau maniau, įsiskaitęs Maironį, kad eilėraščiais galima įkvėpti meilę tėvynei, gamtai, tėvams, kad jie tinka pabarti, mokyti.

      Bet iš tų eilėraščių taip pat nieko neišėjo, visa tai mečiau ir ėmiau rašyti, kas vienu ar kitu metu „užeina“. Štai tada patyriau nuostabiausią dalyką – kūrybos laisvę, o ypač tuo metu, kada ji atrodė neįmanoma. Kartoju jau kažkur pasakytus savo žodžius, kad kūryba išlaisvina. Tai daugiausia, ką gali padaryti rašydamas eilėraščius bet kur, bet kada ir bet kokiais laikais. Manau, kad dėl to neseniai taip buvo skaitoma lietuvių poezija: skaitantieji keršijo režimui iš tekstų įgyta laisve. <>

      Visų pirma kūrybos reikia sau pačiam. Jeigu to nėra, tai jos ir kitiems nereikia, vadinasi, joje nėra nieko tikro, amžino.

      Tiesiog nedora galvoti, kad štai darau dalykus, kurių man pačiam nereikia, bet turi būti reikšminga kitiems: skaitytojams ar net tautai.

      Literatūra yra literatūra, ypač normaliais laikais. Domėjimosi ja tikslai, kaip jau sakiau, priklauso nuo mūsų pačių, nuo to, ko mums tuo metu stinga. Kiek visokių tikslų priskiriama Dantei, Šekspyrui, Donelaičiui, apie kuriuos jie galėjo neturėti jokio supratimo.

      Štai vadovėliuose sakoma, kad K. Donelaitis savo poemoje „Metai“ norėjo pavaizduoti būrų gyvenimą. Iš kur mes galime žinoti, ko jis ten, tame Tolminkiemyje, siekė savo hegzametrais. Sakysime, galiu tvirtinti, jog poetas norėjo atskleisti Dievo sukurto pasaulio didybę, jo valios reiškimąsi per gamtą ir žmonių darbus. Bet kuo čia būtų dėtas K. Donelaitis? Tai tik mano perskaitymo būdas. Tekstai gali būti amžini, tačiau pati nepastoviausia yra literatūros tikslo samprata tiek kuriant, tiek ir skaitant.

      Galima įsikalbėti, jog kompiuteriai ir telekomunikacijos priemonės jau yra smarkiai paveikę tą, rodos, amžiną ir nekintančią meno misiją, jog kažkas nežmoniška ir grėsminga kyla ne iš literatūros, o iš aparatūros. To kūrybos siekio, apie kurį čia kalbėjau, jokios techninės komunikacijos negali nei nukonkuruoti, nei pakeisti kuo kitu, nes jos tik pritaiko ir paskleidžia tam tikrus žmogaus kūrybos signalus, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su kalba, kalbine sąmone, tekstais, vadinasi, ir su literatūra.

      Kai gerai įsižiūri, tai netrunki įsitikinti, kad tos visos vadinamosios komunikacijos priemonės čiulpia syvus iš smegenų, taip pat ir iš literatūros, meno, kad pirminiai signalai ateina ne iš laidų, puslaidininkių, transformatorių, objektyvų, jungiklių, o iš ten – iš nervų, iš pojūčių, iš tekstų. Tik tos visos priemonės keičia meno skleidimo bei socializavimo pobūdį. Kaip reikėjo, taip ir ateityje reikės gerai ir patikimai veikiančių galvų.

      Žinoma, tos elektroninės komunikacijos staigiai sukėlė sąmyšį menuose. Todėl vyksta tam tikras funkcijų pasiskirstymas ar perskirstymas tarp įvairių meno sričių, panašiai kaip kadaise pasirodžius popieriui ir spausdinimo mašinoms, išprovokuoja naujus stilius bei žanrus, bet kūrybinių potencijų neužgesina, o kartais jas tik sužadina.

      N. Gal galėtumėte nupiešti skaitytojo idealą? Tarkim, žmogų, kuris skaito būtent Jus?

      M. M. <> Rašydamas apie jokį skaitytoją negalvoju. Taip reiškiasi kūrybinis egoizmas.

      O eilėraštis per žmones nuraibuliuoja, kaip į vandenį įmetus akmenuką – nežinai, kur ir į kokį gylį nugrims, koks ten tas dugnas. Kiti gali ir nežinoti, kas ir kodėl tą akmenuką įmetė ir sukėlė vandens ratilus. Tokie eilėraščių sukelti ratilai kartais nueina per kitus menus.

      Netiesioginė poezijos veikmė neretai būna stipresnė, nei įprasta manyti, galvojant vien apie skaitytojus. Apskritai ji paveikia tai, kas vadinama kultūra, kuriai priklauso net retai į rankas paimantys knygą. Ji – kultūra – geriausiai ir tiksliausiai poeziją „perskaito“, ją atrenka, rūšiuoja. <>

      Kad poezija įgytų prasmę, kartais reikia bent vieno, kuris mato ir supranta, į kokį gylį tas mestas akmenukas grimzta. Kartais iš pradžių poezijai užtenka tik dviejų ją skaitančiųjų, kad ji išliktų ir suvaidintų savo vaidmenį.

 

      Klausimai

      1. Atsakydamas į pirmuosius „Nemuno“ klausimus, poetas M. Martinaitis kalba dviem temomis. Suformuluokite jas. (2 taškai)

      2. Kokie trys veiksniai, M. Martinaičio nuomone, lemia, kad literatūros tikslo samprata kinta? (3 taškai)

      3. Kokius savo kūrybos tikslus poetas M. Martinaitis laiko netikrais? (3 taškai)

      4. Koks išgyvenimas kūrėjui yra svarbiausias? (1 taškas)

      5. Kaip supratote pasakymą „skaitantieji keršijo režimui iš tekstų įgyta laisve“? (1 taškas)

      6. Kokia kūryba nereikalinga kitiems? Kodėl? (2 taškai)

      7. Kokį teiginį siekia pagrįsti M. Martinaitis, pasitelkdamas K. Donelaičio kūrybos pavyzdį? (1 taškas)

      8.1. Kokį požiūrį apie kompiuterius ir telekomunikacijos priemones M. Martinaitis paneigia?

      8.2. Nurodykite, kokiu argumentu M. Martinaitis remiasi? (1 taškas)

      9. Autorius teigia, jog atsiradusios elektroninės komunikacijos priemonės sukėlė sąmyšį menuose. Kokie pokyčiai išryškėjo? (2 taškai)

      10. Ką M. Martinaitis laiko kūrybiniu egoizmu? (1 taškas)

      11.1. Įvardykite, kokią meninę raiškos priemonę vartoja M. Martinaitis kalbėdamas apie poezijos poveikį. (1 taškas)

      11.2. Išsamiau paaiškinkite jos prasmę. (2 taškai)

      12. Nurodykite tris poezijos ir kultūros sąveikos aspektus. (3 taškai)

      13.1. Nurodykite teksto funkcinį stilių. (1 taškas)

      13.2. Argumentuokite. (2 taškai)

      14. Nurodykite teksto žanrą. (1 taškas)

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

      1. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (15 taškų)

      Gerai atsimenu vieną ankstyvųjų Algio paveikslų dangus dirvonas ir siaura žalia juosta. Čia prasideda autentiškasis Kuras. Tokiame scenovaizdyje bus vaizduojami ir prasmegs jo herojai pasmerkti nykimui dūlėjimui žūčiai. Nykūs peizažai. Viską kas gyva ryjantis pasaulis. Tuštuma ir ilgesys jokių pagražinimų. Paveikslo paviršius kartais net nuobodokas siužetas kasdieniškas tačiau visa tai turi gilią egzistencinę potekstę beje atmieštą ironija ir neviltim. Atviras susijęs su esamuoju laiku ir konkrečia vieta vaizdas tampa antiteze sovietinei šviesaus rytojaus ideologijai dekoratyvumui mene o ypač dekoratyviam mąstymui susitaikėliškai laikysenai. Nykstančius daiktus Kuras parodė tokius kad mes žiūrime į juos taip tarsi po ilgo laiko netikėtai būtume atgavę regėjimą. Šiuo atžvilgiu Kuras yra filosofas poetas egzistencialistas niekad nenusišneka nes remiasi tikrais įspūdžiais iš natūros. Pamenu kartą sutikau jį vidury nakties tuometinėj Černiachovskio aikštėj. Sako Ieškau paties neįdomiausio krūmo. Reikia būti labai akylam kad pamatytum kaip neįdomiausiam krūme nakties tamsoje vyksta kova už būvį nulemsianti kas išliks ir kas pražus. Taigi nors Kuras tapo dirbtuvėje tačiau jis ne kambarinis dailininkas. Jis nieko neišgalvoja tik parodo tai kas yra bet taip kaip galbūt jis vienas mato. Kalba sąžiningai atvirai parodo kaip viskas kinta irsta pranyksta.

      Žemiški Kuro ir žinoma viso ketverto  Kosto Dereškevičiaus Arvydo Šaltenio Algimanto Švėgždos regėjimai anuo metu pasak Alfonso Andriuškevičiaus atsvėrė romantiškąsias vyresniųjų kolegų svajones ir įliejo į mūsų tapybą nemažai sveiko kraujo. Be to nors ir rėmėsi tradicija lietuvių tapybą jie gerokai pastūmėjo modernumo link. Kuro karta „darė“ tikrą realizmą sakė tiesą į akis ir pasėjo gerą sėklą kritusią į našią dirvą. Sukaupę visą anuo metu įmanomą informaciją jie suformulavo naujovišką supratimą kas yra gera tapyba nes jau atrodė kad niekas nieko nauja nepasako tik dailina formą. Akivaizdu kad vėlesnioji karta daug ką perėmė iš Kuro kartos.

Pagal P. Repšį

 

      2. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais. (4 taškai)

      1. Liepa čia tarsi visa gamta: kol ji gyva, gyvas ir žmogus, o užsimojimas kirviu1 tai apskritai blogio, pykčio, neapykantos simbolinis aktas.

            A     Skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

            B     Skiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio.

            C     Praleista sudurtinio tarinio jungtis.

      2. Valentina,2  kaip ir Veronika,2 gražiai ir prasmingai siejama su rugiais.

            A     Išskiriamas įterpinys.

            B     Išskiriamas šalutinis sakinys.

            C     Išskiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio.

      3. Ji tikėjosi pamatyti Anicetą vienišą, prislėgtą, visų smerkiamą,3 bet pamatė visai ką kita.

            A     Skiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.

            B     Skiriamos vienarūšės sakinio dalys.

            C     Skiriamas šalutinis sakinys.

      4. Vakare,4 tik puotai prasidėjus,4 Dubrys visa gerkle pareikalavo, kad Perkūnas nusileistų iš aukštybių.

            A     Išskiriama išplėstinė pusdalyvinė aplinkybė.

            B     Išskiriamas šalutinis sakinys.

            C     Išskiriama tikslinamoji aplinkybė.

 

      3. Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus žodžius parašykite kartu arba atskirai. (20 taškų)

      Albinui labai svarbu visa, kas darosi pasaul__. Vakarais, prigl__dęs prie seno iškl__rusio (radijo, imtuvo) _________________, kurį rado apleistoje klebonijos paši__rėje, gaudo žin__s, įgudus__ ranka var__nėdamas rodyklėlę – juodą tolimų miestų klajūną, kuris atbrenda iki jų slenk__čio per p__snis, kaip atp__škuoja ir susik__prinęs laiškanešys Strazdelis, (kas, dien) ______________ čia atnešantis spaustuvės dažais kvep__nčių laikra__čių.

      Minut__ rodyklėlė, virpčiodama nuo tr__kšmo, sta__teli ir pasiklausiusi spr__nka šalin, smi__dama į žib__riuojančius miestus, į t__los d__burius; išnirusi (vis, dar) _____________ braunasi per metalinį džeržg__sį, sp__gavimą, r__stų amsėjimą ir balsus, kurie stengiasi jam (kažin, ką) ______________ įpiršti.

      <…> Už lango s__učia, kvatojas p__ga: dr__bia į stiklą gniū__tę sniego ir nuviln__ja į pamišk__s. Tėvas nelink__s klausytis p__gos – (kur, kas) ____________ labiau jam rūpi Mato evangelija: piligrimų kelias, nusidėj__lių atgailos, nuod__ming__jų sielų kančia ir lauk__mas išgan__mas. Tačiau maž__j__ Albiną Dievo galybė jau (nebe, taip) ____________  g__sdina, jam nėra taip svarbu varyti iš sav__s velnią, kuris t__nąs kažkur gil__i,  es__s (be, galo) ____________ klastingas ir gal__s pačiu angelu pasiversti. Aprūkusios lempos šviesoje vaikas l__g pakerėtas seka akimis motiną – (ar, gi) ______________ (ne, keista)_____________ matyti ją vaikštinėjančią be darbo? Ji s__dasi prie lango ir ima ni__niuoti. Kažkoks gūdus tas ni__niavimas, gr__žinantis motinos godas toli toli, kur noksta r__giai, kur t__siasi upė, vietomis šaltin__ta, kad net kojas gelia, o vietomis pakišanti ir šiltesn__  br__stą. Ank__čiau, kai buvo mažesnis – kaip gaila, kad tai nebegrį__! – motina pasakodavo apie raganas ir ger__sias laumes, braidžioj__nčias po pievas ir taip išb__linančias drobes, kad nedr__su ir paliesti. Ir kaipgi nes__lgėsi tų laumių, tų drobių takų…

Pagal B. Radzevičių

 

      4. Įrašykite trūkstamus žodžius ar žodžių dalis. (4 taškai)

      1. Didžiausias mūsų noras – pasiekti užsibrėžt___  tiksl___.

      2. Iš teksto išrinkome vyrišk___ ir moterišk___  giminės tikrinius daiktavardžius.

      3. Blogai įvertintas darbas paskatino mane būti atidesn___.

      4. Papildomos užduotys skiriamos tik kartą  ___  savaitę.

      5. Baig___ skaityti laišką, Indrei dingtelėjo puiki mintis.

 

      5. Pabraukite žodžius bei konstrukcijas, tinkamas vartoti pateiktuose sakiniuose. (10 taškų)

      1.    ________________________, kad ateinančiais metais šventę rengsime anksčiau.

            Priėjome prie išvados

            Priėjome išvadą

            Priėjome išvados

            Pasitarus nusprendėme

            Pasitarėme ir nusprendėme

      2.    Labdaros akcijos metu surinkta ______________________.

            per 800 tūkst. litų

            daugiau 800 tūkst. litų

            daugiau kaip 800 tūkst. litų

            daugiau nei 800 tūkst. litų

            apie 800 tūkst. litų

            kažkur apie 800 tūkst. litų

            maždaug 800 tūkst. litų

      3.    Jauna šeima greitai gavo paskolą (,) _____________________.

            tinkamai sutvarkytų dokumentų dėka

            dėl to, kad tinkamai sutvarkė dokumentus

            pažinčių dėka

            dėdės dėka

            kai tinkamai sutvarkė dokumentus

      4.    ______________________, svajojau apie kelionę į tolimus kraštus.

            Dar besimokant mokykloje

            Eidamas į mokyklą

            Dar besimokydamas mokykloje

            Užuot mokęsis mokykloje

            Vietoj to, kad mokyčiausi mokykloje

      5.    _______________________, vėl išgėriau puodelį kavos.

            Kad neužmigti

            Kad neužmigčiau

            Nenorėdamas užmigti

            Kad neužmigus

            Pakol neužmigau

            Bijodamas užmigti

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *