2005 m. mokyklinio brandos egzamino užduotis (pakartotinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

Nr.

Galimi atsakymai

(Pateikti atsakymai gali būti suformuluoti ir kitais žodžiais. Svarbu, kad būtų pasakyta ta pati mintis)

1

Pasakojimo / knygos reikšmė (svarba, vaidmuo) šiuolaikiniame pasaulyje.

2

Moderniosiose ir postmoderniosiose kultūrose nyksta (1) žodiniai pasakojimai, (2) šeimos gyvenimo tradicijos.

3

Šeimos pokalbiai formuoja asmens tapatybę.

4

(1) Pasakojamoji struktūra yra pastovi. (2) Žmogus geriau įsimena informaciją, pateiktą pasakojimo forma. (3) Klausyti pasakojimų ir juos pasakoti išmokstama savaime. (4) Pasakojimas būdingas visiems žmonėms, nors jie ir gyvena skirtingose kultūrose.

5

Pasakotojas, aplinka, klausytojas.

6

Pasakojimai ir televizija, kompiuteriniai žaidimai.

7

Išnykus sakytinei tradicijai knygos tapo pasakojimų sklaidos priemone. / Knygos gali kompensuoti žodinio pasakojimo stygių.

8

(1) Knyga padeda pažinti praeitį ir (2) perduoti patirtį būsimoms kartoms.

9.1

Televizija, kompiuteriai.

9.2

Vaizduotę / gebėjimą savarankiškai veikti / tikro gyvenimo patirtį.

10

Bendravimo stoka / žmogaus, kaip dvasinės būtybės, prigimtis.

11

Skaitymas padeda išvengti įvairių grėsmingų būsenų / padeda formuoti pasaulėžiūrą / plečia akiratį / padeda bręsti kaip asmenybei / padeda rasti žodžių vidinei patirčiai išsakyti / lavina vaizduotę.

12

Nors šiuolaikinės technologijos stumia knygą / pasakojimą iš žmogaus gyvenimo, knygos / pasakojimo poreikis dėl pasaulio susvetimėjimo tik didės.

13

Vartojamos metaforos (dėmesio vagys); vartojami retoriniai klausimai (Argi ne keista, kad raidės gali nugramzdinti mus į tūkstantmečių senumo herojų istoriją?); cituojamos kitų žmonių mintys („Arkliais gimstama, žmonėmis tampama“. E. Roterdamietis).

14

Straipsnis.

15.1

Publicistinis.

15.2

Kalbama aktualia tema, reiškiamas požiūris, kalba įtaigi (dera dalykiškumas ir vaizdumas).

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

1 užduotis

      Pastaba. Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi atsakymai.

      2. Kiekvienos iš pabrauktą konstrukcijų, klaidinga skyryba laikoma viena klaida. Klaidos konstrukcijoje laikomos atskiromis klaidomis.

      Į geros poezijos rūmą gali įvesti tik gera poezija. O kas yra gera poezija, nežinau [,] ir niekas nežino. Jinai taip pat nėra ir parduotuvė, į kurią atėjęs renkiesi, kas pigiau arba kas labiau tinka. Tiksliau, mus renkasi poezija [,] ir mus pati veda į savo rūmus. Ja netikėtai gali tapti seniai perskaityti ir užmiršti dalykai. Geros poezijos labai nedaug, [:] ją sunku pastebėti arba pastebi vėlai, kai miršta poetas arba kas nors su tavim atsitinka. Iš tikrųjų poezija suvokiama ne tiek skaitant, kiek praregint. Eilėraščio skaitymas trumpas, o suvokimas ilgas, kartais trunkantis visą gyvenimą. Juk kiekvienas turime tokių eilėraščių, [–] atsivėrimų, praregėjimų.

      Tikra poezija dažniausiai būna labai paprasta. Štai bažnyčia yra smarkiai puošiama, ji spindi auksu ir sidabru, o Dievas, kuriam visa tai skirta, žmonių pasakojimuose vaikšto basas [,] su virve perjuostu rūbu. Jis viską supranta, viską mato ir yra visur. Kartais atrodo, kad ir poezija viską mato, yra visur ir viską supranta. Jeigu taip nebūtų, į ją nesikreiptume sunkią valandą.

      Jurijus Lotmanas yra pasakęs: „Pats sudėtingiausias dalykas – paprastumas“. Jis, be abejo, teisus. Reikia turėti akis, kad matytum, ir turėti ausis, kad girdėtum. Tačiau daug ką norime pamatyti svetimomis akimis ir išgirsti svetimomis ausimis. Beje, poezija tuo ir skiriasi nuo kitų menų, kad jai reikia savo proto, savo jausmų. Jeigu to neturėsi, gali žiūrėti į didžiausias pasaulio grožybes ir jų nematyti.

      Jautrus, [] atviros širdies žmogus pamato ar gali pamatyti tai, ko, deja, neįžiūri didžiai mokytas, bet piktas, nenuoširdus. Vadinasi, ne vien skaitytojas poeziją, bet ir poezija patikrina skaitytoją. Nesutinku su tais, kurie nori, kad poezija mokytų doros, bet juk be dorumo neįžengiama į jos sales. Jinai yra pasitikrinimas, ar gali žengti toliau, negu leidžia tau gyvenimas, pareigos, kasdieniai įpročiai, ar gali peržengti savo silpnybių ir negalių slenkstį…

Pagal M. Martinaitį

 

2 užduotis

1 2 3 4
B B A B

 

3 užduotis

      Seni sikeroję medžiai kilo iš upokšnio klonio vos tik nusileidus iš kiemo pro įvairius ūkio trobesius. Ir eglynas, juodas ir stangus kaip šepetys, ošė čia pat, užtverdamas viską iš vakarų pusės. Čia ir augmenija atrodė gausesnė ir trąšesnė nei kitur, skęstanti savo tvanuose. Spalvingumas nenusakomas, dargi nukarstytas sidabrinių voratinklių nėriniu. Kas iš tikrųjų nušvietė jų galvas parinkti mums tokią nuostab vietelę?

      Žmonės čia taip pat be galo malonūs. Užleidžia gerąjį kambarį raštinei įkurti. Didžiajame kambaryje įsikuriame trise: kuopininkas lovoje, o mudu, raštininkai, ant grindų. Pabėgėjus keliolika žingsnių, kito ūkininko kieme, įsikūręs bataliono štabas, kuriame tarška netgi rašomoji mašinėlė. Žinoma, tai ne per didžiausia mašina, betgi kiek ji gali daug, kaimą priartinant prie kultūros! Štai brisdamas gatve išgirsti rašomosios tarškesį ir vis tiek turi sustoti, atsigręžti ir net žvilgterėti pro tą langą. O prie tos mašinėlės sėdi panelė Vida – žavinga būtybė, aksominė plunksna, iškritusi iš praskrendančio angelo sparno, nuostabiausio sapno tęsinys pabudus.

      Lenktynėse dėl tos gražuolės dėmesio, aišku, visus lenkė Mikas – lieknas, pramuštgalviškas vaikinas, tinkamas išstatyti vitrinon. Jis turėjo motociklą, kuriuo pasiučiausia jaunyste draskėsi po apylinkes Kartą ir mane buvo įsisodinęs lopšin, ir aš iškart išvariau visus poterius ir dideliu halsu pragydau litanijas, tegeisdamas tiktai vieno, kad numestų ir užmuštų žmonių apgyventoje vietovėje, kad būčiau palaidotas kaip krikščionis.

      O Vida nebijojo. Jos puikieji plaukai, išdrikę lyg aitvaro uodega, kedenos: pavėjui horizontalioj padėty[je]. O mes, užšalę iš siaubo, spręsdavome neįmenamą mįsle, kaip ji. tokia trapi būtybė, išsilaiko tame pašėlime, bet visa tai liko mums nesuvokiama paslaptimi, paneigiančia visus traukos dėsnius.

Pagal M. Katiliškį

                                                                                  

4 užduotis

1. Noriu išmokti plaukti, bet man vis ________________________.

nesiseka

neišeina

nesigauna

nepavyksta

2. Vandens lygis ______________ kinta.

nuolat ir nuolat

nepaliaujamai

be paliovos

kasdien

3. ______________________ aptarsime rytdienos planus.

Paskui

Paskutinėje vietoje

Paskiausiai

Pabaigai

Pabaigę

Pabaigoje

Susirinkimo bėgyje 

4. ____________________ savaitę vyks projekto pristatymas. 

Sekančią

Ateinančią

Kitą

Artimiausią 

5. Klausk _________________, kas perdavė laišką. 

kaimynės

kaimynę

pas kaimynę 

6. ___________________ knygą seseriai.

Prašyčiau perduoti

Perduok

Perduokite

Perduokite, prašom,

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *