2002 m. valstybinio brandos egzamino užduotis (pakartotinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus.

ROMUALDAS GRANAUSKAS

Srovėje ir ant kranto

      1     Kas yra ta kūryba – ir po šiai dienai nežinau. Ir baigia blėsti paskutinė vilties žarijėlė, jog kada nors sužinosiu. Niekas kitas man to nepasakys, nes ir pats to nežino, pats kitų klausinėja. Joks apibrėžimas čia netinka, jokie abstraktūs žodžiai ar sąvokos nieko nepaaiškina. Pagaliau, kas iš to žmogui, jeigu jis sužinos, kas ta kūryba, o sužinojęs vis tiek negalės kurti? Joks žinojimas dar nėra kūryba, tiek tai jau tvirtai žinau. Kita vertus, tas, kas kuria, nieko ir neklausinėja. Kuria sau, ir tiek. Nelieka laiko tokiems klausimams. Niekam kitam jo nelieka – net pavalgymui, net miegui, net normaliam žmogiškam poilsiui. Todėl, kad visa kita nebesvarbu. Todėl, kad ir pats esi niekas be tos kūrybos, kad negali kaip kiti būti, kad neturi teisės vaikščioti, žiūrėti į dangų, gerti iš šulinio, – todėl, kad tu nekūrei, todėl, kad kažką, rodos, išdavei, pardavei, išniekinai, sutrypei… Ką – nė pats nežinai. Gal nieko ir nebūtę išėję iš to tavo rašymo, gal kitą dieną būtum su įniršiu viską suplėšęs ir išmetęs. Taip, taip – su įniršiu, su įtūžiu, su įsiūčiu… Bet pats ant savęs, o ne ant kūrybos. Ji čia niekuo dėta. Kaip niekuo dėta upė, jei žmogus joje nuskendo. Per amžius ji plaukė, per amžius ji plauks, kiekvieną rytą aušra apšvies jos vandenis, kiekvieną vakarą auksu žibės bangos. Tūkstančių tūkstančiai jau stovėjo ant kranto, tūkstančių tūkstančiai dar stovės, bet juk ne visi leisis skersai srovę, norėdami įsitikinti, ar tikrai aname krante medžiai auga viršūnėmis žemyn, ar tai tik atspindys giliame užutėkyje? Ne visi. Žinoma, ne visi. Bet tie, kurie puls į srovę, net nepagalvos: o ar moku plaukti? Ar priplauksiu? Ar nepasuksiu atgal išsigandęs?

      2     Ir puola. Nors tik „šuniuku“ teteko paplaukioti išilgai seklaus kranto.

      3     Tačiau niekas negali pasakyti, priplauks drąsuolis užutėkį ar nepriplauks jo, kur auga miškai žemyn galva…

      4     …Visokių dalykų prisigalvoji žmogus, kai iki ryto dar labai toli, o nemiga kaip vabzdys tupi ant akies voko.

      5     Kodėl pradėjau rašyti? Kodėl – taip pat nežinau. Žinau, kada pradėjau, ir kur.

      6     Rašėm Mosėdyje visi. Beveik visi, kuriems aukštesnėse klasėse lietuvių literatūrą dėstė mokytojas A Šileikis. Jo paties jau senokai nebėra, o rašančiųjų šiek tiek išlikom. Dar tebesikapstom į aną krantą. Jei srovės vidury nenuskendom, sakau, gal prie ano kranto kaip nors išsilaikysim? Tiktai kada mes jį priplauksim? Ir apskritai ar priplauksim?.. Šito nežinom. Šito net mūsų Mokytojas nežinojo.

      7     Literatūra mums buvo viskas, nes turėjom po trylika, po šešiolika metų. Ji mums buvo ir televizorius, ir magnetofonas, ir radijas, ir elektros šviesa. Šiltas apavas ir drabužis, sotesnis valgis ir trumpesnis kelias rudenį, sutemus, penkis kilometrus iš mokyklos namo. Ji mums buvo kaip ta siena, už kurios užsiglaudę mes slėpėmės nuo pokario vėjų. Nuo atlydinčių karstų giedojimo, nuo nedarnių salvių kapinėse po aukštais varnų nutupėtais medžiais. Ji mus šildė. Ji mus guodė. Už jos mes svajojom. Nesakau, kad ta tvora buvo aukšta. Tokia ji nebuvo, tesiekė tik iki pečių. Mūsų galvos ir akys kyšojo virš jos. Viską mes matėm, viską mes girdėjom, viską ėmėm į širdį. Gal tik ne viską supratom. Tačiau tik ji ir padėdavo mums suprasti, nes kas kitas bepadės, jei ne literatūra, kuri moko galvoti, moko svajoti, drąsina tikėti pačiais amžiniausiais žmonijos idealais.

      8     Mes galėjom be jos sužvėrėti, šitie alkani, sušalę, pasimetę, pokario vaikai. Mes be jos vėliau galėjom pulti, kaip ne vienas ir padarė, į parduotuves, bazes, griebti viską, ko neturėjom vaikystėj, glėbiais krauti į sekcijas, garažus, sodo namelių podėlius. Daug ką galėjom. O dar daugiau negalėjom.

      9     Negalėjom nerašyti. Tai pats didžiausias mūsų negalėjimas. Didesnio ir nežinau.

      10     Labai mums tada skaudėjo širdį. Ir dabar tebeskauda. Dėl ko – kartais nė pats nebežinai, skauda, ir tiek. Tačiau dėl to skaudėjimo reikia tik džiaugtis, nes kol skauda, tol gyvas. O kol gyvas, tol ir rašai.

Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. Vilnius, 1989. P. 403-405

 

      Klausimai

      1. Kodėl autorius atkakliai nesiekia sužinoti, kas yra kūryba? (2 taškai)

      2. Kaip kūryba pakeičia kūrėjo gyvenimą? (1 taškas)

      3.1. Kokia kūrybos metafora plėtojama tekste? (1 taškas)

      3.2. Kas šia metafora pasakoma apie kūrybą? Atsakykite išsamiai. (3 taškai)

      4. Savais žodžiais paaiškinkite, kokią prasmę tekste įgyja sakinys „Nors tik „šuniuku“ teteko paplaukioti išilgai seklaus kranto“. (2 taškai)

      5.1. Apie kokį laikotarpį kalbama 7-ojoje pastraipoje? (1 taškas)

      5.2. Kokie ženklai tai liudija? (1 taškas)

      6. Kodėl literatūra tuo metu taip traukė jaunimą? (2 taškai)

      7. Kaip supratote autoriaus mintį, plėtojamą 7-ojoje pastraipoje, jog tvora nebuvusi aukšta, tesiekusi iki pečių? (1 taškas)

      8. Kaip autorius suvokia literatūros paskirtį? (1 taškas)

      9. Kokį poveikį literatūra padarė to meto jaunimui? (2 taškai)

      10. Iš ko, autoriaus manymu, kyla poreikis kurti? (1 taškas)

      11.1. Kas norėta pasakyti apie mokytoją sakiniu „Šito net mūsų Mokytojas nežinojo“? (2 taškai)

      11.2. Paaiškinkite, iš ko tai supratote. (2 taškai)

      12. Kurio funkcinio stiliaus šis tekstas? Argumentuokite. (3 taškai)
 

II. KALBOS UŽDUOTYS

      1. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (12 taškų)

      Mano vaikystė ir moksleiviška jaunystė prabėgo kaimo aplinkoje kur man rodos aš nė sykio negirdėjau žodžio „pareiga“. Darbas buvo žmogaus pasididžiavimas jo našta ir jo džiaugsmas. Beje darbas tada ir buvo vadinamas darbu o ne pareiga, kaip dabar. Žmogui visada mieliau dirbti darbą, negu atlikti pareigą.

      Be šito jeigu taip galima pasakyti socialinio pareigos turinio kuris pasireiškia darbu yra dar moralinis jausminis pareigos supratimas kuris esant sveikai aplinkai gana anksti suskamba žmogaus sieloje. Kada aš vaikas matydavau sunkiai plušančius savo tėvus savo mylimiausius žmones aš negalėjau nenorėti jiems padėti negalėdavau neatlikti to ką jie man pavesdavo. Negalvojau apie pareigą dirbdamas vienokį ar kitokį darbą aš mylėjau. Taip mylėjau ir mano meilė reiškėsi noru ir pastangom būti geram būti naudingam. O, jokiu būdu nesakau kad atsikelti saulei tekant aštuonerių ar dešimties metų vaikui ir išginti galvijus vienas malonumas! Tai buvo velniškai sunkus darbas bet tai jau buvo mano pareiga kurią atlikdavau tiktai iš meilės ir paklusnumo! Šiandien mes jaunam žmogui apie pareigą kalbam per daug abstrakčiai. Pareiga visada yra veiksmas darbas poelgis vardan ko ir kam. Šitai jis būtinai privalo žinoti arba dar geriau jausti nes esu įsitikinęs jog didesnę o svarbiausia – gražesnę žmogaus poelgių ir žygdarbių dalį motyvuoja ir lemia jausminės paskatos vidiniai „sveiku“ protu ne visada paaiškinami impulsai. Be abejo žmogui bręstant tos jausminės paskatos keičiasi plečiasi pasaulio ir žmonių ratas kuriam jis jaučia vienokią ar kitokią pareigą. Bet visa ko pradžia man atrodo yra ten toli vaikystėje kur žmogus pirmą karią supranta kad pasaulyje jis gyvena ne vienas ir kad jo rankos privalo ką nors pridengti nuo skausmo prievartos melo…

(Pagal Just. Marcinkevičių)

 

      2. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais. Lentelėje ATSAKYMAI rašykite vienintelį teisingą variantą žyminčią raidę A, B ar C. (5 taškai)

      Tai buvo iškilmingiausia jo gyvenimo diena,1 nežinanti rūpesčių ir vargų.

      Visų taip laukiama vasara –2 kelionių metas, daugelį išviliojantis iš namų.

      Toli toli, ten,3 kur saulė teka,3 yra kalnuota šalis.

      Miške,4 kaip mums pasirodė,4 buvo daug šilčiau.

      Net išvaizda šunyčiai buvo panašūs:5 kailis rainai juodas, o kojos šviesiai rudos.

            1.

            A     Kableliu atskiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys po pažymimojo žodžio.

            B     Kableliu atskiriama tikslinamoji aplinkybė.

            C     Kableliu atskiriamas šalutinis sakinys.

            2.

            A     Brūkšniu atskiriami sudėtinio sakinio dėmenys.

            B     Brūkšniu atskiriamas priedėlis.

            C     Brūkšnys rašomas vietoj praleistos tarinio jungties.

            3.

            A     Kableliais išskiriama tikslinamoji aplinkybė.

            B     Kableliais išskiriamas įterpinys.

            C     Kableliais išskiriamas šalutinis sakinys.

            4.

            A     Kableliais išskiriamas šalutinis sakinys.

            B     Kableliais išskiriamas įterpinys.

            C     Kableliais išskiriama tikslinamoji aplinkybė.

            5.

            A     Dvitaškiu atskiriami sudėtinio sakinio dėmenys.

            B     Dvitaškiu atskiriamos vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio.

            C     Dvitaškis rašomas po autoriaus žodžių prieš tiesioginę kalbą.
      ATSAKYMAI

1 2 3 4 5
         

 

      3. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtų ir paryškintų raidžių rašybą. Pateiktoje lentelėje įrašykite vienintelį teisingą atsakymą žyminčią raidę A, B ar C. (5 taškai)

      Jam teko pasilikti užpusty1tame kaimelyje.

      Niekas nedrį2sta pažvelgti jai į akis.

      Su įprastine3 lazdele jis jaustųsi žvalesnis.

      Kiekvienas vaikas nori, kad jam tėvai dovanotų4 gražių žaislų.

      Sena5jam Lapinui kaimynų kalbos nerūpėjo.

            1.

            A     Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis, daromas iš bendraties kamieno.

            B     Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio vietininkas.

            C     Taisyklėmis nepaaiškinama rašyba.

            2.

            A     Pagrindinėse veiksmažodžio formose ilgieji balsiai kaitaliojasi su mišriaisiais dvigarsiais.

            B     Taisyklėmis nepaaiškinama rašyba.

            C     Giminiškuose žodžiuose ą-ę-į kaitaliojasi tarpusavyje.

            3.

            A     Rašome –e pagal vardininko galūnę.

            B     Rašome –e, nes deriname su daiktavardžio galūne.

            C     Taisyklėmis nepaaiškinama rašyba.

            4.

            A     Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio vyriškosios giminės dgs. kilmininkas.

            B     Veiksmažodžio tariamosios nuosakos 3 asmuo.

            C     Būdvardžio vyriškosios giminės dgs. kilmininkas.

            5.

            A     Įvardžiuotinio būdvardžio vns. naudininko galūnė.

            B     Įvardžiuotinio būdvardžio priesaga.

            C     Taisyklėmis nepaaiškinama rašyba.

      ATSAKYMAI

1 2 3 4 5
         

 

      4. Įrašykite praleistas raides. (12 taškų)

      Kai po apylink__s pasklido žin__, kad Marija išteka už Kaušpėdo, kuris k__ tik buvo gr__žęs iš Amerikos, Vizgirda iš pikto keršto pasipiršo jos draugei, ir ši nedv__jodama sutiko. Ab__jos vestuvės buvo iškeltos tuo pačiu metu, o Vizgirda net pav__liojo Kaušpėdo svečius ir muzikantus, ūžė kon__ visą savaitę – tegu ji žino, kaip jam linksm__.

      Sunku suprasti, koks Vizgirda iš tikr__j__ smarkus, atš__urus, ni__rus, su niekuo nenorintis turėti bendra – tokiu jį daugumas laiko. Kartais Vizgirdienė negali juo atsig__rėti, o kartais nei iš šio, nei iš to ima pašiep__nėti; šitai vis__laik baigiasi siautulingu Vizgirdos pykčiu.

      […]

      Pasitrauk__s atokėliau, Juzukas įsižiūri į gelmę. Ledas čia skaidrus, pe__egimas, su kur ne kur įš__lusiomis žolytėmis ar sm__lgomis. Įkypas saulės spindulys jį perkirto: vienur spindinčios šviesos viešpat__ja, nardo žvitrios skai__čiažvynės žuvytes, kitur šalčiu trenk__nti tamsa. Tik plona ledo pl__vėlė teskiria Juzuką nuo gelmės, kur kita g__vybė, kiti pasauliai, galį bet kurią ak__mirką prasiverti. Panašus jausmas jį buvo apėmęs, kai u__čiuopė maž__jam broliukui momenėlį, kur po plona it gilzinis pop__rius pl__vele – rodos, spūstelsi smark__u, ir perpl__š – išg__stingai stuksėjo g__vybė ir visas menkas jo protelis.

(Pagal B. Radzevičių)

 

      5. Įrašykite trūkstamus žodžius ar žodžių dalis. (6 taškai)

      1. Just. Marcinkevičiaus raštai buvo išleisti penkiatom___.

      2. Išsiauklėjimas neleidžia žmogui būti įžūl___ ir netaktišk___.

      3. Mokymo programa pirmiausia turi atitikti mokinių poreik___ ir sugebėjim___.

      4. Praėjusi mėnesį dalyvavau tr__ose krepšinio rungtynėse.

      5. Vėliau ir auklėtoja priėjo išvad___, kad klasės mergaitės buvo teisios.

      6. Martynas, kėliau___ per gūdžią girią, paklydo ir ilgai ieškojo kelio namo.

      7. Mokytoja dvyliktokams pasiūlė kartą ___ savaitę ateiti pasimokyti matematikos.

      8. Rėmėjai mūsų mokyklai padovanojo modern___ chemijos kabineto įrangą.

      9. Literatūros mokslas mums suteikia žin___ apie tautos papročius.

      10. Atnešk dažų skied___o, atskiesime dažus.

 

      6. Nurodykite, kurie sakiniai taisyklingi, kurie netaisyklingi. Taisyklingus sakinius pažymėkite ženklu + lentelės skiltyje TAIP, netaisyklingus – skiltyje NE. (20 taškų)

Ar taisyklingi šie sakiniai?

TAIP

NE

1. Kiekvieną rytą ankstyvuosius praeivius pasitinka nenusakomai malonus ką tik iškeptos duonos kvapas.

   

2. Papildyta ir suredaguota atsiminimų knyga pasirodys kitų metų pradžioje.

   
3. Sugrįžusi į trobą Antosė šoko daryti tvarkos.    
4. Donatas, matomai, nesuprato, apie ką mes kalbame, ir nustojo mumis domėtis.    
5. Su J. Baltrušaičius asmeniškai nebuvau pažįstamas, bet tėvas su juo bendravo ir daug jo eilėraščių žinojo mintinai.    
6. Pažiūrėti futbolo rungtynių susirenka pagrinde vaikinai.    
7. Turiu daug naujų draugų, bet senieji taip ir lieka patys brangiausi, artimiausi.    
8. Į bokštą kopėme prisilaikydami klibančių turėklų.    
9. Nusprendėme suvaidinti keletą animacinių filmukų – ir labai įdomiai viskas išėjo.    
10. Ir mums ta netvarka iki gyvo kaulo įsiėdė.    
11. Argi taip sunku, įlipus į autobusą, atsižymėti bilietėlį.    
12. Kad ir kaip keista, bet šios klasės mokinių rezultatai smarkiai pagerėjo.    
13. Kaip čia padarius – ruoštis kontroliniam darbui ar ne?    
14. Jau žinoma, kad per žemės drebėjimą žuvo daugiau tūkstančio žmonių.    
15. Pažadėtus naujus vadovėlius gavome pavasarį.    
16. Matematikos namų darbus padarysiu mokykloje, nes pas mane nebus trečios pamokos.    
17. Po savaitės sąrašai bus paskelbti ir galėsiu važiuoti atsiimti dokumentų.    
18. Tu neteisingai parašei šį žodį.    
19. Ar pažįstate tokių, kurie mano, kad pilnai pasitikėti negalima nė vienu žmogumi?    
20. Jeigu skaityti visą romaną iš eilės, tam prireiks kelių dienų.    

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *