2003 m. valstybinio brandos egzamino užduotis (pagrindinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus.

Alfonsas Nyka-Niliūnas

MAIRONIO LIKIMO PARAŠTĖJE

(ištrauka)

      1     Maironį su tauta jungė poezija, ir nuo jos skyrė kartais tiesiog fatališka tarpusavio nesupratimo bei įvairiausių nesusipratimų grandinė. Jau savo ankstyvojo periodo eilėraščiuose Maironis čia patetiškai skundėsi būsimojo nesupratimo galimybe, čia vėl ramindamas guodėsi atsigriebimu ateisimose kartose, tuo išreikšdamas savo ilgesį būti suprastam. Tačiau, nežiūrint to, Maironio, žmogaus ir poeto, santykis su savo skaitytojais ir dainuotojais visuomet buvo ir pasiliko tipingu vienišojo santykiu su minia. Poetas nesistengė ar neįstengė išeiti iš savo tour d'ivoire (pranc. dramblio kaulo bokšto) vienatvės, o minia savo ruožtu jokiu būdu nesutiko įsivaizduoti savojo poeto kasdienybės plotmėje bei fone, ir šitaip buvo sudarytas tarsi abiem pusėm priimtinas tarpusavio nepažinimo paktas. Minia, arba, tiksliau, tauta, gyvu Maironiu nesidomėjo ir tą savo nesidomėjimą nedviprasmiškai išreiškė, nerasdama jam vietos savo tarpe ir ištremdama šį pusdievį į abstrakčios legendinės egzistencijos Parnasą.

      2     Ir taip jis visą gyvenimą pasiliks savo paties, t. y. oficialaus Maironio nelaisvėje, tautos jam specialiai pastatytame auksiniame narve.

      3     Maironiui tatai buvo gal pirmas tikrai sunkus nusivylimas bei pralaimėjimas. Nežiūrint išdidžios odi profanum vulgus (lot. nekenčiu tamsios minios) kaukės bei laikysenos, ši „dieviškoji tremtis“ buvo skaudus smūgis, nes emocinė jo prigimtis ieškojo žmogiškųjų kontaktų, kurių plėtoti neleido kunigystė ir kuriuos eventualiai būtų galėjusi pakeisti betarpiškai gyvu jausmu reaguojanti tauta, toji pati tauta, kuriai jis buvo daug paaukojęs.

      4     Tauta žinojo ir mokėjo jo populiariausius eilėraščius, bet visiškai nesidomėjo jų sukūrimo kaina, neįvertino jo aukos. Bet argi galėjo tuometinis skaitytojas arba dainuotojas įvertinti? Net ir šiandien daug kam tebėra sunku teisingai suprasti, kokia didelė buvo toji auka. Pagrindinė Maironio auka buvo ta, kad jis išdrįso savo poeziją rašyti merdėjančia, visų niekinama leisgyvės tautos kalba ir nedviprasmiškai pasisakyti už lenkų romantikų su Adomu Mickevičium priešaky tik fiktyviai egzistencijai pasmerktą savo tautą, nė kiek neatsižvelgdamas į galimus pralaimėjimus grynai asmeninėje, t. y. dvasininko karjeros plotmėje.

      5     Jo „litvomanija“ ir ne paskutinėje vietoje jo poezija užkirto kelią į vyskupystę, kuri, šalia poeto garbės, buvo viena pagrindinių jo gyvenimo ambicijų. Ir tai poetui buvo antras skaudus smūgis, ypač žinant (tatai liudija jo bendralaikių prasitarimai), kad jis niekuomet gerai nesijautė antraeiliame vaidmenyje.

      6     Trečias ir ne mažiau skaudus smūgis Maironiui buvo jo poezijos reikšmės ir net vertės kvestionavimas, pirmajai modernizmo bangai Lietuvą pasiekus. Pirmojo prieškario, karo meto ir nepriklausomo gyvenimo pradžios literatūrinio jaunimo idealas buvo nebe absoliutus nuskambėjusios herojinės epochos patriotas, bet gyvas, pilnakraujis žmogus, glaudžiai susijęs su gyvenamojo laiko tikrove. Neilgai trukus Maironis, kaip senojo režimo ir ordre établi (pranc. nusistovėjusios tvarkos) simbolis, tapo pirmųjų mūsų literatūros revoliucijų auka. Kiekvienas naujas literatūrinis sąjūdis laikė šventa pareiga savo žygį pradėti atsiribojimu nuo Maironio. Šį žmogiškai ir istoriškai visiškai suprantamą bei pateisinamą jaunosios kartos revoliucinį nusiteikimą ir to nusiteikimo padiktuotą jo poezijos atmetimą Maironis palaikė asmeniniu įžeidimu, bet tylėjo.

      7     Paskutinis ir gal skaudžiausias nusivylimas buvo nepriklausomybę atgavusios tautos laisvo gyvenimo realybė. Išsipildžius pranašiškiems poeto lūkesčiams bei žodžiams, išsivadavusi tauta, vadovaudamasi realistine nemirtingojo ginklanešio Sančo Pansos išmintim lavonus kuo greičiausiai guldyti į grabą, o gyviesiems pulti prie ragaišio, buvo per daug užimta kasdieniškais rūpesčiais, kad dar galėtų rūpintis praeities liekanomis ir sentimentais. Kokio nors dėmesio galėjo tikėtis tik aktyvus kovotojas ir praktinės veiklos žmogus. <…> Todėl visi be žodžių sutiko, kad senstantis poetas naujam gyvenimui nebetinka ir turi pasitenkinti statiška praeities kovų paminklo situacija.

***

      8     Kone kiekvienas šios dienos lietuvis, paklaustas, kas yra didžiausias mūsų lyrinis poetas, nė nemirktelėjęs atsakytų, kad Maironis. Paprašytas šią savo nuomonę pagrįsti, jis neabejotinai griebtųsi tradicinės tautinio atgimimo poeto formulės, tuo akivaizdžiai paliudydamas, kad Maironio poezija mūsų akyse iki šiol tebenešioja nelaisvės metais užvilktą patriotinį rūbą, trukdantį įžvelgti ir suvokti tikrąją jos prasmę bei vertę.

      9     Dėl to tiesiog nesuprantama daug kieno šiandien skelbiama tezė, jog Maironio poezija esanti ypatingai aktuali tik tautos nelaimių metais etc (lot. taip toliau; ir panašiai). Čia dar tenka pridėti, kad visi ligšioliniai Maironio poezijos suaktualinimo bandymai didele dalimi nepavyko kaip tik dėl to, kad buvo skelbiami aukščiau minėtos tezės pagrindu.

      10  Trūkstant išsamesnių Maironio kūrybos nagrinėjimų, ir toliau lieka kaip reikiant neišryškintas jo tiesiog neišmatuojamai didelis vaidmuo lietuvių poezijos evoliucijoje. Milžiniškai jo reikšmei nusakyti užtenka tiktai prisiminti, kad prieš Maironio atėjimą lietuviškai rašyti poeziją dar buvo beveik neįmanoma, nes trūko pačių elementariausių priemonių.

      11    Maironis ir šiandien tebėra nežinomas, neįvertintas, neatskleistas ir, iki tam tikro laipsnio, nesuprastas. Ir čia kaltas ne kas kitas, kaip tik tam tikras iš kartos į kartą paveldimas „patriotinis kompleksas“, vis dar fatališkai tebežlugdantis gyvo ir iš anksto nenulemto kontakto su Maironio poezija galimybę.

                   1962

 

      Klausimai

      1. Nusakykite teksto temą. (2 taškai)

      2. Kokį probleminį klausimą svarsto autorius šiame tekste? Suformuluokite jį. (1 taškai)

      3. Savais žodžiais suformuluokite pagrindinę teksto mintį. (1 taškas)

      4. Tekstas grafiškai (žvaigždutėmis) padalintas į dvi dalis. Kokiu pagrindu tos dalys skiriamos? Argumentuokite. (2 taškai)

      5. Kas, pasak A. Nykos-Niliūno, rodo, kad Maironiui buvę svarbu būti suprastam? (Žr. 1-ąją pastraipą). (1 taškas)

      6. Raskite tekste ir išrašykite kultūros ženklus, kuriais nusakytas atotrūkis tarp poeto ir tautos. (3 taškai)

      7. Autorius kalba apie poeto patirtus likimo smūgius. Įvardykite juos ir glaustai nusakykite jų esmę. (4 taškai)

      8. Nors ir netiesiogiai, tekste kalbama apie Maironio asmenybę. Nurodykite bent dvi jo būdo savybes, argumentuokite remdamiesi tekstu. (2 taškai)

      9.1. Tekste minimas Sančo Pansos įvaizdis. Iš kur atsirado šis įvaizdis? (1 taškas)

      9.2. Kokia Sančo Pansos įvaizdžio paskirtis šiame tekste? (1 taškas)

      10. Suformuluokite 8-osios pastraipos pagrindinę mintį. (2 taškai)

      11. Atidžiai perskaitykite 8-11 pastraipas. Su kokiu požiūriu į poeto kūrybą autorius nesutinka? (1 taškas)

      12. Autorius teigia, kad iki Maironio „lietuviškai rašyti poeziją dar buvo beveik neįmanoma“. Remdamiesi literatūros žiniomis, nusakykite Maironio kūrybos svarbą lietuvių poezijos raidai. (3 taškai)

      13. Savais žodžiais paaiškinkite pavadinimo prasmę. (2 taškai)

      14. Kas būdinga teksto autoriaus kalbai? Nurodykite bent du bruožus. (2 taškai)

      15.1. Kurio funkcinio stiliaus šis tekstas? (1 taškas)

      15.2. Argumentuokite. (2 taškai)

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

      1. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (20 taškų)

      Moterys stebėdavosi kodėl Juzukas toks niekam nepasipriešins nepakels balso. Subarei dūlina šalin. Pažiūrėkite koks Vizgirdienės Vytautas! Visa jo laikysena tiesiog byloja tik palieskit tik užkliudykit! Kitokie Juzuko draugai Rimantas ypač Maldonio Albinas kuris sulig kiekvienu pagyrimo žodžiu turi įprotį kresčioti galva ir vis aukščiau ją kelti lyg kas juo negalėtų atsigėrėti.

      Tiktai motinos meilė akla beribė sugeba įkuždėti įsitikinimą be kurio neįmanoma gyvenimiška kova ir sėkmė giliai pasąmonėje įdiegtą įsitikinimą kad esi vienintelis nepranokstamas būtinas. Albinas visur reikš savo teises ir piktinsis kodėl ne jis kodėl ne jam kaip jį galėjo užmiršti. Jis be paliovos brausis į priekį o Juozas priešingai dels lūkuriuos trauksis atatupstom telaukdamas kada ant jo kas užriks. Jis ieškos savyje kažkokių akivaizdžių privalumų ar sugebėjimų o jų neradęs pasijus niekam tikęs nereikalingas. Jo niekas nemyli bet už ką gi jį turėtų mylėti? Giliai sieloje gyvens netikėjimas skepticizmas. Jis alkte alks meilės kuri priimtų jį tokį koks yra alks jos bet netikės ja. Jis gūšis nuo pašalinio žvilgsnio. Motinos meilė tiltas į pasaulį į kitus tai ištiestos rankos nesiliaujantis šauksmas Ateik. Juozas girdės kitą balsą vejantį jį šalin gniuždantį. Visur jaus nepatiklias akis. Visų vaikai kaip vaikai tik šitas! šauks ant jo pamotė pažymėdama jį niekingumo žyme.

      Vėliau gerokai vėliau nužvelgęs tuščius ir nykius savo gyvenimo plotus ar matydamas kaip motinos lepina gina savo vaikus nuo pikto žvilgsnio nuo apkalbų viską jiems atleisdamos ir keldamos neegzistuojančius jų privalumus jis supras kokią ta nedidelė smarki amžinai juo nepatenkinta moteris padarė skriaudą.

Pagal B. Radzevičių

 

      2. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais. (4 taškai)

      1. Lietuvių namų puošyboje gausu paukščių –1 tarpininkų tarp dangaus ir žemės.

            A         Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

            B         Atskiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio.

            C         Praleista sudurtinio tarinio jungtis.

       2. Jeigu skaitytojai griebsis pasakų knygos ir grožėsis ne tik meniškais kūrinių vaizdais ir sodria kalba,2 bet girdės ir senovės žmonių išmintingus balsus, autorės tikslas bus pasiektas.

            A         Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys.

            B         Atskiriamas šalutinis sakinys nuo pagrindinio.

            C         Atskiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.

      3. Balys dar nuo vaikystės, nuo tų laikų, kai gyveno kaime, mėgo jurginus:3 namo palangėse žydėjo balti, geltoni, violetiniai, raudoni žiedai.

            A         Dvitaškiu skiriama tiesioginė kalba.

            B         Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio.

            C         Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

      4. O dabar būk malonus kitų klausyti ir,4 kai būtina,4 nusileisti.

            A         Išskiriamas įterpinys.

            B         Išskiriamas šalutinis sakinys.

            C         Išskiriama tikslinamoji aplinkybė.

 

      3. Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus žodžius parašykite kartu arba atskirai. (18 taškų)

      Lauke tv__rojo tirštas viln__jantis rūkas ir __patingas širdį stin__dantis paž__stamas žemės kvapas, koks būna tik ankst__vą nusigiedr__jusį rytą nut__lus netikėtai prapl__pusiai  li__čiai. Kelias atrodė visai pažliug__s.  Marija Viktorija bau__ščiai stebėjo savo sk__stanč__s pilkuose d__mbliuose kojas ir kiekv__nam žin__sniui __eškojo saus__snės vietelės.

      <…> Vienuolyną Marija Viktorija pasiekė pavakary, kai skai__čiausi saulės spinduliai (vis, dar) ___________ iš paskutini__j__  plazdėjo danguje ir galynėjosi su  savaip šv__tinčia artėjančio vakaro gaisa. Po dv__jų dienų ir naktų r__žtingos kelionės ji pasijuto lyg upė, sunkiai išplu__džiusi ižą.

      Vietovės  čia buvo ne__prastai  gražios ir keistos: pelkėti  s__žalynai, ving__riuojantys upel__kščiai, skyn__mai, g__vulių ganyklos ir tu__čios, niekuo neu__sėtos laukymės. (Kai, kur) ___________ pl__tėjo drė__nos pievos, primenančios šveln__s__s mamos paklodes, ežeriukai, kur__se atsispindėjo mėl__nas dangus su baltut__laičiais puriais debesiukais. (Šen, ten) _____________ galėj__i išv__sti varl__nėjančių gandrų porelę ar raib__liuojančias ore kregždes, kapr__zingai  __eškančias vietos savo gū__toms.

      Marijai Viktorijai buvo paskirta (ne, didelė) ____________ celė, kurios langas, siauras pl__šys, galėjo atverti (vien, tik) ___________  aukštą iš akmenų sum__rytą sieną, skendinčią žal__jame s__manų patale. Celės pal__bėje, ten, kur, kr__žiavosi kalkėmis nub__linti  skliautai, lizdelyje tyliai tūnojo dvi kregždutės.  Tamsiai pilkos drė__stančios sienos g__sdino – tarsi slėptų ka__kokią m__slę, kurią tr__ks pl__š turi __minti.

      <…> Marija Viktorija ūmai pasijuto labai vieniša: nežinia iš kur atsirad__s nerimas slėgė prie žemės, nep_iškinamas 1__desys spaudė ir dr__skė kr__tinę. Tačiau padėties dv__1__pumas, sielos sop__liai vertė greičiau apsispr__sti, ir ji išt__sėjo tai, ką buvo pasir__žusi. Lytėdama pirštais sidabrinį medalioną, ji šventai tikėjo, jog praleidusi čia kel__tą met__ išlygins savo nelaimių, bėdų, pakl__dimų, pragaišties grum__tus, atgaus sant__rumą, pasit__kėjimą savimi, dr__są. Ateina toks laikas, kai žmogus atsigr__žia ir gailisi elg__sis kitaip.

      <…> Į tavo rankas atiduodu rusenančią savo g__v__bę.

Pagal J. Ivanauskaitę

 

      4. Įrašykite trūkstamus žodžius ar žodžių dalis. (4 taškai)

      1. Argi tau nesinorėtų tapti laiming__ ?

      2. Pabaig__ keletas minčių apie mūsų ateities planus.

      3. Visi išvardyti daiktavardžiai yra vyrišk__ giminės.

      4. Dokumentams jau nebetinka nuotraukos, kurių formatas trys _____ keturių.

      5. Priėjome išvad__, kad kaimynas buvo teisus.

 

      5. Pabraukite žodžius bei konstrukcijas, tinkamas vartoti pateiktuose sakiniuose. Taisyklingų variantų gali būti ne vienas. (15 taškų)

      1. ____________________(,) reikia nemažai darbuotojų.

            Kad parengti

            Kad parengtume šį projektą

            Kad būtų parengtas šis projektas

            Šiam projektui parengti

            Kad parengus šį projektą

            Norint parengti šį projektą

            Norėdami parengti šį projektą

            Jeigu parengti šį projektą

      2.    Domėjausi (,) ______________________________ .

            apie būsimos ekskursijos sąlygas

            kas dėl būsimos ekskursijos sąlygų

            būsimos ekskursijos sąlygomis

            kokios būsimos ekskursijos sąlygos

      3. ____________________________ dėl prastos sanitarinės būklės mokykla buvo uždaryta.

            Keleri metai atgal

            Prieš kelerius metus

            Prieš keletą metų

            Prieš kelis metus

            Prieš metus kitus

      4. Susidaro įspūdis, kad į pamokas __________________________ vėluoja aukštesniųjų klasių mokiniai.

            pagrinde

            kaip taisyklė

            paprastai

            principe

            pastoviai

            dažniausiai

            visumoje

            nuolat

      5. Daugelis parduotuvių prekiauja baldais (,) _____________________________.

            su pristatymu į namus

            su atvežimu į namus

            kuriuos atveža į namus

            ir atveža juos į namus

            atvežant į namus

            o taip pat atveža į namus

 

      6. Nurodykite, kurie sakiniai taisyklingi, kurie netaisyklingi. Taisyklingus sakinius pažymėkite ženklu + lentelės skiltyje TAIP, netaisyklingus – skiltyje NE. (5 taškai)

Ar taisyklingi šie sakiniai?

Taip

Ne

1. Tik nebūkime tokiais naiviais ir nestatykime sau dramblio kaulo bokštų.    
2.Nuo to laiko, kai brolis pradėjo savo verslą, ofise jis praleidžia po dešimt valandų per dieną.    
3. Nutaisęs nesuprasto kankinio grimasą, dailininkas priiminėjo gėles: geltonas rožes ir pretenzingas puokšteles, prikaišiotas viksvų, plunksnų ir aguonų galvučių.    
4. Ant ko turėčiau pykti, kad uždavinio nesuprantu?    
5. Tokių ūkininkų Lietuvoje rastųsi ir daugiau, jeigu jie gautų bent kokią finansinę paramą.    
6. Nors ir skurde gyvename, bet santarvėje.    
7. Sudėtinių bejungtukinių sakinių skyryba nebus sunki, jeigu gerai skirsite vientisinius sakinius.    
8. Šiuo metu reformos vyksta įvairiose gyvenimo srityse, todėl prisitaikyti naujoms sąlygoms daugeliui žmonių nėra lengva.    
9. Apytiksliai paskaičiavus nuostolius, jau susidarė nemaža suma.    

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *