2004 m. valstybinio brandos egzamino užduotis (pagrindinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus.

Donaldas Kajokas

APIE TARPININKUS IR KELIONĘ JERUZALĖN

Vieni laukia gimstančios saulės, kiti – Kristaus.

V. DAUNYS

      I     Buvimo paprastumas, meilė, nepažeisti žmonių santykiai, šilto tembro vibracija – visa tai įsigraužę į mus taip giliai, taip neatimamai, kad žmogus, sugebąs žvilgtelėti į savo vidų, būtinai išvys tai. Šitai neišvengiama, taip buvo ir bus. Nesunaikinamas ne blogis, o gėris. Juoduosiuose kelio tarpsniuose mums atrodo priešingai, tačiau tai nuovargio miražai. Blogis ir visi slogūs jo pavidalai mumyse tėra praeinantys negalavimai, slogelė, o gėris – amžina, niekados neišgydoma Visatos „liga“, ir šiai totalinei šviesos epidemijai mes esame pasmerkti.

      II    Kalėdos – ne tik Kristaus, bet ir saulės gimimo, grįžimo šventė. Diena ilgės, šviesa intensyvės, tamsa susigūš kertėje. Senosios civilizacijos irgi šventė savas Kalėdas, savo saulėgrįžą, gamtos, kiekvienos žolelės atgimimą, naujo ciklo pradžios nuojautą. Vis dėlto šiuolaikinio žmogaus sąmonės užmarštis, gyvybinių kanalų užakimas, kūno susiskaidymas neleidžia kaip reikiant pajusti, kas yra šis didžiausias dienos trumpumas, susitraukimas į gnomišką septynių valandų kumštelį, šis maksimalus vitalinės (lot. gyvybinės) spyruoklės suspaudimas prieš naują šviesos ir gyvybės pliūpsnį. Mūsų kūnai, išmokę sumeistrauti jiems patogią dirbtinę terpę, visa savo povyza ėmė demonstruoti, kad toji terpė neva suteikia jiems nepriklausomybę nuo amžinųjų gamtos jėgų ir procesų, nuo tobulo žvaigždynų ritmo; taigi mūsų kūno dalys užmiršo esminius dydžius, ėmė sapalioti, kad jas šildo ne saulė, o, tarkim, radiatoriaus skarda. Jos tarsi iškrito iš Visatos konteksto, išsigalvojo, kad buvimo ritmą joms diktuoja jų sukurta aplinka, diskelio ir teleekranų blyksniai, – tiesą sakant, o kodėl taip negalvoti? Šalta – į vamzdyną paleidžia karštą vandenį, kamuoja alkis – nusiperka bandelę, prireikia kur nors nukakti – sėda į automobilį, traukinį, lėktuvą, – kuo čia dėtas kažkoks ugnies kamuolys, subtilioji kosmoso energija, gyvybės atsinaujinimas, gamtos ratas?

      Ši keistoji užmarštis pamažu nulėmė ir visai kitų vertinimo kriterijų atsiradimą, daug ką, netgi patį žmogų, ėmėme vertinti ne saulės, o radiatoriaus matais. Pamatinių jėgų veiklą, poveikį aplinkai įžūliai imame priskirti sau, savo technologijoms ir mechanizmams. Tampame atriboti, egocentriškai atsiriboję. Įprantam jausti pirminį gyvybės impulsą per tarpininkus. Kaip vaikai, kurie sako: „Man labiau patinka važiuoti taksi, ne autobusu“. – „Bet mes neturime tiek pinigų“, – kantriai bando aiškinti mama. „Tu nueik į darbą ir pasiimk“.

      Taigi – nueik ir pasiimk. Ir dar: kam imi po truputį? Daug paimk, kad nereikėtų dažnai vaikščioti. Tiesioginis ryšys dingo, prapuolė. Tiesą sakant, gyvendami statistinio vieneto gyvenimą, to ryšio bemaž ir nepasigendame. Tačiau jei nors truputėlį pažeidžiamas įprastas ryšys su tarpininku, su civilizacijos terpe – kaipmat šokame protestuoti: neduoda! apvaginėja! nešildo! nenuplauna! kur teisybė?!

      III    Dabarties žmogus liūto dalį meninės informacijos, estetinių idėjų, etinių nuostatų sklaidos, žodžiu, „peno sielai“ gauna mikliai perjunginėdamas TV kanalus. Kitokio prisilietimo prie meno kūrinio dažnas pilietis net neįsivaizduoja. Jis neskaitęs nei Homero, nei Shakespeare'o ar Dostojevskio, nors smalsesnis, nuo kultūros dar ne visiškai atitrūkęs, yra matęs po kelias įvairių šedevrų interpretacijas. Jis ir gyvena interpretacijomis. Dailės, muzikos, literatūros interpretacijomis, reprodukcijomis, adaptacijomis.

      (O, likimo ironija! Dar vakar, tarkim, rašytojas buvo priverstas galvoti apie savitą stilių, nepakartojamą sakinio, vaizdo struktūrą, individualų mąstymą – tik tada jis galėjo tikėtis pasisekimo ir skaitytojų palankumo. O šiandien, pasak vieno taivaniečių fotomenininko, „tik labai populiari literatūra gali išgyventi, nes jeigu rašytojas turi savitą stilių, niekam neužtenka kantrybės jį skaityti“.

      Vadinas, jei rašai kaip visi, „kaip televizija“, tai tavo knygą gal ir nupirks. Nuožmi vidutinybės invazija (lot. užpuolimas, įsiveržimas) į visas gyvenimo sritis.)

      Taip kultūra, kuri iš prigimties yra linkusi natūraliai tarpininkauti, šiame amžiuje ėmė tiesiog masiškai gimdyti naujus tarpininkus – visokius brokerius, maklerius, menedžerius, kurie „varo biznį“ jos viduje. Aišku, nugvelbdami ir dalį pelno: šviesos, informacijos, gyvybinės energijos. Tai dar viena varža uždaroje srovės grandinėje – tarpininkas tarp žmogaus ir kito tarpininko. Ir ši tarpininkų virtinė ilgėja. Kiekvienas jų pramokęs tik savo operacijų. Tačiau visas ankstesniąsias civilizacijas pražudė siauros specializacijos paplitimas. Pernelyg daug varžų sustabdo srovės tėkmę.

      Jei iš tiesų mes esame „saulės vaikai“, tai jau miršte užmiršome tą, kuri mus pagimdė. Tapome pamestinukais, pabėgiukais, paklydžiukais. Kas kad neaiškaus ilgesio valandėlėmis paverkiame įsispraudę į nuošalią kertę, juk kaipmat ir pamirštame tą maudulį: sintetinė rankovė nubraukė ašarą, televizorius palinksmino, radiatorius sušildė. Taip ir gyvenam, seniai jau.

      IV    Bet va, anksti nubudęs išeini į kiemą ir nustembi: lauke šaltoka, tačiau nepaprastai gražu. Elegantiško šermukšnio šakelės nubarstytos mažytėm puriom snaigėm, keli raugerškio krūmokšniai pavirtę baltom pūkuotom būtybėm, storais juokingais kaukais. Švarus rytmečio pasaulis, žiemos pasaka, Kalėdų, saulėgrįžos išvakarės, maldų išsipildymo metas.

      Netikėtai imi ir sukuždi, paprašai: Tu, Kurs Esi, neleisk, kad Kristaus gimimas pavirstų tik pamaldžiu dar vieno tarpininko garbinimu; neleisk ir mums pavirsti tokiais baigtiniais, tokiais savin sulindusiais užsisklendėliais, kad niekados neišdrįstume pagalvoti, jog ir saulė yra tik tobulas kažkieno tarpininkas. O prieš patį dienos patekėjimą, prieš patį šviesos plūstelėjimą leisk pažvelgti kiekvienam į savo laukimo gelmę ir neprarasti savitvardos, neapsvaigti, išvydus amžiną ir nepagydomą gėrio ligą, jos tykiai verpetuojančią bedugnę, leisk neišeit tokį rytą iš proto… O jei ir išeit iš jo, tai tik taip, kaip tame bičiulio eilėraštyje – „basam, į Jeruzalę“.

 

      Klausimai

      1. Suformuluokite teksto temą. (2 taškai)

      2. Kaip supratote pasakymą „šiai totalinei šviesos epidemijai mes esame pasmerkti“? (2 taškai)

      3. Kas norėta pasakyti teiginiu, jog „mūsų kūno dalys <….> tarsi iškrito iš Visatos konteksto“? (1 taškas)

      4.1. Išvardykite bent tris II-oje teksto dalyje minimus dirbtinės terpės elementus. (1 taškas)

      4.2. Kaip apibendrintai autorius vadina šiuos elementus? (1 taškas)

      5. Ar galima teigti, kad šiuolaikinis žmogus linkęs pervertinti savo galias? Argumentuokite, remdamiesi tekstu. (1 taškas)

      6. Kaip supratote, ką reiškia gyventi „statistinio vieneto gyvenimą“? (2 taškai)

      7. Paaiškinkite, kaip supratote teiginį, kad šiuolaikinis žmogus gyvena interpretacijomis. (1 taškas)

      8. Kas rodo vidutinybės invaziją į literatūrą? (1 taškas)

      9. Kaip autorius vertina reiškinį, kad kultūroje nuolat daugėja tarpininkų? Argumentuokite. (3 taškai)

      10. Remdamiesi tekstu nurodykite, kas padeda šiuolaikiniam žmogui atsitokėti. (2 taškai)

      11. Paskutinė pastraipa parašyta kaip malda. Nurodykite bent dvi kalbinės raiškos priemones, kurios pagrįstų šį teiginį. (2 taškai)

      12. Tekstas suskirstytas į keturias dalis. Paaiškinkite, kas sieja I ir IV dalis turinio ir raiškos požiūriu. (2 taškai)

      13. Paaiškinkite teksto pavadinimo prasmę. (2 taškai)

      14.1. Nurodykite teksto funkcinį stilių. (1 taškas)

      14.2. Argumentuokite. (2 taškai)

      15. Nurodykite teksto žanrą. (1 taškas)

      16. Kokiomis stilistinėmis priemonėmis teksto autorius siekia įtaigumo? Nurodykite bent 3 ir pateikite po pavyzdį. (3 taškai)

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

      1. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (22 taškai)

      Jau antras dešimtmetis skaitytojus džiugina konceptualūs Baltų lankų tomai. Šis periodinis leidinys mąstančių žmonių atgaiva ne tik sėkmingai užpildo vakuumą atsivėrusį tarp „mokslinės“ minties ir populiariosios publicistikos bet ir skatina pačius mokslininkus atsigręžti į viešuomenę. Kitaip sakant Baltos lankos puiki tribūna mąstyti suprantama sau ir kitiems kalba. Manau šis atviro dialogo puoselėjimas šalia konceptualumo vertingiausias leidinio bruožas išskiriantis jį iš kitų Lietuvos spaudinių. Juoba kad leidinių skaičius dažnai atvirkščiai proporcingas intelektualinės minties kultūrai. Žinau bent penkis manau kad jų yra daugiau periodinius mokslo leidinius skirtus filosofijai bet prisipažįstu neturiu noro daugumos jų net pavartyti. Ar tai liudija mūsų mokslinės minties perteklių O gal atvirkščiai atspindi mūsų susiskaldymą uždarumą ir „korinę kultūrą“ kai mokslininkų grupės nenori nieko girdėti apie kitas posėdžiaujančias čia pat už sienos? Juk kiekvienos institucijos ar iškilesnės asmenybės garbės reikalas turėti savo leidinį. Anot Šliogerio gal intelektualų Lietuvoje nėra kaip tik todėl kad čia per daug intelekto kurį sunku pasidalyti?

      Šios ir kitos posovietinės realijos apmąstomos Baltų lankų dvigubame numeryje pavadintame (Ne)priklausomybės diskursai. Priešingai nei dauguma mokslo leidinių jį su malonumu perskaičiau nuo pradžios iki galo. Mano galva programinis numerio straipsnis yra Arūno Sverdiolo Cinizmas pas mum nors ir įdėtas paskutinis. Kaip juokauta vienoje filosofijos konferencijoje „žvaigždės“ mokslo simpoziumuose visada pasirodo pirmos o viešuose koncertuose paskutinės. Sudarytojai tikriausiai siekė nenusižengti mokslinei tradicijai numeris pradedamas straipsniu Demokratinė bendruomenė ir nepriklausomybė parašytu Algio Mickūno neabejotinai plačiausiai žinomo lietuvių fenomenologo. Nežinau ar tai lėmė sudarytojų pagarba Mickūno autoritetui ar paties Sverdiolo kuklumas. Šie straipsniai kaip tik ir sudaro konceptualią viso numerio ašį ant kurios pamauti gerąja prasme visi kiti pamąstymai. Drauge tai atspindi abu Baltų lankų aspektus tiek jų atvirumą šiuolaikiniams mūsų visuomenės reiškiniams tiek aukštą intelektualinį lygį. Kitaip sakant tai kartu ir simpoziumas ir koncertas.

Pagal T. Kačerauską

 

      2. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais. (4 taškai)

      1. Įsilijo kaip reikiant,1 gatve einantys žmonės slėpėsi po skėčiais, gūžėsi nuo čaižančių lietaus lašų.

            A         Skiriama išplėstinė padalyvinė aplinkybė.

            B         Skiriamas įterpinys.

            C         Skiriami sudėtinio sakinio dėmenys.

      2. Ką tik pasakyta mintis –2 štai atspirties taškas!

            A         Skiriami sudėtinio sakinio dėmenys.

            B         Praleista sudurtinio tarinio jungtis.

            C         Skiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio.

      3. Nors visaip stengiausi išsisukti,3 nepadėjo jokios gudrybės.

            A         Skiriamos vienarūšės sakinio dalys.

            B         Skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

            C         Skiriamas šalutinis sakinys.

      4. Buvo tenai tokia jauna tetutė,4 vaikų vadinama auklyte, balta ir putli lyg cukraus vatos gabaliukas.

            A         Skiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio.

            B         Skiriama tikslinamoji aplinkybė.

            C         Skiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys po pažymimojo žodžio.

 

      3. Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus žodžius parašykite kartu arba atskirai. (20 taškų)

      Norėt__si, kad mano meilė kvepėtų žemuogėm, kurias an__met s_lančia širdimi var_čiau ant smilgos ežero pakrantėj, o paskui ilga vyšnių alėja r_pestingai nešiau namo. Žinojau, kad mama (ne, grabiai) _____________ nus__ms tik vieną ar dv__ uogel_s   ir   pasisten__s   kuo   labiau   susiraukti:   „__algyk,   vaikuliuk,   pati,   man  jos rū__štokos…“ L_pomis 1_tėsiu uogomis apkibusią smilgą, o motina ži__rės taip, kad palaima nusl__s (ne, tik) ________ mano gom__riu, bet ir kr__tine, nusir_s iki pėdų ir (nė, ne, kr__ptelėjusi) _________________  pajusiu, kaip linkstančios kojos sugr__žins man__ atvir_jam jos glėbiui.

      Norėt__si,  kad  motinos  niekada  neapimtų  li__desys  ir  nė  minutės nepal__utų   kre_ždėjimas  ant  aũkšto tarp  senų   sul__žinėjusių  rakandų,  (nebe, reikalingų)__________________   p_kinių patalų, kad girdėt__si, kaip ji garsiai čiaudi, sten__damasi išg__sdinti visus (ne, tik)____________  paši__rėse, bet ir mano pas__monėje kažkada t_nojusius dvasiukus. Jos buvimas ten – visagalis, saug_s tu_čią apytams__ trobą ir mano r_mojimą prie lango, tvirtai įsišakn_jusią obelį palangėj ir akmenimis  gr__stą  kelelį, nusit_susį į  sodybą,  kuriuo  turi  pargr_žti (kas, dieną)____________ išl__dimi, – mačiau, kaip rytą juos sugėrė, ryte prar_jo motinos vyzdžiai. Jos akyse visada nebyliai atsispindi tik pagr__žinti mūsų veidai.

      Norėt__si, kad vali_kiškoje pavasario  saulėje išdži__vę žemės grum_teliai išb_rėtų pro motinos pirštus į siaurą vagelę, kai ji tais__s vietą smulkioms petražolių, morkų, saulėgr__žų sėkloms, kai kamš_s jas kuo patogiau, kad po kelet__ savaičių (nė, vienam) ______________ daigeliui nepritr_ktų jėgų prasiskver__ti į šviesą. Žemės d_lkės b_auriai  k_rbintų nosį, leist_si nematomu 1_nojimu į plaukus, grikšėtų tarp dantų, kai atsik__sčiau sudži__vusio sausainio, kurį motina, krapšt_nėdama kišenes (vis, dėl, to)_______________  aptiktų – jis man už neišs_kusią kantrybę ir (be, galo)___________ didelį trošk_lį padėti. Tai kas, kad sunkus penk__dantis grėblys var_nėja mane kaip ž_siaganį po lauką. Motina retkarčiais gr__žteli atgal, atsitiesia ir laukia man_s, paknopstom  p_škuojančios per toli besit_siančią dirvą. Atsileidus s__nariams vėl palinksta su sėklų žiu_sneliu saujoje ir daro steb_klus: net ir kreiviaus__i mano nubrė_tose vagose taip jas pasėja, kad išl__stų tiesut tiesutėlės daigų r__kiuotės.

Pagal B. Jonuškaitę

 

      4. Pabraukite žodžius bei konstrukcijas, tinkamas vartoti pateiktuose sakiniuose. (10 taškų)

      1. Daugiau informacijos ________________________.

            rasite pas Jūratę

            klauskite pas Jūratę

            teiraukitės Jūratę

            gausite iš Jūratės

            klauskite Jūratės

            teiraukitės pas Jūratę

            prašykite Jūratės

      2. _______________________, Lietuva taip pat galėtų verstis miškininkyste.

            Jei patikėjus specialistais

            Pasak specialistų

            Jei patikėtume specialistais

            Specialistų žodžiais

            Jei tikėti specialistais

            Anot specialistų

      3. Lyginant sienas glaistu, reikia saugoti akis ir odą(,) _______________________ stengtis neįkvėpti dulkių.

            be to

            o taip pat

            taip pat

            ir

            taigi

            tačiau

            tai yra

            taipogi

      4. Telefonu _______________________, kad kitą savaitę dokumentai bus sutvarkyti.

            skambinęs vyriškis informavo

            skambino vyriškis ir pranešė

            skambino vyriškis patvirtindamas

            skambino vyriškis, kad pranešti

            skambino vyriškis, norėdamas pranešti

      5. Visa mūsų mokykla ______________________________.

            pripažino Valdą gabiu ir išradingu

            manė Valdą esant gabų ir išradingą

            laikė Valdą gabiu ir išradingu

            skaitė Valdą gabiu ir išradingu

            tvirtino, kad Valdas ir toliau bus gabiu ir išradingu

 

      5. Įrašykite trūkstamus žodžius ar žodžių dalis. (4 taškai)

      1.Kiekvienas žmogus siekia būti įvertint__ ir gerbiam__.

      2. Supažindinsime su tais kolegomis, kurie čia įsidarbino prieš tr__ ket__ mėnes__.

      3. Šį kartą nepavyko Simono pasikviesti puodel__ kavos.

      4. Prieš įjung__ prietaisą atidžiai perskaitykite instrukciją.

      5. Geriausi sportininkai kviečiami atstovauti Lietuv__ pasaulio čempionate.

      6. Jei valgį gaminu aš, daržoves visada kepu __ sviest__.

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *