Žodžio galo taisyklė ir jos išimtys

     Ilgasis kirčiuotas žodžio galo skiemuo paprastai turi tvirtagalę priegaidę, pvz.: añt, pasku, vl, aukštn, viš, sunki, septyneri, juod()

Tvirtapradė priegaidė dažniausiai būdinga tokioms kirčiuotoms galūnėms (vadinamosioms antrinėms), kurios atsirado trumpėjant žodžio galui. Įsidėmėtini šie atvejai:

a) naudininko formos, pvz.: mokiniáms (plg. sen. mokiniamus), šaunems (plg. sen. šauniemus), taip pat devynems, kat́ms, penkióms, mán, sáu, manám ir manájam;

b) liepiamosios nuosakos veiksmažodžiai, padaryti iš bendraties, priešpaskutiniame skiemenyje turinčios tvirtapradę priegaidę, pvz.: paláuk (: paláukti), nekláusk (: nekláusti), išléisk (: išléisti), rašýk (: rašýti), kartók (: kartóti), bk (: bti);

c) bendraties formos su sutrumpėjusia priesaga -t, jei nesutrumpėjusių formų priešpaskutinio skiemens priegaidė tvirtapradė, pvz.: léist (: léisti), láukt (: láukti), sakýt (: sakýti), bt (: bti);

d) kai kurie nekaitomi vienskiemeniai bei dviskiemeniai prieveiksmiai, dalelytės, jungtukai, pvz.: dár, gál, jéi(gu), jóg, kek, lýg (plg. lýgu), nórs (plg. nóris), rýt (plg. rýtas), ven (plg. vena); anót, bevéik (plg. véikiai), kažn, pusiáu, rytój, tegùl, tiesióg (plg. tiesiógiai), užúot, visái.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *