2006 m. valstybinio brandos egzamino užduotis (pagrindinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

Vytautas Kubilius

GLOBALIZACIJOS GLĖBYJE

Nr.

Galimi atsakymai*

Vertinimo normos

Taškai

1

Tekste kalbama apie globalizacijos procesų poveikį tautinei kultūrai / kalbama apie tai, ar tautinė kultūra gali išlikti globalizacijos sąlygomis ir kokia ji turi būti, kad išliktų.

Atsakyta teisingai, įvardyta teksto visumą apimanti tema.

2

Tekste kalbama apie tautines kultūros problemas. / Globalizacija slopina tautiškumą, tautos savitą kultūrą. Pateiktas nepakankamai tikslus atsakymas. / Nurodyta dalinė tema / vietoj temos pagrindinė mintis.

1

Globalizacijos įtaka. Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

2 Ar pavyks sovietinę priespaudą patyrusiai tautinei kultūrai įveikti globalizacijos iššūkius ir išlikti gyvybingai bei savitai? / Ar globalizacijos sąlygomis tautinė kultūra gali išlikti? Suformuluota teksto visumą apimanti problema.

2

Ką gero ar blogo suteikia globalizacija? Suformuluota dalinė problema.

1

Kur ir kada dingsta senosios vertybės? Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

3 Autorius turi omeny pagal šios poetinės utopijas principus susikūrusią bendriją – Europos Sąjungą. / Poetas išpranašavo globalizaciją. Atsakyta teisingai.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

4 1) Nors Europos Sąjungoje stengiamasi puoselėti kultūrų įvairovę, 2) tačiau globalizacijos procesai neišvengiamai veikia tautines kultūras. / Reikia didelių pastangų, kad kiekvienos tautos kultūra išliktų savita. Atsakyta teisingai, įvardyti abu aspektai. 2
Atsakyta iš dalies teisingai, įvardytas vienas aspektas. 1
Atsakyta neteisingai. Neatsakyta. 0
5.1 Kultūrą, kurios niekas nevartoja / kuri nesikeičia. Atsakyta teisingai, įvardytas nors vienas aspektas.

1

Lotynų kalba / indėnų kultūra. Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

5.2 Ji turi būti dinamiška, siekti dialogo su kitomis kultūromis. Atsakyta teisingai, įvardytas nors vienas aspektas.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

5.3 Kultūros esmę sudaro jos savitumas, o globalizacija naikina arba niveliuoja tai, kas individualu. Atsakyta teisingai, įvardyti abu aspektai.

2

Modernėjimas skatina pamiršti praeitį, iš kurios kyla kultūra. Paaiškintas vienas aspektas / atsakyme galima įžvelgti abu aspektus, tačiau mintys formuluojamos nepakankamai aiškiai ir išsamiai.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

5.4 Metafora. Atsakyta teisingai.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

6.1

Apie kultūras, kurios patyrė (sovietų) okupaciją.

 

 

Atsakyta teisingai.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

6.2 Joms kyla mėgdžiojimo ir menkavertiškumo grėsmė. / Prarandamas individualumas, gali tapti niekam nereikalinga. Tinkamai nurodytas abu dalykai.

2

Nurodytas vienas dalykas.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

7.1 Neatsakingą požiūrį į gimtosios kalbos vartojimą / gimtosios kalbos vartojimo sferos siaurėjimą. Atsakyta teisingai.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

7.2

Vartoja menkinamosios reikšmės žodžius (blevyzgos, žargstosi);
Metaforas (jaunimėlis, aplipęs rusiškais keiksmažodžiais);
Ironizuoja (jaunimėlis; aplipęs rusiškais keiksmažodžiais, krautuvėlė save garsina iškaba);
Palyginimas (anglų kalba kaip pasaulinės komunikacijos kalba);

 

Vaizdingi veiksmažodžiai, personifikacijos, deminutyvai, sarkazmas.

Įvardytos trys priemonės su pavyzdžiais.

3

Įvardytos dvi priemones su pavyzdžiais / trys priemonės ir du pavyzdžiai.

2

Įvardyta viena priemonė ir pavyzdys / trys pavyzdžiai išrašyti, bet priemonės neįvardytos.

1

Įvardyta neteisingai, nepateikta pavyzdžių. Neatsakyta.

0

7.3 Jeigu būtų kuriama lietuviška terminija ir žargonas. Atsakyta teisingai. 1
Atsakyta neteisingai. Neatsakyta. 0
8 Nes jie yra praradę tapatumą su savo šalies istorija. Atsakyta teisingai.

1

Atsakyta neteisingai, netiksliai. Neatsakyta.

0

9 Literatūra atsisako tradicinių vertybių, kyla pavojus išnykti / prarasti savitumą. Atsakyta teisingai, įvardyti abu aspektai.

2

Įvardytas vienas aspektas.

1

Proza. Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

10 Pateiktas tinkamas pavyzdys iš lietuvių literatūros (pvz., keturvėjininkai neigė simbolistinę, maironinę tradiciją / minima Maironio, Erlicko, Radausko kūryba). Atsakyta teisingai: pabrėžiama literatūrinė kūryba, o ne politinės pažiūros (pvz., Salomėja Nėris).

1

Klasicizmo taisykles sugriauna romantizmas. Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

11 Kultūra turi remtis ne tik tradicija, bet ir nauja tautos patirtimi, pavyzdžiui, miestu, inteligentija. / Globalizacija daro ne vien neigiamą įtaką. Atsakyta teisingai.

1

Atsakytai neteisingai. Neatsakyta.

0

12 Ar tapsime prisitaikėliais, priklauso tik nuo mūsų pačių / lietuviai yra linkę prisitaikyti. Atsakyta teisingai.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

13 Pavadinime jaučiamas ironijos atspalvis: glėbys įprastai siejamas su artumu, saugumu, tačiau šiuo atveju ryški užuomina, kad tame glėbyje galima ir išnykti. Atsakyta teisingai, paaiškintas ir ironiškas atspalvis.

2

Globalizacijos procesai neišvengiamai veikia tautines kultūras. Atsakyta teisingai, ironija neįžvelgta.

1

  Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

14

Straipsnis.

 

 

Atsakyta teisingai.

1

Atsakyta neteisingai. Neatsakyta.

0

      * Atsakymai gali būti suformuluoti ir kitais žodžiais. Svarbu, kad būtų pasakyta ta pati mintis.

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

1 užduotis (8 taškai: 1 taškas už teisingą atsakymą)

Skyrybos ženklų Nr. 0 1 2 3-4 5-6 7 8-9 10 11-12
Atsakymo raidė B N M G E M K N F

 

2 užduotis (25 taškai)

      ATSAKYMAI (įrašyti skyrybos ženklai)

      Pastabos:

      1. Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi atsakymai.

      2. Kiekvienos iš pabrauktų konstrukcijų klaidinga skyryba laikoma viena klaida. Klaidos konstrukcijoje laikomos atskiromis klaidomis.

      Atmenu laikus, kada televizorius, [–] magiškoji vaizdų dėžutė, [–] buvo egzotiška retenybė. Tai [–] paauglystės metai, kada tapau knygium: [,–][,] rijau pažintines knygas, įvairiausius nuotykius. Buvo galima skaityti nuo ryto iki nakties, [(] kaip dabar ne vienas pilietis nuo ryto iki vakaro spokso į kintančius vaizdus magiškoje dėžutėje[)]. Anais laikais vaizdai, [–][(] išskyrus natūralios gamtos, [–][)] buvo deficitas: [–][,][;] su jauduliu žiūrėdavau į retai pasitaikančias graviūras ar piešinius tose[,] seniai išleistose[,] knygose. Šiandien pasaulyje pradeda dominuoti knygos, kuriose yra daugiau vaizdų negu žodžių. Ką tai galėtų reikšti: [–] rašto agoniją ar totalinę vaizdų invaziją?

      Šiandien televizija ir kino kompanijos, internetas ir spauda – [,] tie gigantiški vaizdų fabrikai, veikiantys visame pasaulyje, [,–] kraunasi didžiulį pelną. Vaizdai krinta ant mūsų galvų, kaip kadaise liejosi lava, krito pelenai ant žūvančios Pompėjos. Vaizdų deficito era baigėsi[,][,–][(] ir tai, žinoma, nėra blogai,[,–][)] bet kiekvienas reiškinys turi ir savo šviesiąją, ir tamsiąją pusę: [–][,][;] šiandien vaizdais mes ne tik informuojami ar estetiškai praturtinami, bet ir užteršiami. Per savo gyvenimą mes ryjame vaizdus, [–][(] kaip Saturnas ryja savo vaikus, [–][)] ir dažniausiai nieko iš tų vaizdų neprisimename bei niekuo nepraturtėjame.

      Regis, didžiausia vaizdų tarša šiandien mus užgriūva internetas. Internetas, [–] tas stebuklingas žmonijos išradimas, kurio veikimo principai daugeliui iš mūsų yra terra incognita, [,–] greitai tapo daugiaveidžiu dievu. Iškilo vaizdo autentiškumo problema: [–][,] šiuolaikinės technologijos gali ne tik vaizduoti ar įamžinti tikrovę, bet ir ją iškreipti, suklastoti. Šiandien pasaulio žiniasklaidai nieko nereiškia pateikti, pavyzdžiui, visiškai tikrovišką JAV prezidento Dž. Bušo ir teroristo Osamos bin Ladeno, draugiškai besišnekučiuojančių prie pietų stalo[,] Baltuosiuose rūmuose, „dvigubą“ portretą. Manote, niekas nepatikėtų, jei tokia informacija būtų išspausdinta įvairiausių šalių dienraščiuose? Spauda naudodama montažo principus, pasiskolintus iš fotonuotraukų ir kino patirties, kokioje nors grupinėje politikų fotografijoje „ištrina“ nepageidaujamą asmenį. Manipuliacija vaizdais gali tapti ne tik galingu kokios nors ideologijos ginklu ([–][,] juo kol kas geriausiai naudojasi reklama), [,–][–] ji taip pat gali neatpažįstamai iškreipti istorinę tiesą.

      Vaizdo sąvoka be galo plati: [–][,] iš esmės viskas, ką regime, yra vienoks ar kitoks vaizdas. Vaizdai šiandien įsiveržė visur, kur tik įmanoma įsiveržti. Šioje vaizdų griūtyje gali slypėti daug psichologinių pavojų, nes bet kokių daiktų ar vaizdų perteklius yra ne kas kita kaip tarša. Televizija, internetas, filmai ne tik užgriūva vaizdų mūša, bet ir veikia mūsų elgseną, skonį, dažnai priverčia mus papūgiškai mėgdžioti tai, ką regėjome judančių vaizdų pasaulyje, kuris, [(][–] kad ir kaip kartais atrodytų tikroviškas, [)][–] yra tik antrinė realybė, [–] perdirbta arba iškreipta tikrovė. Vaizdų griūtis, jų gausa nuvertina paties vaizdo vertę, nes viskas, ko yra per daug, sukelia vertės infliaciją. Z. Bžezinskis, [–] žinomas JAV politologas, [–] prieš keletą metų taikliai pastebėjo: „Apskritai visuomenės informavimo priemonėmis perteikiamos ir tiražuojamos vertybės pagrįstai gali būti pavadintos moraliniu pagedimu ir kultūros nuopuoliu.“

      Akivaizdu, [–][:] šiame vaizdų griūties pasaulyje egzistuoja pavojus prarasti individualumą, tapti vaizdo atšvaitu tarp kitų atvaizdų.

Pagal A. Balbierių

      VERTINIMAS

Klaidos 0-1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
Taškai 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13

Klaidos

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26 ir daugiau

Taškai

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

0

 

3 užduotis (25 taškai)

      ATSAKYMAI (įrašytos raidės ir žodžiai)

      Metalinis su garsiakalbio traškesiais vyriškas balsas skverbiasi į ausis, gręžia smegenis ir norėdamas, kad jis liautųsi, turėtum kniaubtis į pagalvę, sulįsti į pačią žemę. Kurį laiką snūduriavau, o dabar busdama imu suvokti, kokios kvailystės gali ateiti į galvą, kai prigesus sąmonei ima painiotis tikri ir netikri dalykai: juk čia antras blokinio namo aukštas, į žemę neįsirausi. Vienintelis prieglobstis tėra guolis ir ši trumpa pusiau snaudulio akimirka. Turbūt paryčiai – aš visąlaik prabundu tuo pat metu. Pasuku akis į langą ir man iš tiesų pasirodo, jog žiemos naktis nebe tokia juoda.

      Tačiau kur guliu? Ne miegamajame, ne savo namuose? Svetainėje, ant sofutės, ant kurios miega Deima. Kol buvo maža, ji gulėdavo kartu su manim, bet pasitaikydavo, kad ir ūgtelėjusi – sušalusi (kambary būdavo vėsu) ar iš įpratimo – vis dar atšlepsėdavo po pusiaunakčio, įsmukdavo po manąja antklode. Dabar jau senokai ji miega atskirai, ir naktį eidama pro jos guolį aš pati stab[p]teliu, pasiklausau jos alsavimo, įkvepiu šilumos ir pataisau nuslinkusį apklotą.

      „Bet kurgi Deima?“ – nusmelkia išgąstis, ir aš išsiblaivau.

      Patyliukais,   sulaikiusi  kvėpavimą, klausausi. Ar vėl nepasigirs tas įgrisęs metalinis vyriškas balsas?  Jis  skardėjo vakar nuo priešpiečių iki vėlyvo vakaro, o paskutinį kartą garsiakalbis trakštelėjo vėlai, jau naktį, – tartum kažkas dar ketino prabilti, bet jau nebesiryžo, tik sukrenkštė, susipynė keletas besiginčijančių balsų ir išsijungė.  Iki pat šiol visur tebeviešpatauja gūdi visuotinio įmygio tyla, o balsas tikriausiai pasivaideno…

      Naujo mūsų prekybos centro aikštėje šviesos negęsta visą naktį. Už plačių tvieskiančių langų akį veria prekių prikrautos lentynos. Iš gatvės viskas matyti kaip akvariume, tačiau jei būtum viduje, apakintas skaisčios šviesos, neką tepamatytum už langų – tiktai ateinančius ir išeinančius žmones.

      Vieną niekuo neypatingą dieną dėliodama į lentynas duoną pajutau pro langą į mane smingantį žvilgsnį. Atsigręžiau ir už stiklo išvydau sulinkus, lyg ir pažįstamą figūrą. Krautuvės lango šviesoje žvilgėjo žmogaus akys tartum kažin ko ieškojo prekybos salėje. Ilgokai stebėjau vyriškį. Tačiau plūdo praeivių srautas, šmėsčiojo automobiliai. Žmogystos, ką tik norėjusios pamatyti mane, nebebuvo.

      Nuo to karto prabėgo kelios savaitės, bet aš vis dairydavausi į stiklines krautuvės duris, sakytum, trokščiau vėl išvysti andai iš gatvės dėbsojusią žmogystą. Kam? Ar kad iš pasenusio, sunykusio veido, atgrasios išvaizdos įsitikinčiau jo nuosmukiu? O gal jis tik man pasirodė kaip koks smulkiųjų prašantis nelaimėlis? Ir ko pagaliau man bijoti? Juk dar tada, kai tebeslankiojo mūsų mieste, eidavau ir praeidavau pro jį kaip pro svetimą. Jei ir užkliudydavau akimis, nebeklausdavau savęs, ar su juo tikrai gyvenau, ar jis – mano vienturtės dukros tėvas? Būgštauti nebebūdavo dėl ko: jis nesikabindavo, nesiplūsdavo, priešingai, – išvydęs mane, pats išdidžiai nusisukdavo. Tačiau aš vis dėlto spėdavau pajusti sutrikusį ir baugštų jo žvilgsnį ir žinodavau, kad jį tvilko gėda ir jis iš tikrųjų manęs bijo.

      Tamsoje apsipranta akys, o į svetainę srūva dulsva gatvės žibintų šviesa ir galiu atpažinti savus, vis labiau  ryškėjančius daiktus. Bet kažko dar trūksta, kambarys atrodo apytuštis. Netyčia krusteliu, subraška sofos spyruoklės – ir tuo pat metu sugirgžda netoliese riogsantis fotelis. Pamatau jame  susigūžusį žmogų.  Apmirštu, laukiu, ką jis darys.

 Pagal R. Kašauską

      VERTINIMAS

Klaidos 0-1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
Taškai 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13

Klaidos

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26 ir daugiau

Taškai

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

0

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *