Priegaidžių ir kirčio vietos kaita

     Priegaidžių ar kirčio vietos keitimasis tos pat šaknies žodžiuose vadinasi metatonija. Priegaidžių kaita yra tokia:

a) tvirtapradė priegaidė virsta tvirtagale, pvz.: álkti akis, gróbti grõbis, šáltas šatis, penas pinė, púodas → puõdžius, dùlkė → dukti, dárbas bedabis, atlido (atlisti) → atla(atlaidùs), pláukas šviesiaplaũkis;

b) tvirtagalė priegaidė virsta tvirtaprade, pvz.: pkti pýkdyti, vkti výkdyti, rkti rkauti, vagti várginti, katas káltinti, daũg → dáuginti, taũškė (taũkšti) patáuška, ta(tamsà) patámsis.

Bet yra nemažai tos pačios šaknies žodžių, kur priegaidė nesikeičia.

Priegaidės paprastai nekeičia tie sudurtiniai žodžiai, kurių antrasis dėmuo turi tvirtagalę šaknį, pvz.: ž bežmis, mažažmis; bazdą (barzdà) bebazdis, ožkabazdis.

Priegaidės nekeičia išimtiniais atvejais ir kai kurie tvirtapradės šaknies žodžiai, pvz.: lángas palángė, tltas patltė, gda → beǵdis.

Kirčio vietos kaita yra tokia:

a) kirtis nukeliamas iš žodžio pradinio skiemens į gretimą skiemenį link galūnės, pvz.: vãsara → vasãris, gležį (geležs) gelžtė, vdurį (vidurs) → bevidùris, tuščiavidùris;

b) kirtis atkeliamas iš žodžio šaknies skiemens į gretimą priešdėlio skiemenį, pvz.: primóka premoka, uždrba ùždarbis.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *