2007 m. valstybinio brandos egzamino užduotis (pagrindinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

Renata Šerelytė

Pasakų šalies etika

Nr.

Klausimai

Atsakymų variantai*

Vertinimo normos

Taškai

1

Remdamiesi tekstu ir kultūrine patirtimi, paaiškinkite, kas būdinga Henriko Radausko kūrybai. Įvardykite bent du bruožus.

(1 taškas)

H. Radausko kūrybai būdinga:
• diskutuojama su neoromantikų kūryba;
• nėra įprasto lyrinio subjekto, vidinių išgyvenimų;
• transformuojama, perkeičiama tikrovė;
• daiktų pasaulis / gamta tampa veikėjais;
• atsiribojama nuo socialinės tikrovės / aktualių visuomenės / politikos klausimų;
• poezijos pasaulis teatrališkas;
• pasakų elementai / pasakiškumas;
• gausu nuorodų į meno istoriją;
• dažna meno, menininko tema;
• taisyklinga eilėraščio sandara / tobula struktūra / griežtos, klasikinės formos;
• vadinamoji estetinė distancija; būdingas estetizmas, polinkis į grožį;
• gausu ironijos.
• Kt.

Įvardyti du skirtingi, konkretūs ir tinkami bruožai.

1

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

2

Paaiškinkite, kodėl tekstas pradedamas H. Radausko citata.

(1 taškas)

 

 

• Tokiu būdu iškeliama problema –šiandieninės visuomenės polinkis į pragmatizmą;
• autorė diskutuoja su neigiamu visuomenės požiūriu į dvasines vertybes;

• parodomas pasakos nuvertinimas šiuolaikiniame pasaulyje;
• parodomas pasakos būtinumas šiandienos pasaulyje;
• iliustruoja šiuolaikinę visuomenę;
• emocinė įvestis;
• įvadas į temą;
• atspindi idėją;
• prikausto dėmesį.

Paaiškinta citatos vartojimo priežastis, siejant su teksto tema, problema, pagrindine mintimi ar teksto struktūra.

 

1

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0
3 

3.1. Kaip įrodomas teiginys, kad Holivudo filmuose ryškus pasakos siužetas?

(1 taškas)
 

• Pateikiamas pasakos siužeto atitikmuo filmuose: veikia herojus;
• jam padeda šiuolaikiški stebuklingi daiktai;
• herojus turi nepaprastų galių;
• vyksta stebuklai;
• viskas baigiasi laimingai.

Argumentuotai paaiškinta, kad filmuose vyksta neįmanomi dalykai, panašūs į pasakos.

1

Remiamasi konkrečiais pavyzdžiais.

Atsakyta teisingai.

1

Kalbama tik apie pasaką, o ne apie filmą.

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

3.2. Paaiškinkite, kuo netikėta modeliuojamo holivudinio filmo pabaiga.

(2 taškai)

• Netikėta, kad herojus brandus fiziškai / nepaprastai stiprus, bet dvasiškai nesubrendęs / serga oligofrenija / yra silpnaprotis.
• Vestuves, laimingą gyvenimą dviese keičia malonus potyris.
• Netikėta būtų, jei filmas baigtųsi vestuvėmis arba herojaus mirtimi.

Paaiškintas pasakos ir filmo esminis skirtumas (lyginama pasaka ir filmas).

2

Vestuvės neįvyksta.

Nurodyta tik holivudinio filmo tradicinė pabaiga.

1

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

 

3.3. Įrodykite, kad autorė ironizuoja Holivudo produkciją.

(1 taškas)
 

 

Ironizuojama, nes
• autorė sako, kad vestuvės neįvyksta dėl menkos priežasties (o mąsto priešingai);
• netikėtai gretina (priešina) žodžius herojus, kautynėsžindukas, kūdikis;
• žodis žindukas kartojamas netikėtame kontekste;
• pašiepia vartodama menkinamosios reikšmės žodžius;
• lygina veikėją su ligoniu, kūdikiu, menkina jį;
• vertina holivudinius filmus kaip primityvius ir lėkštus.

Tinkamai nurodytas ironijos kūrimo būdas.

1

Parašytas ironijos apibrėžimas.

 

0

 

Cituojama arba persakoma citata.

 

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

4

Palyginkite, kuo skiriasi H. Radausko ir G. K. Chestertono pasakos supratimas nuo holivudinio pasakiškumo.

(2 taškai)

Šiems autoriams pasaka susijusi su moralinėmis / dvasinėmis / amžinosiomis vertybėmis / etika / kilnumu, garbingumu, o Holivudo produkcijoje panaudojama pasakos forma be turinio / svarbūs tik pasakos kompozicijos elementai.

Tinkamai įvardyta priešprieša (abu aspektai).

2

• pasakos teigia Etiką / kilnumą / grožį / gražius dalykus;

————————————–

• filmai siūlo kraują / kautynes.

Tinkamai nurodytas tik vienas aspektas (pasakos arba filmo požymis).

1

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0
5.1

Paaiškinkite sakinius: Jas užėmė tos, kuriomis poetas, būdamas elfų šalies gyventojas ir šios šalies etikos išpažinėjas, netiki. Ir negali tikėti. Kuo ir kodėl negali tikėti poetas?

(2 taškai)

Poetas negali tikėti vertybėmis, kurias jam primeta pasaulis, nes jis renkasi kito, pasakų, pasaulio vertybes.

Atsakyta į abi klausimo dalis (kuo ir kodėl): tiksliai įvardyta, kuo konkrečiai netikima ir dėl kokios priežasties.

2

• poetas turi savo vertybes;
• yra kitoks nei visi;
• jam nepriimtinos vartojimo kultūros / šiuolaikinės vertybės.

Atsakyta tik i vieną klausimo dalį.

1

Cituojama arba atpasakojama citata

Atsakymas nekonkretūs.

0

 

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

5.2

Išrašykite ir įvardykite bent vieną meninės raiškos priemonę pacituotuose sakiniuose. Kokiu tikslu ji pavartota?

(2 taškai)

elfų šalies poetas <…> elfų šalies gyventojas poetas, būdamas elfų šalies gyventojas – vartojant metaforą (metonimiją), siekiama pabrėžti pasakiškumo temą / akcentuoti poetinio pasaulio pasakiškumą / sukurti pasakiškumo įspūdį / pabrėžti poeto ypatingumą, išskirtinumą, kitoniškumą; netiki. Ir negali tikėti – vartojant pakartojimą, siekiama išryškinti, pabrėžti pasirinkimo (tikėjimo) svarbą / poeto poziciją, požiūrį.

Išrašyta, įvardyta priemonė ir paaiškintas vartojimo tikslas.

2

Išrašyta ir įvardyta viena priemonė arba paaiškinta, ko siekiama šia citata.

1

Pagražinti tekstą.

Atsakyta abstrakčiai, nesiejant su šio teksto prasme arba neatsakyta.

 
6.1

6.1. Nurodykite, kurioje pastraipoje kalbama emocingiausiai.

(1 taškas)

6 pastraipoje.

Tiksliai įvardyta viena pastraipa.

1

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

6.2

Kokiomis priemonėmis kuriamas emocinės įtampos įspūdis? Įvardykite bent dvi.

(1 taškas)

• (retorinis) kreipinys;
• (retoriniai) klausimai / klausiamieji sakiniai;
• nutylėjimai;
• pakartojimai;
• nepilnieji sakiniai;
• žodžiai, išskirti kitu šriftu / parašyti pasviruoju šriftu;
• remiamasi autoritetu;
• epitetai;
• metaforos.

1 taškas skiriamas už dvi įvardytas priemones.

1
 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0
7

Kieno metonimijomis tampa Van Damme'as ir Stallonė?

(1 taškas)

• holivudinės / masinės, primityvios kultūros;
• holivudinių pasakų / šių laikų pasakų;
• superherojų / tariamų herojų.

Atsakyta teisingai.

1

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

8

Paaiškinkite, kas bendra tarp šiuolaikinės pasakos ir globalėjančios rinkos.

(2 taškai)

• Šiuolaikinė pasaka ir globalėjanti rinka nesirūpina žmogaus dvasingumu;
• manipuliuoja žmogumi.
• Šiuolaikinė pasaka ir globalėjanti rinka siūlo estetiškai ir etiškai nevertingus dalykus;
• perša abejotinas, primityvias vertybes.

Nurodyti du panašumai (du skirtingi bruožai).

2

 

Nurodytas vienas panašumas arba bruožas.

1

 

Cituojama.

0

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

9

Atskleiskite autorės požiūrį į
superherojus.
(2 taškai)

Autorė superherojus vertina neigiamai / kritiškai / ironiškai, nes jie nedaro tikrų žygdarbių / yra infantilūs, dvasiškai, emociškai silpni / nėra dvasingi, kilnūs, garbingi.

Įvardytas ir paaiškintas požiūris.

2

• Autorė ironizuoja, vartodama kalbines raiškos priemones;
• Autorė parodo superherojų dvasinį menkumą, nebrandumą, vertybes;
• Vartoja specialias kalbines ir kitokias raiškos priemones.

Įvardytas požiūris arba atsakyta abstrakčiai arba požiūris suprantamas iš paaiškinimo.

1

 

Cituojama.

0

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

10.1

Paaiškinkite, kaip suprantate paskutinį 9 pastraipos sakinį.

(2 taškai)

 

 

Jame metaforiškai kalbama apie įvairius pavojus / grėsmes / baimes / kliūtis, kurioms žmogus nesipriešina.

Atsakyta apibendrintai: paaiškintas žodis fobijos ir žmogaus elgsena.

2

 

Išaiškintas tik žodis arba tik žmogaus elgsena.

1

 

Cituojama arba persakomas sakinys.

0

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

10.2

Kaip nuoroda į Antikos mitą papildo teksto prasmę?

(2 taškai)

 

• liudija, kad su grėsmėmis visais laikais kovoja stipriausieji;
• atskleidžia, kad kovojant su didžiausiomis grėsmėmis reikia aukštesniųjų jėgų pagalbos;
• parodo Heraklio (tikrojo herojaus) ir šiuolaikinių žmonių elgesio / savybių skirtumą;
• nubrėžta paralelė tarp šiuolaikinio ir antikos pasaulio, įvardytas jų skirtumas.

Pateikiamas konkretus atsakymas, susietas su teksto prasme.

2

Atskleidžia problemų amžinumą.

Pateiktas abstraktus atsakymas.

1

Ji pagilina teksto prasmę.

Tuščiažodžiaujama arba perfrazuojamas klausimas.

0

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

11.1

Paaiškinkite paskutinės teksto pastraipos prasmę.

(3 taškai)

 

Pasaulis turi ateitį, yra saugus, vertingas, patikimas,
• jeigu jame tikima dvasiniais dalykais,
• jeigu ginami idealai ir pasakų siūlomos vertybės
• jeigu tikima pasaulio teisingumu, gerumu.

Paaiškinta sakinio pagrindinio dėmens ir šalutinių dėmenų (kuriame tikima ir kuriuo tikima) dviprasmybė arba įvardyta šiuolaikinio žmogaus pasaulio ir pasakų pasaulio siūlomi idealai bei žmogaus pozicija / nuostata tame pasaulyje.

3

 

Išaiškinti pasaulio ar pasakos idealai ir žmogaus pozicija / nuostata.

2

 

Iš dalies atsakyta teisingai arba įvardijama žmogaus pozicija.

1

 

Perfrazuojama.

0

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

11.2

Kaip paskutinė teksto pastraipa susijusi su pradžia?

(1 taškas)

• Perfrazuojama pradžioje pateikta H. Radausko citata;
• nurodoma idėja;
• taikoma žiedinė kompozicija;
• iškeliama problema ir apibendrinama.

Nurodyta dermė tam tikru aspektu: turinio, raiškos, struktūros.

1

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

0

12

Suformuluokite šio teksto
temą.
(1 taškas)

• Kalbama apie etiką pasaulyje ir pasakose;
• apie pasaulio vertybes, kurias teigia pasakos ir filmai.

Įvardyta teksto visumą apimanti tema, t. y. kalbama ir apie pasaulio, ir apie pasakų etiką.

1

Kalbama apie pasaką / filmus. Koks yra pasaulis? Už gėrį ir grožį reikia kovoti.

Suformuluota dalinė tema arba pagrindinė mintis ar problema.

0

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

13

Kokia šio teksto pagrindinė
mintis?
(2 taškai)

 

 

• Dvasingumas / tikrosios vertybės išliks, jei bus tikima pasakų siūlomais idealais ir už juos kovojama;
• Teisingą, gerą, saugų pasaulį kuria tikėjimas idealais, dvasiniais dalykais, etinėmis vertybėmis;
• Gražų / teisingą gyvenimą lemia kova už idealus, sąmoningas tikrųjų (pasakose teigiamų) vertybių pasirinkimas.

Įvardytas požiūris, nuomonė, apimanti visą tekstą ir dorinės nuostatos.

2

• Pasakos vertybės turi išlikti šiandieniniame pasaulyje;

Įvardytas požiūris, apimantis dalį teksto vertybių.

 

 

1

 

 

• Teisingą etinių vertybių pasirinkimą ugdo pasaka;

• Žmogus turi tikėti pasakų idealais.

 

Kalbama labai abstrakčiai, bendro pobūdžio frazėmis.

0

 

Atsakyta neteisingai arba neatsakyta.

      * Atsakymai gali būti suformuluoti ir kitais žodžiais. Svarbu, kad būtų pasakyta ta pati mintis.

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

1 užduotis (10 taškų)

      ATSAKYMAI

Skyrybos ženklų Nr.

0 1-2 3 4 5 6 7-8 9 10 11 12

Atsakymų raidė

L

 H  B  L  L  E  F  N  L  G  F

      VERTINIMAS

Klaidos

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Taškai

10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0

 

2 užduotis (25 taškai)

      ATSAKYMAI (perskaityti tekstą ir padėti trūkstamus skyrybos ženklus)

      Pastabos:

      1. Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi atsakymai.

      2. Kiekvienos iš pabrauktų konstrukcijų klaidinga skyryba laikoma viena klaida. Klaidos toje konstrukcijoje laikomos atskiromis klaidomis.

 

      Klausimas apie tiesą gali būti pavadintas visų klausimų klausimu jau vien todėl, kad kiekvienas klausimas, nors esti ir pats paprasčiausias, yra pastanga priartėti prie tiesos. Net[,] jei aš klausiu kokio mažmožio, [–] tikiuosi teisingo atsakymo ir[,] jį išgirdęs[,] tariuosi sužinojęs tiesą. Jei žmogus yra[,], [–], [(] ar bent kiek nors gali būti[,], [–], [)] klausianti būtybė ir jei būtinybė klausti ir klausiančioji būsena jį išskiria iš visų šio pasaulio būtybių, [–] tada tiesa yra tiesiog žmogaus egzistencijos lemtis. Todėl Poncijaus Piloto klausimas apie tiesą [–] nukreiptas ne į atsitiktinius ar praeinančius žmogaus egzistencijos pavidalus, o į pačią jos gelmę.

      Žinoma, pati tiesa nėra kažkas vientisa, vienoda visiems laikams, visoms erdvėms bei visiems žmonėms. Kiekvienas individas[,] [–] su sava patirtimi, savo įsitikinimais[,] [–] eina savosios tiesos keliu ir jos siekia savo būdais. Tiesa, [–] savaime suprantama, [–] nėra tik individuali būsena, žmogų uždaranti į futliarą ir jį atskirianti nuo pasaulio ir kitų žmonių. Viskas esti priešingai: [–] [,] didžiulė tiesos svarba pasireiškia tuo, kad ji žmogų susaisto ir susieja su pasauliu ir žmonėmis. Kiekvienoje tiesoje, [–] net ir labai asmeniškoje, intymioje, [–] slypi tai, kas vieną subendrina su kitu ir kas suprantama ir priimtina mažų mažiausiai dviem žmonėms. Aišku, [–] [:] tiesa gali skirti, [–] tarkim, [–] tada, kai žmogus ar žmonių grupė[,] įsitikinę savo teisumu[,] stoja prieš kitą žmogų ar žmonių grupę, nepripažįstančią pirmųjų tiesos ar teigiančių savąją. Tačiau skaidymas, atskirtis ar izoliacija (1. skaidymas, atskirtis ar izoliacija – 2. skaidymas – atskirtis ar izoliacija – 3. skaidymas, atskirtis ar izoliacija,) būdingi ne pačiai tiesai, o tik žmonėms, siekiantiems tiesos ar bent manantiems, kad jos siekia. Tiesa sieja ir saisto. Saistymas ar siejimas, [–] be abejo, [–] yra vienintelis bruožas, būdingas tiek pačiai didžiausiai, tiek pačiai menkiausiai tiesai. Todėl[,] norėdami bent apytikriai suprasti, kas yra tiesa, turime šiek tiek įsigilinti į tokio saistymo ir siejimo esmę.

      Imkime pačią paprasčiausią situaciją, aprėpiančią visus pamatinius klausimus apie tiesą ir tiesos elementus: [,–] [,] štai žmogus žiūri į kokį nors daiktą klausiančiu, t. y. tiesos siekiančiu, žvilgsniu. Ką tuomet reiškia žodis klausiantis? Kaip jaučiasi žmogus, kai jo būklė prilyginama klausiančio žvilgsnio būklei? Ko gero, [–] jis jaučiasi tarsi atskirtas nuo daikto, į kurį nukreiptas klausiantis žvilgsnis. Užklausiamas daiktas yra toli nuo žmogaus, užtat žmogus[,] siekdamas tiesos[,] stengiasi tolimą daiktą priartinti, [–] su juo susipažinti ar net susilieti. Vėl įsitikiname, kad siekiamos tiesos situacija visad ir visur yra dvinarė. Joje veikia mažiausiai du dalyviai, esantys vienas priešais kitą, bet judantys vienas kito link. Tai gali būti ir žmogus, ir daiktas, ir įvykis žodžiu, tai, kas yra kita žmogaus atžvilgiu. Kur šioje situacijoje galima surasti tiesą? Gal reikėtų sakyti: [–] [,] tiesa yra santykis tarp žmogaus ir daiktų, todėl tiesos vieta yra tas tarp, kuriame įvyksta prasmingas susitikimas ir kuriame užsimezga dialogas. Matyt, [–] todėl S. Pitagorietis teigė: „Nėra nieko artimesnio tiesai nei išmintis.

Pagal A. Šliogerį

      VERTINIMAS

Klaidos 0-1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
Taškai 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13

Klaidos

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26 ir daugiau

Taškai

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

0

 

3 užduotis (25 taškai)

      ATSAKYMAI

      Perskaitykite šį tekstą ir atlikite užduotis:

            •    įrašykite praleistas raides (jų gali būti ne viena),

            •    skliausteliuose pateiktus žodžius parašykite kartu arba atskirai,

            •    parinkite didžiąsias arba mažąsias raides,

            •    pavartokite reikiamą suskliaustųjų žodžių (jie parašyti pasviruoju šriftu) formą.

      Švelnumas – jausmas, rečiau ar dažniau išreiškiamas šypsena ar sušildančiu judesiu, ir kartais visiškai nereikalingas bruožas žmogui, besiveržiančiam pirmyn ir nenorinčiam būti ar bent pasirodyti silpnam. Bet retkarčiais, stabtelėjusi tarp taisyklių, įsakymų ar straipsnių, įvardytų ne vien tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, galiu pažiūrėti į šalia [šaly, šalyje] esantįjį su švelnumu, be išankstinio žinojimo „ko nors“ apie jį arba be nusistatymo, kad viskas seniai pažįstama, įgrisę ar net nepakenčiama. Pabandau užkalbinti jį tyliai ir pagarbiai, tarsi kalbinčiau save, šiek tiek prislėgtą nežinios ar nebeskirianč, kas svarbiausia. Švelnumas neleidžia sakyti kaži kada išmoktų frazių ar vakar išmąstyto sakinio. Švelnumas gimsta čia pat ir kiekvienam suranda tam tikru metu reikalingiausią išraišką, todėl jis ne veltui laikomas neįkainojama vertybe.

      Norėdama [norėdamas, noriu, norisi, norėtųsi] atgauti jėgas, pusiausvyrą, pamatyti pasaulį mąsliomis akimis, žvelgiu į save ir į visa [-ką, -us] aplinkui su švelnumu. Koks netikėtas atradimas: visi besišypsantieji turi švelnumo. Šypsena pasako, kad viskas, ką matau, nenusakomai gražu. Ne, niekas man nesivaidena. Aš tik sutramdžiau  savo  aršumą ir besaikį, nebevaldomą, nerimastingą, net drastišką veržimąsi nežinia kur. Dėmesingai pažvelgiau į save ir susimąsčiau: kaip atrodau sau, kitam. Tenka pripažinti neginčijamą tiesą: kartais po to žvilgsnio sunerimstu, kartais susigėstu, nusigąstu, kartais toliau noriu bėgte bėgti vėl pirmyn, kad tik manęs nepasiektų, nes kuo ilgiau taip į save žiūriu, tuo švelniau žiūriu į tą gyvenimą, kurį tikiu esant.

      Reikia pabūti švelniai. Nors truputį [-ėlį]. Ir visiems to reikia. Argi tas jausmas toks nesvarbus, kad nepasistengsiu paversti jo savastimi? Negi nereikia tam  skirti nors keleto [-ą] minučių?..  Be jo jaučiuosi išsekusi, išgyvenu nusivylimą, nuosmukį, nuopuolį. O juk tarp subtilios žmogaus išraiškos, išugdyto, išlavinto proto ir jausmų pasaulio turėtų būti darna. Švelnumas taip pat turi derėti. Švelnumas, kurį vos vos palydi gerumo potyris ir kuris vos vos užgauna žmogaus jautrumą. Viso to nematyti, nes vos tik parodau iniciatyvą ir duodu ženklą esančiajam, kad išgirdau tai, ko jis šiaip neišdrįso pasakyti, pamatau jo būgštavimą, netyčia atsiskleidusį daugiau, negu jis sau leido. Pamatau, kad ir aš esu baikšti ir ne viską galiu pasakyti…

      Švelnumas lyg ne šio pasaulio bruožas. Jis lyg nedera prie realaus gyvenimo tiesų. Bet jaučiu, kaip jis keičia mane, ir suvokiu, kad šio bruožo netinka prievarta piršti kitam. Reikia palaukti, kol patikės juo ir priims kaip draugą, kuris viltingai 1ūkuriavo jo, su visais nespėjančio. Ir suprantu: kai laukiu nuraminimo, iš tiesų laukiu   švelnumo. Aš neišmokau jo girdėti, nes skubūs žemės žingsniai man įprasti. Įprastesnis šurmulys ir stumdymasis, tiesiant ranką kažką [-am] pasiekti ir pasisavinti. O pasaulio švelnumas lyg nebūtinas – juk jis neatveria plačiųjų durų, neiškelia žmogaus į pirmąsias eiles. Švelnumas tik atpažįsta žmoniškumą ir neįžūliai, neįkyriai pakviečia pokalbio

      Mano švelnumas primena, kad nesu marionetė ar naudingas įrankis, o turiu siekiamybę tapti verta savo buvimo priežasties, būti ir tapti nenusakoma. O koks gi nenusakomas yra mėginimas siekti panašumo į švelnumo davėją. „Ir pamokyk mane būti švelnią [švelnesnę, švelnų, švelnesnį]“,noriu paprašyti, nors stiprusis pasaulis net nepažiūrės ir nepastebės mano pasikeitimo. Tik mažasis žmogus, sustojęs šalikelėje atsikvėpti, glausis prie mano švelnumo ir, viliuosi, nuspręs eiti jo link.

      Per švelnumą pažinau nuolankumo svarbą. Per švelnumą atskiriu žmoniškumo ženklus, kad vienąkart pasiryžčiau kitiems parodyti surinktas žmoniškumo daleles, kurias kadaise buvau išbarsčiusi. Ir palyginu jas su kitų surastosiomis. Ir dalelę po dalelės kuriu kantrumo mozaiką nepamiršdama [nepamiršdamas] atsiremti į švelnumą, tokį tylų ir tokį būtiną kaip tikėjimas.

Pagal V. Adomonytę

      VERTINIMAS

Klaidos 0-1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
Taškai 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13

Klaidos

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26 ir daugiau

Taškai

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

0

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *