Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai

     Daugiaskiemeniai sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai, be pagrindinio, paprastai turi dar vieną ar net du šalutinius kirčius. Žodžiai, turintys du kirčius, vadinami dvikirčiais, o tris – trikirčiais. Dvikirčio žodžio šalutinis kirtis paprastai yra silpnesnis negu pagrindinis. Juo šalutinis kirtis toliau nuo pagrindinio, juo jis stipresnis. Trikirčio žodžio abiejų šalutinių kirčių santykinis stiprumas taip pat skiriasi: šalutinis kirtis, esantis toliau nuo pagrindinio, yra stipresnis už esantį arčiau pagrindinio. Šalutinis kirtis ypač ryškus tų skiemenų, kurių sudaromasis balsis yra a /a/ arba e /e/. Nekirčiuoti lietuvių kalbos balsiai a /a/, e /e/ yra palyginti uždari, o skiemenyje, turinčiame šalutinį kirtį, šie balsiai yra daug atviresni (išskyrus balsį a priešdėliuose anti-, trans-, kita- bei veiksmažodžių ir jo vedinių priešdėliuose at-, ap-, pa- ir kt.). Čia jie žymimi /e·/ ir /a·/. Atviresnį /e·/, /a·/ nesunku atskirti nuo uždaresnio /e/, /a/ iš klausos.

Pirmajame dėmenyje vieną šalutinį kirtį turi:

1. a) Sudurtiniai lietuviški ir tarptautiniai dviejų dėmenų žodžiai, kurių pirmasis dėmuo (vienskiemenis, dviskiemenis ar triskiemenis) pabrėžia viso žodžio reikšmę. Pirmasis šalutinis kirtis žymimas ženklu ' prieš kirčiuotą skiemenį, turintį šalutinį kirtį: 'du/šimtàsis, 'tri/šimtàsis, sep'tynias/dešitas, aš'tuonias/dešimtóji, de'vynias/dešimtàsis, 'ke·turias/dešimtanis (pagrįstas skaičiavimu keturiomis dešimtimis), ap'spjaut/smãkris, 'dvilink/liežuváuti, 'balta/uodegiáuti (neturėti tvirtos nuomonės), už'smaukt/kepùris, at'laužt/uodgis, 'atlapa/uodgis, 'atsukta/uodgis, 'kita/naci/onãlinis, 'a·vi/a/láineris, 'a·vi/a/lnija, 'a·vi/a/mòdelis, 'a·vi/a/modelzmas, 'a·stro/navigãcija (astronomija, nustatanti laivo vietą ir kursą), di'na·mo/metamorfzmas (uolienų kitimas), gene'ra·l/bõsas (muz. žymėtinis bosas), gene'ra·l/gubernãtorius, kris'ta·lo/chèmija (mokslas, tiriantis kristalų savybes), naci/o'na·l/liberãlai, 'ra·di/o/fònija, ti'ta·no/magnettas (titano rūda), ace'til/celiuliòzė, ar'teri/o/skleròzė, 'balneo/terãpija, 'hidro/inkubãtorius, 'liumpen/proletariãtas, 'mikro/bi/ològija, 'rentgeno/tèchnika, 'trofo/neuròzė (neurozė, trikdanti audinių mitybą), 'poli/etilènas, 'proto/plazmà (gyvoji ląstelės medžiaga), 'retro/spektyvùs.

b) Sudurtiniai priešdėliniai dviejų dėmenų žodžiai, kurių pirmasis dėmuo, įskaitant priešdėlį, turi ne mažiau kaip tris skiemenis, o antrasis – ne mažiau kaip keturis: 'pasigerv/uogiáudamas, 'pasikiškia/kopūstáudamas, 'pasikiškia/kopūstáuti.

c) Sudurtiniai tarptautiniai žodžiai ir terminai, kurių pirmasis dėmuo yra vienskiemenis ir abu dėmenys nesusilieję: 'gros/méisteris, 'berk/kalègija (vyriausioji kalnakasybos valdyba), 'gra·m/molèkulė, 'kvint/eseñcija, 'pres/papj (prietaisas rašalui sugerti).

d) Sudurtiniai žodžiai iš trijų dėmenų: du labai susilieję skaitvardiniai ir trečiasis atskiresnis neskaitvardinis: aš'tuonias/dešimt/mtis, aštuo'nio/lika/vitis, deoy'nio/lika/aũkštis, devy'/nio/lika/mtis, 'penkias/dešimt/mtis, pen'kio/lika/vitis ir kt.

2. Priešdėlių vediniai, kurių priešdėlis turi šalutinį kirtį ir pabrėžia viso žodžio reikšmę, o tas skiemuo nutolęs nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens bent per vieną skiemenį: i'ki/mokklinis, i'ki/buržuãzinis, i'ki/kapitalstinis, i'ki/monopolstinis; 'anti/toksnai, 'anti/trinitõriai (krikščionybės sekta, neigianti Trejybės dogmą); 'archi/tektònika, 'archi/mandrtas (aukštesnysis stačiatikių vienuolių titulas); 'de/emulgãvimas (emulsijos suardymas), 'de/kalcinãcija (kalcio druskų šalinimas); 'dez/aktyvãcija, 'dez/informãcija, 'dez/infekãvimas; 'dis/harmònija, 'dis/junktyvùs (skiriamasis), 'dis/kreditúoti, 'dis/kriminãcija, 'dis/lokãcija, 'dis/propòrcija; 'inter/lnija (tarpas tarp teksto eilučių), 'inter/liùdas (muz. fugos epizodas tarp dviejų temos pateikimų), 'inter/mèdija (žr. interliudas), 'inter/naci/onãlinis; 'kontr/atakà, 'kontr/manèvras, 'kontr/receñzija, 'kontr/revoliùcija, 'kontr/žvalgýba; 'meta/lingvstika (mokslas, tiriantis kalbos ir kultūros santykius), 'meta/galãktika (visatos dalis su galaktikomis); 're/kristalizãcija (naujų kristalitų susidarymas), 're/organizãcija; 'super/arbtras, 'super/fosfãtas; 'trans/atlántinis, 'trans/literãcija; 'ultra/marnas (neorganinis pigmentas), 'ultra/mikroskòpas, 'ultra/truposios (bdv.), 'ultra/vi/olètiniai (bdv).

Antrajame dėmenyje vieną šalutinį kirtį turi:

1. Sudurtiniai dviejų dėmenų skaitvardžiai, kurių antrasis dėmuo yra žodis dešimt, o pirmasis turi ne mažiau kaip du skiemenis: aštúonias/'de·šimt, devýnias/'de·šimt, peñkias/'de·šimt, ššias/'de·šimt (plg. dv/dešimt, trs/dešimt, kurių pirmąjį dėmenį sudaro tik vienas skiemuo, todėl šie skaitvardžiai šalutinio kirčio neturi).

2. Sudurtiniai dviejų nesusiliejusių dėmenų tarptautiniai žodžiai, kai antrasis yra žodis grafas: bùrg/'gra·fas (miesto ir pilies viršininkas), márk/'gra·fas (Vokietijoje vid. amž. valdytojas), pfálc/'gra·fas (Vokietijoje – valdančiojo kunigaikščio titulas).

3. Sudurtiniai žodžiai, kai tarp pagrindinį ir šalutinį kirtį turinčio skiemens yra bent du skiemenys:

laũk/kana'pėlė (toks augalas), zuk/bara'vykis, kškia/ko'pūstis, drãpan/pa'laikė (prastas drabužis), lakrašt/pa'laikis (plg. žodžius, kurie šalutinio kirčio neturi – algã/palaikė, bobél/palaikė, drabùž/palaikis, balañd/vanagis, kevš/kepuris (tarm. išsižiojėlis) ir kt.).

Du šalutinius kirčius turi tarptautiniai terminai, sudaryti iš trijų nelabai susiliejusių dėmenų. Jų pagrindinis kirtis yra trečiajame dėmenyje. Pirmąjį šalutinį kirtį turi pirmasis dėmuo, antrąjį, silpnesnį už pirmąjį, – antrasis dėmuo. Antrasis šalutinis kirtis žymimas ženklu ": 'a·stro/"foto/mètrija (mokslas, tiriantis kosminių objektų paviršiaus skaistį), 'a·stro/"foto/mètras (prietaisas žvaigždžių ryškiui matuoti), 'a·stro/"spektro/skòpija (mokslas, tiriantis kosminių kūnų spektrą), 'chromo/"lito/grãfija (spalvotosios litografijos atspaudas), 'hidro/a"ero/dròmas, 'hidro/a"ero/plãnas, 'meteo/a"ero/biuletènis, 'mikro/"foto/grãfija (mikroskopu padidintų objektų filmavimas), 'mili/"a·mper/mètras, 'rentgeno/"spektro/skòpija ir kt.

 

Šaltiniai

Vaitkevičiūtė V. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas. K., 2004, p. 21-24.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *