Žodžio dalių kirtis ir priegaidė

    Priešdėlio kirtis ir priegaidė. Kirčiuoti daiktavardžių priešdėliai ãp-, ãt-, pã-, prã-, bẽ-, nẽ- yra tvirtagaliai, balsiai a, e tariami atviri: ãpeigos, ãtvejis, pãskaitos, prãnašas, bẽgalės, nẽtikša. Veiksmažodžių, dalyvių ir padalyvių šie priešdėliai kirčiuojami kairiniu ženklu `: àp-, àt-, pà-, prà-, bè-, nè; balsiai a, e trumpi, uždari: àpveža, àtneša, pàberia, pràneša, bènešant, nèneštas. Būdvardžiai – vieni turi priešdėlį pãpãiras (3b), o kiti pàpàprastas (3b).

Kirčiuotas daiktavardžių priešdėlis yra tvirtapradis: gula (kariuomenės), staiga, o veiksmažodžių ir dalyvių – tvirtagalis: gula, steigė, steigtas.

Visų kalbos dalių kirčiuotas priešdėlis pér– yra tvirtapradis: pérvaža, péreiti, pérkrautas, pérlenkiant, išskyrus daiktavardžius, padarytus iš daiktavardžių, kurių šis priešdėlis kirčiuojamas tvirtagališkai: pekaklis, pesnukis, pesprandis, pepetė, pepietė, peteklius.

Kirčiuoti priešdėliai apý-, ató-, núo-, pó-, pre-, preš-, pró-, s-, sám-, sán-, užúo- visų kalbos dalių (kurios juos turi) yra tvirtapradžiai: apýtaka, atómazga, núomonė, pólinkis, premonė, prešnuodis, próšvaistė, sjunga, sámplaika, sándėlis, užúojauta; apýilgis, núosavas, pósūris, prekvailis, smatinis, sámplaikinis (samplaiknis); sámprotauti, sántykiauti; apýšvariai, atótrūkčiais, pódaugiai, prepuoliais, prešpriešiais, prótrūkiais, slygiškai, užúolankom(is).

Šaknies kirtis ir priegaidė. Yra kelios labai svarbios taisyklės:

a) Dviskiemenis žodis, turintis trumpą šaknies balsį, negali būti pirmosios (1) kirčiuotės: erà, èros (2), temà, tèmos (2), vištà, vštos (2) (negalima kirčiuoti vns. vard. èra, tèma, všta ir t. t.).

b) Balsiai a ir e atvirajame skiemenyje (atviruoju laikomas skiemuo, iš dešinės pusės neturintis jam priklausomo priebalsio, pvz.: nã/mas, s/nas, sãko, s/mia, bendrã/butis, s/miamas) visada yra tvirtagaliai, išskyrus įvardžiuotinių būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininką, pvz.: gerájam, (<gerámjam), pirmájam (<pirmámjam), manájam (<manámjam), bei moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininką – gerja (<geránja), pirmja (pirmánja), manja (<manánja) ir daugiskaitos galininką – gersias (<geránsias), pirmsias (<pirmánsias), mansias (<manánsias).

c) Uždarajame skiemenyje (uždaruoju laikomas skiemuo, iš dešinės pusės turintis jam priklausomą priebalsį, pvz.: rãš/tas, mãt/menį, dãk/taras, sãg/sto, g/lė, mz/ginį, mz/gamas) balsiai a, e taip pat yra tvirtagaliai, išskyrus vieną kitą žodį, kurių garsai /a:/, /e:/ žymimi raidėmis ą, ę, nes yra iškritęs po jų ėjęs priebalsis n, pvz.: ks/nis (<kánsnis) (1), žs/lai (<žánslai) (1), sps/tai (<spánstai) (1), sprs/ti (<sprénsti), bet sks/ti ir kt.

Priesagos kirtis ir priegaidė. Daugiaskiemenio žodžio kirčiuotė priklauso nuo kirčio vietos ir priesagos priegaidės:

1. Kai daugiaskiemenio vardažodžio antrasis nuo galo skiemuo yra tvirtagalis ˜ arba trumpas ` (turi trumpą balsį), visada kirčiuojama daugiskaitos galininko galūnė: ilgavedis – ilgaveidžiùs (ne ilgavéidžius ir ne ilgavedžius), plačiaspanis – plačiasparniùs (ne plačiaspanius), ilgakškis – ilgakiškiùs (ne ilgakškius). Ši taisyklė tinka ir dviskiemeniams vardažodžiams: mšis – mūšiùs, sõdas – sodùs, vištà – vištàs.

2. Kai daugiaskiemenio vardažodžio antrasis nuo galo skiemuo yra tvirtapradis ´ arba tvirtapradės kilmės, žymimas kairiniu ženklu ` (t. y. turintis mišrųjį dvigarsį, kurio pirmasis dėmuo yra trumpasis balsis), visų jo linksnių kirčio vieta pastovi: ledýnas, ledýno, ledýnus, koncèrtas, koncèrto, koncèrtu, koncèrte (vns. viet). Ši taisyklė tinka ir dviskiemeniams vardažodžiams: mras – mrus, krmas – krmus.

Galūnės kirtis ir priegaidė. Trumpasis galūnės balsis kirčiuojamas kairiniu ženklu `: salà, salàs, salosè, namùs. Ilgasis galūnės balsis ar dvibalsis kirčiuojamas tvirtagališkai: salõs, sal, nam, namas. Tvirtapradiškai kirčiuojama tik vienaskaitos ir daugiskaitos naudininko galūnė: táu, mán, sáu, gerám, pirmám, salóms, ožkóms, vaikáms, baltems, pirmems, užgautems, užgautóms.

Vardažodžių vienaskaitos galininko galūnė niekada kirčio neturi: káimą, vaką, sną, prmą, v. Kirčiuotą vienaskaitos galininko galūnę turi pastovaus galūninio kirčiavimo įvardžiai: an, katr, kur, kuri, kažkur, kažkuri, kažk.

Dviskiemenių ir daugiaskiemenių vardažodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko negalima kirčiuoti antrajame nuo galo skiemenyje: pailgojè, pailgosè (ne pailgõje, pailgõse), vandenyjè, vandenysè (ne vandenýje, vandenýse), bet pailgõj, vanden.

 

Šaltiniai

Vaitkevičiūtė V. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas. K., 2004, p. 19-21.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *