Kirčio ir priegaidės reikšmė

    Lietuvių bendrinėje kalboje yra nemažai žodžių ar jų formų, vienodai rašomų, bet nevienodai tariamų. Jie turi skirtingus kirčiuotus skiemenis arba skirtingas priegaides. Tokie žodžiai bei formos paprastai turi ir skirtingas reikšmes, kurias suvokti padeda kirtis ar priegaidė. Štai keletas pavyzdžių:

a) žodžiai bei formos su skirtingais kirčiuotais skiemenimis:

kláusimas klausmas;

trkampis (tokia figūra) – trikapis (turįs tris kampus);

dvratis (susisiekimo priemonė) – dvirãtis (su dviem ratais);

gėrmas (veiksmo pavadinimas) – ǵrimas (kas geriama);

neš (es. 1.) – nèši (būs. 1.);

Rità (vns. vard.) – Rta (vns. šauksm.);

plkas (vyr. g. vns. vard.) – plikàs (mot. g. dgs. gal.);

ktos (mot. g. dgs. vard.) – kitõs (mot. g. vns. kilm.);

b) žodžiai su skirtingomis priegaidėmis:

áušti (šaltesniam darytis) – aũšti (švisti);

áukštas (didelis, iškilus) – aũkštas (namų);

gnti (saugoti, užstoti) – giñti (varyti, guiti);

káltas (įrankis) – katas (nusikaltęs);

mérkti (akis) – mekti (dėti į vandenį);

mnti (kojomis trypti) – miñti (spėti);

sris (pieno produktas) – sris (sūrumas).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *