2002 m. pagrindinio ugdymo patikrinimo užduotis

  SKAITYMO IR SUVOKIMO UŽDUOTIS (20 taškų)

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus.

Vanda Juknaitė

ŠERMENYS

(ištraukos)

      (I)  Beslampinėdami po mišką, vaikai prirenka grybų, išspardo musmires. Vasarą iš lapuočių, rudenį iš eglės šakų, įbedęs į žemę ir sukryžiavęs trikampiu viršūnėje tris kartis, Česius pastato palapinę. Sutūpę ant drėgnų šakų, tylėdami, išplėtę akis, vaikai klausosi, kaip šnara čia gūsiais stiprėdamas, čia atlėgdamas lietus, kaip krūpčioja lašų mušami lapai. Liūdna rudens dulksna braukia žemyn lapus, virkdo įmirkusius samanotus kamienus, geriasi į drėgną, tęžtančią žemę. Įrėmę smakrus į keliukus, tylėdami palapinėje vaikai pasižiūri vienas kitam į akis. <… >

      Ar, ar, ar, ar, ar – pasigirsta padangėje. Mildutė iškiša iš palapinės galvą, peršoka smilkstantį laužą ir rikteli:

      – Skrenda! Žąsys skrenda!

      Galvas užverčia abu vaikai. Virš miško trikampiu, vis pasikeisdami, paeiliui kaskart kiti išsiverždami į voros priekį, gargsėdami skrenda paukščiai. Aukštai virš medžių viršūnių per pilką dangų nugargsi viena, kita, trečia vora.

      – Skrenda! – klykia Milda. – Viena, dvi, trys, keturios, dvylika, penkiolika… Česius ištiesia liesą suodiną kumštelį į dangų.

      – Un, diu! – sušunka ir jis. – Un, diu! Ty, ty!

      Mergaitė nulekia į kalną, grįžta atgal, įsikabina Česiui į treningą, purto jį ir šaukia:

      – Vienas, du, trys! Sakyk, trys! Trys!..

      – Un, diu! – klykteli Česius. – Un, diu, ty! – Ir per veidą jam ritasi dideli lietaus lašai. Tačiau nebelyja.

 

      (II)  Kai reikia eiti į mokyklą, Balčiūnienė atveda ir Česių, apvilktą baltais marškiniais, su tiubeteika ant galvos. Mokytoja rodo Česiukui ir vieną, ir kitą raidę, tačiau jis nuleidęs galvą tyli, nieko nesako.

      – Gal dar metams palikim? Gal jis išaugtų.

      – Tai kad tik galima. Gal ir išaugs.

      Česius užsideda tiubeteiką ir, eidamas paskui motiną iš klasės, atsigręžia. Milda sėdi su Irena pirmajame suole. Nuskriaustos, duriančios pilkai rudos Česiaus akys klausia:

      – Pasilieki?

      Česius dabar nebeprieina artyn. Jis stovi laukuose, iš tolo žiūrėdamas, kaip Milda grįžta iš mokyklos su portfeliu rankose. Sustoja ir Milda. Vienas ant kalno, kitas vidury kelio, vaikai nejudėdami žiūri kits į kitą, ir Česius ima ridenti ir svaidyti nuo kalno akmenukus, tarytum Milda jam visai nerūpėtų, tarytum jis jos nė nematytų. Jis dabar vienas gano karvę ir kūrena pamiškėje laužus. <… >

 

      (III)  Česių išveža į pagalbinę mokyklą. Milda taip seniai jo nebematė. Jos rankos ir kojos tapo ilgos, plonos, kietos, kliūvančios, veidas sumenko. Sulyso ir Česius. Rudas medvilninis treningas kabo kaip ant lentos, kelnės apsmukusios, veidas pailgas ir paišinas. Atsitūpęs prie krosnelės, jis kūrena kūleliais ugnį. <…>

      – Labas, – sako jam Milda ir, kaip įpratusi, nelaukdama kvietimo eina į užstalę.

      – Labas, Milda, – sako Česius.

      Česius sako „labas, Milda“ kiek vilkdamas, patęsdamas „l“ raidę.

      – Ko tyli? – Ir vėl raidė „1“ jam trupučiuką neišeina.

      Milda stovi tylėdama, paskui kaip kareivis iškaukši pro duris, peršoka priemenę ir it akis išdegusi pasileidžia pakalnėn, paskui į kalną, vėl į pakalnę ir, negalėdama atgauti kvapo, pradariusi virtuvės duris sušunka:

      – Mamyte! Česius kalba!

      Vakaro prietemoj, pasidėjusi krepšį prieš atdaras krosnies dureles, motina skuta bulves. Didelis kuprotas jos šešėlis siekia lubas, ant veido, rankų ir peilio plasta šilti ugnies gaisai.

      – Argi?

      – Tikrai kalba! Mama!

      Milda uždaro duris. Šąla. Stingsta į gruodą per dieną atitirpusi ištežusi žemė. <… >

 

      (IV)  Milda įkopia į Malūno kalną: aukštai, Balčiūnų namuose, jau dega žiburys, įsižiebia žiburys ir apačioje, ant Selenių kalnelio. Milda iškrapšto iš sustingusio grumsto mažą akmenuką ir paridena žemyn. Vos girdimai belsdamas į apledėjusius gurvuolius, akmenukas ritasi šlaitu. Nuo savo kalno nusileidžia ir Česius, atsitupia šalia Mildos, iškrapšto iš sušalusio gurvuolio akmenėlį, ir šis, tykiai dunksėdamas, nurieda apledėjusia žeme. Dangumi verčiasi tamsūs debesų kamuoliai, giliose žaliose properšose suspindi mėnesiena, saldžiai kvepia šaltoj šviesoj stingstanti žemė. Milda užsidengia rankomis veidą ir be balso pravirksta, slėpdama ašaras liesuose paauglės delnuose.

 

      Užduotys

      1. Kuriai literatūros rūšiai priskirtumėte šį tekstą? Argumentuokite. (2 taškai)

      2. Gamtos vaizdas ištraukos pradžioje personifikuotas. Išrašykite personifikacijos pavyzdį ir jį pakomentuokite. (2 taškai)

      3. Remdamiesi I fragmentu, parašykite, kas sieja vaikus – Mildą ir Česių. (1 taškas)

      4. Kokia Česiaus negalė išryškėja I fragmente? (1 taškas)

      5. Kodėl Milda primygtinai prašo Česiaus sakyti: „Vienas, du, trys! Sakyk, trys! Trys!..“? (1 taškas)

      6. Savais žodžiais paaiškinkite, kaip supratote pirmojo fragmento pabaigą: „<…> Ir per veidą jam ritasi dideli lietaus lašai. / Tačiau nebelyja.“ (1 taškas)

      7. Kodėl II fragmente Česiaus akys apibūdintos kaip „nuskriaustos, duriančios“? (1 taškas)

      8. Atidžiai perskaitykite II fragmentą ir paaiškinkite, ar Milda yra svarbi Česiui? (2 taškai)

      9. Kodėl Milda nieko neatsakiusi išlekia iš Česiaus namų? (1 taškas)

      10. Paaiškinkite savais žodžiais frazeologizmą „it akis išdegusi“. (1 taškas)

      11. Kaip reagavo Mildos mama išgirdusi, kad Česius kalba? (1 taškas)

      12. Paaiškinkite, kaip suprantate akmenukų ridenimą IV fragmente. (2 taškai)

      13. Apie kokias vertybes kalba šis tekstas? (2 taškai)

      14. Suformuluokite probleminį klausimą, kuris kyla perskaičius tekstą. (2 taškai)

 

 

KALBOS UŽDUOTYS (23 taškai)

      1. Sukirčiuokite pabrauktus žodžius. Šalia vardažodžių nurodyta kirčiuotė. (2,5 taško)

      Vienas (3) ant kalno, kitas vidury kelio (4), vaikai nejudėdami žiūri kits į kitą, ir Česiu ima ridenti ir svaidyti nuo kalno (3) akmenukus (2), tarytum Milda jam visai nerūpėtų, tarytum jis jos nė nematytų.

 

      2. Morfologiškai išnagrinėkite pabrauktus žodžius pildydami lentelę. Jei žodis neturi kurio nors požymio, pažymėkite brūkšnelį (–). (4 taškai)

      Sutūpę ant drėgnų šakų, tylėdami, išplėtę akis, vaikai klausosi, kaip šnara čia gūsiais stiprėdamas, čia atlėgdamas lietus, kaip krūpčioja lašų mušami lapai.

Žodis

Kalbos dalis (veiksmažodžio forma)

Giminė

Skaičius

Linksnis

Laikas

Asmuo

Laipsnis

drėgnų

             

tylėdami

             

akis

             

kaip

             

mušami

             

 

      3. Suskirstykite reikšminėmis žodžio dalimis. Užpildykite lentelę. (2,5 taško)

      Česius dabar nebeprieina artyn. Jis stovi laukuose, iš tolo žiūrėdamas, kaip Milda grįžta iš mokyklos su portfeliu rankose. Sustoja ir Milda. Vienas ant kalno, kitas vidury kelio, vaikai nejudėdami žiūri kits į kitą, ir Česius ima ridenti ir svaidyti nuo kalno akmenukus, tarytum Milda jam visai nerūpėtų, tarytum jis jos nė nematytų. Jis dabar vienas gano karvę ir kūrena pamiškėje laužus.

Žodis

Priešdėlis

Šaknis

Priesaga

Galūnė

artyn

       

laukuose

       

nejudėdami

       

kūrena

       

pamiškėje

       

 

      4. Skliaustuose nurodykite pateiktų sakinių rūšį pagal sandarą (vientisinis; sudėtinis prijungiamasis; sudėtinis sujungiamasis; sudėtinis mišrusis). (3 taškai)

      1. Sutūpę ant drėgnų šakų, tylėdami, išplėtę akis, vaikai klausosi, kaip šnara čia gūsiais stiprėdamas, čia atlėgdamas lietus, kaip krūpčioja lašų mušami lapai.

      (___________________________________________) (0,5 taško)

      2. Liūdna rudens dulksna braukia žemyn lapus, virkdo įmirkusius samanotus kamienus, geriasi į drėgną, tęžtančią žemę.

      (___________________________________________) (0,5 taško)

      3. Česius užsideda tiubeteiką ir, eidamas paskui motiną iš klasės, atsigręžia.

      (___________________________________________) (0,5 taško)
 

      5. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtus skyrybos ženklus. (2 taškai)

      Kai reikia eiti į mokyklą,1 Balčiūnienė atveda ir Česių,2 apvilktą baltais marškiniais, su tiubeteika ant galvos. Mokytoja rodo Česiukui ir vieną, ir kitą raidę,3 tačiau jis nuleidęs galvą tyli,4 nieko nesako.

      1. _______________________________________________________ (0,5 taško)

      2. _______________________________________________________ (0,5 taško)

      3. _______________________________________________________ (0,5 taško)

      4. _______________________________________________________ (0,5 taško)

 

      6. Paaiškinkite paryškintų ir pažymėtų skaičiais raidžių rašybą. (2,5 taško)

      Liūdna rudens dulksna braukia žemyn lapus, virkdo įmirkusius samanotus kamienus, geriasi į drėgną, tę1žtanč2 žemę. <…> Vienas ant kalno, kitas vidury3 kelio, vaikai nejudėdami žiūri kits į kitą, ir Česius ima ridenti ir svaidyti nuo kalno akmenukus, tarytum Milda jam visai nerūpėtų4, tarytum jis jos nė nematytų5.

      1. _______________________________________________________

      2. _______________________________________________________

      3. _______________________________________________________

      4. _______________________________________________________

      5. _______________________________________________________

 

      7. Įrašykite praleistas raides ir padėkite, kur reikia, skyrybos ženklus. (6 taškai)

      Ant apš__lusių apledėj__sių akmeninių laiptų dar kartą atsigr__žo į vieškelį. Balti viesulo s__k__riai švilpė laukais. <…> Pakiloj__s tuščius puodus, pripylė juos vandens u__kūrė ugnį ir paėmęs kibirus, išėjo į šulinį. Kai grįžo vaikai jau buvo sutūp__ prie krosnies. Albertas atidarė durel__s, prisitraukė prie krosnies suoliuką pasidėjo prie kojų žabų kūlelį kad nereiktų dažnai kilotis ir vaikščioti. <…> Pajutęs širdyje palengvėj__mą, Keliuotis nusigr__žė nuo kelio, apsimesdamas kad nemato pareinančios ir ėmė kalti į sieną vinis.

(V. Juknaitė „Šermenys“)

 

      8. Atlikite užduotis 8.1–8.3.

      8.1. Nurodykite bent 1 užsienio šalių kalbininką, tyrusį lietuvių kalbą. (0,5 taško)

      ____________________________________________________________________________

      8.2. Kuris iš šių Lietuvos poetų laikomas didžiu lietuvių kalbininku (moksliškai tyrinėjo lietuvių kalbą, paliko reikšmingų darbų)? (Apveskite pasirinkto atsakymo raidę.) (0,5 taško)

          A     Antanas Baranauskas

          B     Bernardas Brazdžionis

          C     Kristijonas Donelaitis

          D     Maironis

          E     Salomėja Nėris

      8.3. Mūsų artimiausių kaimynų – latvių, rusų, švedų, lenkų, danų, baltarusių – kalbos priklauso 3 indoeuropiečių šeimos kalbų šakoms – slavų, germanų ir baltų. Suskirstykite paminėtas kalbas šakomis. (Užpildykite lentelę.) (1 taškas)

Šakos

Kalbos

Baltų

 

Germanų

 

Slavų

 

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *