2003 m. pagrindinio ugdymo patikrinimo užduotis

  SKAITYMO IR SUVOKIMO UŽDUOTIS (26 taškai)

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus.

J. Grušas

KARALAITĖ NEBUVO PROTINGA

      – Labai gražios pintinės! Tik bulvėms jau netinka. Per daug gudriai išlankstytos.

      Ji žino, kas tai pasakė, ji girdėjo jo žingsnius, nors nepažvelgė nei jam ateinant, nei dabar. Tai tas juodaplaukis iš gretimo namo kelintą kartą ją kalbina. Vasarotojai jį vadina Ignacu; ji visada suklūsta, išgirdusi tą vardą. Grįžęs iš darbo, jis per jų kiemą eina į upę maudytis.

      Mergaitė pakėlė juodas dideles akis.

      – Į jas galima rinkti uogas.

     Jos balsas virpėjo, skruostai kaito. Ji visada bijojo, kad nepasakytų ko nors „ne taip“, bet, atrodo, jos žodžiai buvo protingi.

     – Nuostabias rankas turite, mergužėl, – tarė Ignacas, pabrėždamas žodį „nuostabias“, švystelėjo per petį didžiulį rankšluostį ir švilpaudamas nuėjo. <…>

      Nuo tos dienos pradėjo ji puoselėti rankas. Ir tik jai vienai žinoma ir suprantama, kokiu būdu reikia puoselėti tas rankas, kurios per dieną pintines pynė, uogavo arba usnis ir žliūges rovė.

      Ji privalo būti graži, kaip ir visos kitos merginos, kurių dauguma, kaip žiūri, gražios.

      Aišku, ji ne karalaitė, ir niekas jos neneš ant rankų. Bet kuo ji kalta, kad širdyje pridygsta neprotingų minčių. Ne lysvė, neišravėsi. Ir kam ravėti. Tegu… Daugiau ir nėra kuo pasidžiaugti. Batukus, ir tuos žiurkės sugraužė. (Viską jos graužia – kas dieną, kas valandą!)

      O gyvenimas čia pažiūrėti įdomus, tik kartais dar mažiau suprantamas negu ten, kur ji buvo – kvaišų karalystėje. Trumpakelniai, balti ir nuostabiai akiniuoti vasarotojai ateina, perka uogas, valgo, tik niekuo nesidžiaugia. Kalba, bet nemyli ir nemato. Ją pastebi tik tada, kai ji karvę melžia; ir tai ne ją, o karvę.

      Gyvenimas vis vien įdomus ir net gražus. Ji renka vienodas baltutes žilvičių vyteles, deda vieną šalia kitos, ir jai atrodo, kad taip ji renka savo dienas, riša į vieną audinį – kas kartą vis ryškiau, protingiau, nuosekliau. Svajonės – nors ranka paliesk, tokios gyvos ir tikros, kaip tas miškas, kaip ta upė, kaip ta pabudusi širdis, kurios užsupti negali.

      O buvo drumzlinos dienos, neramios, piktos dienos. Kai kada dar šiurpiai iškyla atmintyje lyg sapne. Bet jų daugiau nėra. Laiko tėkmėj nuskendo. Ir ji pati, kuri dabar ne ji, taip pat nematomos upės dugne. Palaidota šitoji, kurios galvoj tikrai buvo kai kas ne taip, kaip reikia.

      O nutekėjo laiko daug. Ir tėvas, ir kantrioji motina jau iškeliavo ten toli į vakaro saulėlydžių gelmes. Žmonėms ji to nesako, nes tai ne ta tiesa, kurią reikia sakyti. Bet jai saldu galvoti, kad jie tikrai gyvena ten ir vakarais ateina atsisveikinti su ja.

      Žmonės dar bijo jos. Ir net seselė globėja, gulbė baltoji, – dar bijo jos. Ji turi ant grindų miegoti už gulbės durų.

      Aišku, jai duota per maža – kartais taip gelia širdį – siaura palėpė, maišas su šiaudais… Ir viskas. Bet stogo langas toks platus – pro jį ateina žvaigždės ir šventei visus kviečiantis mėnulis prineša sidabro ir šilkų, pastato marmuro menes ir miegą atima nustebusioms akims.

      O kartais ta stebukladarė mėnesiena, švelniai apglėbus, ją išneša į ateities platybes. Keliauja ji po tolimus kraštus, po žėrinčius ugnimi miestus, paskui į tėviškę sugrįžta – ir mokyta, ir gerbiama, – moko, gydo, seka pasakas vaikams ir kai kuriems iš protingųjų tiesiai rėžia į akis, kad jų pačių galvoj ne visada viskas kaip reikiant.

      Ir čia kažkas staiga nutraukė jos svajones, lyg iš sūpuoklių būtų ją išmetęs. Verandoje stovėjo šeimininkės sūnus, iš laidynės leido į ją akmenukus ir šaukė:

      – Ei tu, kūtvėla!

      Tai buvo sutartas ženklas, kad jau laikas melžti karvę. O paskui prilaužti gurgždančių buroklapių ir pašerti nakčiai. Už tai jos seselė gauna kas dieną po litrą šilto, kvepiančio, saldaus pieno.

 

      Klausimai

      1. Kuriai literatūros rūšiai priskirtumėte šį tekstą? Argumentuokite. (3 taškai)

      2. Iš ko matyti, kad mergaitė neabejinga Ignacui? (2 taškai)

      3.1. Ką turi omeny Ignacas, sakydamas: „Nuostabias rankas turi, mergužėl“? (1 taškas)

      3.2. Kokia prasme tuos žodžius suprato mergina? Argumentuokite remdamiesi tekstu. (2 taškai)

      4. Atidžiai perskaitykite fragmentą nuo žodžių: „Aišku, ji ne karalaitė…“ iki žodžių „…kurios užsupti negali“ ir parašykite, kuo džiaugiasi mergina. (2 taškai)

      5. Paaiškinkite, kaip supratote žodžius apie merginos širdį: „Ne lysvė, neišravėsi“. (2 taškai)

      6. Ko labiausiai trokšta mergina? (2 taškai)

      7. Kuo skiriasi merginos ir poilsiautojų požiūris į gyvenimą? (1 taškas)

      8. Kuo merginos sapnai ir svajonės primena liaudies dainas ir pasakas? (2 taškai)

      9. Savais žodžiais paaiškinkite frazeologizmą „rėžti į akis“. (1 taškas)

      10. Kokios problemos keliamos tekste? Nurodykite bent dvi ir užrašykite jas klausimų forma. (2 taškai)

      11. Šio kūrinio pasakotojas tiesiogiai vertinimo neišsako, bet susidarome įspūdį, kad jis simpatizuoja mergaitei. Argumentuokite šį teiginį. (2 taškai)

      12. Remdamiesi tekstu, paaiškinkite, kokią prasmę sakiniui „Gyvenimas vis vien įdomus ir net gražus“ suteikia paryškintosios dalelytės. (2 taškai)

      13. Remdamiesi tekstu, paaiškinkite pavadinimo prasmę. (2 taškai)

 

 

KALBOS UŽDUOTYS (30 taškų)

      1. Sukirčiuokite pabrauktus žodžius. Šalia vardažodžių nurodyta kirčiuotė. (3 taškai)

      Ir tik jai vienai (3) žinoma ir suprantama, kokiu (3) būdu (2) reikia puoselėti tas rankas, kurios per dieną (4) pintines (2) pynė, uogavo arba usnis ir žliūges rovė…

 

      2. Morfologiškai išnagrinėkite pabrauktus žodžius pildydami lentelę. Jei žodis neturi kurio nors požymio, pažymėkite brūkšnelį (–). (5 taškai)

      Dvi dienas lijo ramus vasaros lietus. Trečios dienos rytas išaušo skaidrus kaip krištolas ir pilnas skambiausių garsų. Ji bėgo su dviem pintinėm, nesulaikydama virpulio ne tiek dėl ryto vėsumos, kiek dėl apėmusio nerimo.

Žodis

Kalbos dalis (veiksmažodžio forma)

Giminė

Skaičius

Linksnis

Laikas

Asmuo

Laipsnis

Trečios

             

pilnas

             

skambiausių

             

nesulaikydama

             

dėl

             

apėmusio

             

 

      3. Suskirstykite reikšminėmis žodžio dalimis. Užpildykite lentelę. (3 taškai)

      Grįždama uogautoja pastebėjo kažką važinėjantį dviračiu. Jis perkirto plačią aukštos žolės prižėlusią aikštę ir dingo tarp jaunų pušaičių. Dviratis staiga sublizgėjo iš kitos pusės ir dailus juodaplaukis nuogomis rankomis pravažiavo beveik pro ją.

Žodis

Priešdėlis

Šaknis

Priesaga

Galūnė

Grįždama

       

uogautoja

       

dviračiu

       

prižėlusią

       

pušaičių

       

nuogomis

       

 

      4. Skliaustuose nurodykite pateiktų sakinių rūšį pagal sandarą (vientisinis; sudėtinis prijungiamasis; sudėtinis sujungiamasis; sudėtinis bejungtukis; sudėtinis mišrusis). (3 taškai)

      1. Akimirką prabėgo keista mintis: ji mato rankas ne kokios nors kitos moters, o savo pačios – laikančias ne kvapnių žilvičių glėbį, o savo laimę. (_____________________________)

      2. Ji norėtų jautriausiais žodžiais paaiškinti, kad jis ją suprastų, kažkokią didelę tiesą pasakyti, kurią ji pati tik širdimi nujaučia. (_____________________________)

      3. Ji bėgo su dviem pintinėm, nesulaikydama virpulio ne tiek dėl ryto vėsumos, kiek dėl apėmusio nerimo. (______________________________)

 

      5. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtus skyrybos ženklus. (2,5 taško)

      Dvynukės,1 žinoma,1 turėjo laukti. Vieną jų mintyse pavadinau Murziuke,2 nes jos skruosteliai buvo ištepti šokoladu, o antrą –3 Drugeliu, nes ji dėvėjo prijuostėlę su sparneliais. Abi buvo šviesiais garbanotais plaukais,4 supintais į kietas kaseles, matyt, kad atrodytų kukliau,5 bet kaselės styrojo labai jau šelmiškai…

      1. _______________________________________________________ (0,5 taško)

      2. _______________________________________________________ (0,5 taško)

      3. _______________________________________________________ (0,5 taško)

      4. _______________________________________________________ (0,5 taško)

      5. _______________________________________________________ (0,5 taško)

 

      6. Paaiškinkite paryškintų ir pažymėtų skaičiais raidžių rašybą. (3 taškai)

      O kartais ta stebukladarė mėnesiena, švelniai1 ap2glėbus ją išneša į ateities platy3be4s. Keliauja ji po tolimus kraštus, po žėrinčius ugnimi miestus, paskui į tėviškę sugrį5žta – ir mokyta , ir gerbiama, – moko, gydo, seka pasakas vaikams ir kai kuriems iš protingųjų6 tiesiai rėžia į akis, kad jų pačių galvoj ne visada viskas kaip reikiant.

      1. _______________________________________________________

      2. _______________________________________________________

      3. _______________________________________________________

      4. _______________________________________________________

      5. _______________________________________________________

      6. _______________________________________________________

 

      7. Įrašykite praleistas raides. (5,5 taško)

      Tai buvo jau kiek pabodusi pramoga. Galima papra__čiaus__ važ__nėtis aukšt__n – žem__n, o galima ir pa__vairinti tą važinėjim__si. Pav__zdžiui, u__sikeli į viršų, vienas lieka l__fte, kitas paskambina į duris. Kol žmogus susivok__, kas ir kaip, jie jau smenga l__ftu žem__n. Už kelių min__čių galima pakartoti tą patį n__merį su tuo pačiu žmogum. Bet čia labai rizik__nga. Kart__ vienas v__riškis, nuspėj__s jų k__tinimus, laukė u__siglaud__s už ši__kšlių liuko. Tai buvo kaip ret__ atkaklus, p__ktas ir keršt__ngas žmogus. Jiedu vos išsimeldė, kad paleist__.

 

      8. Sudėkite skyrybos ženklus. (5 taškai)

      Įsivaizduokite mažą dailią senutę gyvą ir judrią puikiai susivokiančią šiame pusmilijoniniame mieste. Ji gali jus ir informuoti kaip pavyzdžiui iš Markučių nukakti į Pašilaičius ir koks troleibusas po keturioliktos valandos iš Lazdynų jus pristatys į Aukštuosius Panerius. Ten Aukštuosiuose Paneriuose visada galima gauti cinamono ir gvazdikėlių taip teigia senutė. Atrodo senutei greitai sueis aštuoniasdešimt metų. Troleibuse jai visi be kalbų užleidžia vietą o ji lipšniai padėkoja ir į tą atsiradusią laisvą vietą pasodina savo anūką. Ji su anūku neišskiriama. Taip ir vaikšto visur paėmusi už rankos raštuotai apmegztą storą kaip velykinis margutis vaiką.

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *