2006 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis

SKAITYMO IR SUVOKIMO UŽDUOTIS (26 taškai)

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus.

Justinas Marcinkevičius

PROMETĖJAS

      ŠEŠTAS EPEISODIJAS1

      (Sargyba įveda leisgyvį V e r g ą ir paklupdo jį prieš D z e u s ą)

 

      DZEUSAS

             Na, šunie,

      ar tai teisybė?

 

      VERGAS

            (Ilgai žiūri į P r o m e t ė j ą)

                       Melas… Melas… Melas!

      Aš nebuvau pabėgęs. Niekados

      neketinau padegti tavo būsto.

      Mane kankino… ir žadėjo laisvę,

      jei pakartosiu jų žodžius teisme.

      Aš ir kartoju: melas! Šitą žmogų

          (Rodo į Prometėją)

      aš pirmąkart matau. Dabar aš laisvas.
               (Sukniumba)

 

      DZEUSAS

      Pribaikit jį akmenimis.

      (Įtūžę supurto savo „žaibus“ virš Ž y n i ų galvų)

                Ū, niekšai!

      Nutukę dykaduoniai! Nepajėgia

      surasti liudininko! O prie stalo

      kaip kiaulės pirmutiniai puola…

 

      PROMETĖJAS

                  Žmonės!

      Ar matėt? Ar girdėjot? Ar supratot?

      Jėga ir Prievarta, Klasta ir Melas,

      tie godūs, nepasotinami žvėrys,

      pakėlę galvas, dairosi aukos.

      Į mūsų širdis ir į mūsų ugnį

      jie tiesia savo kruvinus nagus.

      Dievai ugnim panoro išbandyt mus,

      ar mes dar gyvuliai, ar mes jau žmonės.

      Tad kas gi mes? Jei mes dar gyvuliai,

      tai atiduokim savo ugnį Dzeusui,

      su ja – ir savo širdį, laisvę, protą,

      svajonę, sąžinę… Jei mes jau žmonės,

      tai būkime šventos ugnies verti

      ir ginkimės nuo Prievartos ir Melo,

      Tamsos ir Baimės. Ginkimės ugnim.

      Neatiduokit jos, neatiduokit!

      Į kalnus neškit ją, miškuos paslėpkit,

      nešiokitės ją savo širdyse

      ir su visais dalykitės kaip broliai.

      Išsaugokit bent mažą kibirkštėlę,

      kad perduotumėt ją kitoms kartoms.

      Ar matėte, koks išdidus ir laisvas,

      lyg fakelas visuotinėj tamsoj,

      už žmogiškumo ir teisybės ugnį

      tas Vergas mirė? Jis neturi vardo.

      Vadinkim jį tikruoju žmogumi.

      Ir atsiminkim jį…

 

      ŽYNIAI

                 Jis piktžodžiauja!

      Niekingą šunį ir bevardį vergą

      vadina žmogumi…

 

      DZEUSAS

                Tai maištas! Maištas!

 

      ŽEMDIRBYS

      Jis ragina neatiduot ugnies,

      kovot už ją ir kaip tas vergas mirti.

      Beprasmiška ir kvaila. Jau sakiau,

      kad aš iš jos, be vargo ir nelaimių,

      daugiau jokios naudos nesu patyręs.

      Aš laiko neturiu jos prižiūrėt.

      Kas kita – Dzeusas. Ką čia daug šnekėti –

      aš atiduodu ugnį jam.

 

      MOTERIŠKĖ

              Ir aš!

      Kiek rūpesčių ir vargo prisidėjo

      mums, moterims, su ta ugnim: privalom

      ją kurstyti, aplink ją tupinėti,

      vaikus ir būstą saugoti nuo jos…

 

      PIEMUO

      Mums, piemenims, ugnis gal ir naudinga:

      kai naktys šaltos – galima sušilti,

      išsidžiovint drabužį… pastebėjom,

      kad ir vilkai jos baidosi… tačiau

      dėl to už ją numirti?..

 

      DZEUSAS

      Prometėjau!

      Dabar matai, kad žmonės patys… patys

      išsižada tavęs ir tos ugnies.

      Dabar tu vienas. Pagaliau… tu vienas!

 

      CHORAS

      Koksai tamsumas! Koks nedėkingumas!

      Ką jūs, dievai, su žmonėmis padarėt,

      kad jie apako ir prarado garbę,

      kad vėl kaip žvėrys lenda į olas,

      atsižadėdami vilties ir tikslo,

      sutrypdami dangaus ugningą gėlę,

      vos teišdygusią jų širdyse?

      O, vargas, vargas! O, nakties ilgumas!

      O, mažas žiburėlis tamsoje!

 

      […]

                                                                           Just. Marcinkevičius. Prometėjas. Ikaras. Kaunas: Šviesa, 2005

      _______________________________

      Šešta scena                                               

 

      Klausimai

      1.1. Kuriai literatūros rūšiai priklauso šis tekstas? (1 taškas)

      1.2. Nurodykite bent du argumentus. (2 taškai)

      2. Kada Vergas pasijunta esąs laisvas? (1 taškas)

      3. Koks Dzeusas atsiskleidžia, reaguodamas į Vergo žodžius: nurodykite bent dvi jo charakterio savybes, jas argumentuokite, remdamiesi tekstu.

      3.1. _________________________________________________________________ (2 taškai)

      3.2. _________________________________________________________________ (2 taškai)

      4. Paaiškinkite, ką, anot Prometėjo, reiškia būti vertam šventos ugnies. (1 taškas)

      5. Kokie, jūsų manymu, yra Žyniai? Argumentuokite, remdamiesi tekstu. (2 taškai)

      6. Kuo skiriasi Žemdirbio, Moteriškės ir Piemens požiūris į ugnį nuo Prometėjo požiūrio? (2 taškai)

      7. Ar teisus Dzeusas, teigdamas, kad žmonės patys išsižada Prometėjo ugnies? Argumentuokite. (2 taškai)

      8. Savais žodžiais nurodykite, kaip susiklosčiusią situaciją vertina Choras? Teiginį pagrįskite. (2 taškai)

      9. Ką Choras metaforiškai įvardija „nakties ilgumu“ ir „mažu žiburėliu tamsoje“? (2 taškai)

      10. Koks šios scenos pagrindinis konfliktas? (1 taškas)

      11. Nurodykite dvi Prometėjo charakterio savybes, jas argumentuokite, remdamiesi tekstu. (2 taškai)

      11.1. _________________________________________________________________ (2 taškai)

      11.2. _________________________________________________________________ (2 taškai)

      12. Savais žodžiais paaiškinkite, kaip suprantate Prometėjo žodžius: „Dievai ugnim panoro išbandyt mus, ar mes dar gyvuliai, ar mes jau žmonės.“ (2 taškai)

 

 

 

 

KALBOS UŽDUOTYS (33 taškai)

      1. Sukirčiuokite pabrauktus žodžius. Šalia vieno daiktavardžio nurodyta kirčiuotė. (3 taškai)

      Savo draminę trilogiją laikyčiau savotišku nacionaliniu epu ar mitu apie mūsų pradžią, apie tuos pagrindinius elementus (2), iš kurių išaugo, nuo kurių prasidėjo tai, ką vadiname Lietuva.

 

      2. Morfologiškai išnagrinėkite pabrauktus žodžius pildydami lentelę. Jei žodis neturi kurio nors požymio, pažymėkite brūkšnelį (–). (3 taškai)

      Pats būdamas neregėtai darbštus, reikalauja šito ir iš savo būrų, vertina ir myli juos už sunkų, kasdieninį jų triūsą, už nepabaigiamą baudžiavą, kurią dorai ir sąžiningai atlikdami, jie ne tik duoną, bet ir pagarbą pelnosi.

Žodis

Kalbos dalis (veiksmažodžio forma)

Giminė

Skaičius

Linksnis

Laikas

Asmuo

Laipsnis

darbštus

             

nepabaigiamą

             

kurią

             

sąžiningai

             

atlikdami

             

 

      3. Suskirstykite reikšminėmis žodžio dalimis. Užpildykite lentelę. (3 taškai)

      Gimtojo krašto grožis, jo istorinė praeitis ir atgimimo viltys reiškėsi Maironiui gyvosios gamtos vaizdais, žadinančiais pavasarinio ir nacionalinio atbudimo džiaugsmą, nerimą, ilgesį.

Žodis

Priešdėlis

Šaknis

Priesaga

Galūnė

Gimtojo

       

praeitis

       

žadinančiais

       

pavasarinio

       

ilgesį

       

 

      4. Skliaustuose nurodykite pateiktų sakinių rūšį pagal sandarą (vientisinis; sudėtinis bejungtukis; sudėtinis prijungiamasis; sudėtinis sujungiamasis; sudėtinis mišrusis). (3 taškai)

      1. O gal visa, ką sukūrė, padarė, pasiekė žmogus, ir yra ne kas kita, kaip visuotinis, gyvas, be paliovos visur ir visų kuriamas paminklas knygai?

      (_____________________________)

      2. Pačiu laiku išdygo „Anykščių šilelis“, suteikdamas priebėgą ir užuovėją spaudos draudimo persekiojamam mūsų žodžiui, skatindamas tautos kūrybingumą, kurstydamas jos viltį ir tikėjimą išlikti, gyventi, būti.

      (_____________________________)

      3. Pirmiausia aš jiems pavydžiu, kad jie jauni: žmogaus pavasaris – didelė laimė.

      (_____________________________)

 

      5. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtus skyrybos ženklus. (3 taškai)

      Žiūriu –1 kaip liaudies daina užrašytas mano tekstas „Oi, užkilokit vartelius“.

      Atrodo,2 kad mes šį kūrinį suvokiame geriau ir giliau negu jo amžininkai.

      Šiltą skaitytojų dėmesį, skatinančią jų meilę,3 suprantančią tylą ir susikaupimą jaučiame gausiuose poezijos vakaruose.

      1. ___________________________________________________________________________________

      2. ___________________________________________________________________________________

      3. ___________________________________________________________________________________
 

      6. Padėkite reikiamus skyrybos ženklus. (8 taškai)

      Savo kūryba Just. Marcinkevičius siekia apimti žmogaus gyvenimo visumą jis regi žmogų pasiaukojantį dėl idėjų kurios ne visada būna teisingos ir atgailaujantį dėl savo kalčių. Žmogaus gyvenimo visumos neįmanoma sukurti be jos filosofinio pagrindimo be moralinių atramų. Tėvynė meilė motina sąžinė sąvokos kurios neginčijamai sudaro gyvenimo atramas. Just. Marcinkevičius neneigia trumpalaikio žavesio ar jausmo bet ir juos poetas vertina visumos bei žmogiškųjų vertybių požiūriu. Kadangi žmogus gyvena atlikdamas pareigą tėvynei gamtai artimui jis negali priklausyti tik sau. Gyvenimas poeto supratimu pirmiausia yra pareiga.

      Just. Marcinkevičius teigia žmogų kūrėją įstengiantį pasipriešinti žmogui nuolat ieškančiam malonumų ar tam kuris įpratęs tik vartoti. Poetas kuria moralų žmogų. Gyvenimas Just. Marcinkevičiaus poezijoje atrodo lyg medis su giliomis pareigos šaknimis ir baltais meilės žiedais. Įsiskaitę greitai pastebėsime jog gyvenimo ir medžio paralelė dažna poeto kūryboje.

      Just. Marcinkevičius teigia kad žmogaus nereikia dievinti nes tikrasis humanizmas ne dievinimas ne aukštinimas o reiklus supratimas. Iš tikrųjų humanizmas yra reiklus požiūris į žmogų o suprasti žmogų beveik nepasiekiama nes kiekvienas supranta tik tiek kiek randa savyje ir kiek turi savyje rašo poetas savo knygoje Dienoraštis be datų

Pagal V. Daujotytę

 

      7. Įrašykite praleistas raides ir paryškintus žodžius sujunkite arba palikite skyrium. (7 taškai)

      Ne vienas yra paliud__jęs: žinojom, kad Vilniuje, Tauro kalno papėdėje, gyvena Putinas, tad visi tuomet jaut__mės kur kas saugiau ir tikriau. Girdėjom, kaip jis, pasiram__čiuodamas lazda, ėjo ilgais Vilniaus universiteto ko__idoriais, sunkų jo kos__lį, kas kart sušildydavusį š__ltas auditorijų sienas, ir mums atrodė, kad esame milžino pa__nksnėje, ne vien jo mokomi, bet tarsi ir saugomi, nes juk mokytojas yra ir saugotojas, ir g__nėjas. Net ir jo senatvės lazda, net ir jo d__slus kos__lys buvo su mumis, buvo mūsų pusėje. Daug__liui Putino buvimas reiškė žmogišk__mo ir kūrybos skleidim__s__, dramatišką b__dėjimą tautos ir kultūros sargyboje. Ačiū jam, taur__jam mūsų profesoriui, kad jo lazda kaukšėjo gr__stais Vilniaus šaligatviais, kad jo langas neg__stamai šviečia l__g šiol__.

      Norėt__si pasakyti, kad poezija yra amžinas bėgančio dangaus v__jimasis, kad, besiv__dama dangų, ji gri__va ir klumpa, užkli__vusi už __vairiausių žemės dai__tų ir gaivalų, už jos v__lionių ir pagundų. Nėra poeto, kuris nebūtų sukl__pęs, kuriam kelio nebūtų pastojusi tamsa, kuris nebūtų svaigin__sis, nuod__mingos žemės glėb__sčiuojamas. Tačiau d__dis poetas, dažniausiai to net nežinodamas, kartais pasiv__ja dangų. Putino poezija ne sykį yra buvusi danguje.

Pagal Just. Marcinkevičių

 

      8. Kas parašė / parengė šias knygas:

      8.1. pirmąją lietuvišką knygą? __________________________________

      8.2. pirmąją lietuvių kalbos gramatiką? __________________________________

      8.2. pirmąjį lietuvių kalbos žodyną? __________________________________ (3 taškai)

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *