Prielinksnių vartojimas ir reikšmė

      Prielinksnis – tarnybinė nekaitoma kalbos dalis, einanti su linksniu ir rodanti jo ryšį su pagrindiniu junginio žodžiu, kuris dažniausiai esti veiksmažodis (išeiti iš namų, padėti ant stalo, padalyti per pusę, susiginčyti su draugu), bet junginio pagrindas gali būti ir būdvardis (platus per pečius), ir daiktavardis (višta su viščiukais), ir prieveiksmis (toli nuo namų), ir skaitvardis (vienas iš daugelio). Taigi junginys su prielinksniu trinaris: pagrindinis žodis, jungtis (prielinksnis) ir prijungiamasis žodis (linksnis).

Dabartinėje kalboje prielinksniais jungiami tik trys linksmai – kilmininkas, galininkas ir įnagininkas. Daugiausia prielinksnių vartojama su kilmininku anot, ant, arti, be, dėka, greta, iki, ligi, link, linkui, iš, įkypai, įstrižai, netoli, nuo, pasak, pirma, po, prie, pusiau, šalia, tarp, vidur, virš, viršum, anapus, antrapus, abipus, kitapus, šiapus; iš po, iš tarp, iš už, iš anapus, iš antrapus, iš kitapus, iš šiapus ir kt.

Su galininku vartojamų prielinksnių kur kas mažiau: apie, aplink (aplinkui), apsukui, į, įkypai, išilgai, įvijai, kiaurai, pagal, palei, paskui, paskum, per, perdėm, prieš, priešais, po, skersai, skradžiai ir kt.

Su įnagininku eina prielinksniai su, sulig, ties.

Bendrinėje kalboje su naudininku prielinksniai nevartojami (tik suprieveiksmėjusiose konstrukcijose: po kairei, po dešinei, iki valiai ir iki valios), bet tarmėse pasitaiko (riša prie tvorai, linksta ligi žemei, po vakarienei).

Yra prielinksnių, apie kuriuos kalbama, kad jie vartojami su keliais linksniais: po (su kilmininku, galininku ir įnagininku) ir (su kilmininku ir galininku). Tačiau su kiekvienu linksniu jie turi skirtingas reikšmes: Po manęs nors ir tvanas. Padalijo visiems po obuolį. Palindo po stalu. Šiuose junginiuose yra nuoseklumo (laiko), daikto ir vietos reikšmės. Todėl galima sakyti ir kitaip: yra prielinksnių homonimai (atskiri prielinksniai po), ypač kad visi kiti prielinksniai rodo galėjimą eiti tik su vienu linksniu.

Linksnis su prielinksniu yra savarankiškesnis už tiesiogiai valdomą linksnį. Todėl jo reikšmė gali priklausyti ir nuo kalbančiojo interpretacijos. Pvz., žiūrėti į dangų reiškia ir vietą, ir daiktą, į kurį kreipiamas veiksmas. Daug ginčų būta dėl junginių rašyti lentoje ir rašyti ant lentos sinonimijos, nes čia galima įsivaizduoti ir vidų, ir paviršių kaip tą patį dalyką. Bet niekas nesako prirašinėta sienose, tik ant sienų. Pasirinkimas priklauso nuo paties daikto formos. Aiški daikto (objekto) reikšmė yra šiuose sakiniuose: Žvyro pylimus supiltus sumalė į baltus miltus. (Alf. M.) Ragana jį pavertė į nykštuką.

Dažniausiai linksniai su prielinksniais reiškia aplinkybes. Kadangi tų prielinksnių labai daug, tai čia tenkinamasi tik apytikre semantine klasifikacija.

1. Vietos aplinkybę reiškia: a) kilmininkas su prielinksniais ant, iš, iki, ligi, nuo, prie, už, tarp, aukščiau, greta, netoli, šalia, vidury, virš, žemiau ir kt.; b) galininkas su prielinksniais apie, aplink, į, pagal, palei, pas, paskui, per, po, prieš; c) įnagininkas su prielinksniu ties:

a) Žydėk, žydėk, juodoji gėle, ant žvaigždžių altoriaus, ant žemės, grumsto, vėjo ir dulkių. (J. Dg.) Neverk, rytoj atnešiu ant smilgos tau žemuogių vėrinį. (Alf. M.) Kaip tu alsuoji giliai, nuo lango sukies, o saulutės spinduliai lyg Alovės bažnyčioj iš Dievo akies. (Alf. M.) Per visą dangų takas ligi pat manęs auksinėm žiežirbom sušvinta. (V. M.-P.) Budėjo žvaigždės jai prie kojų, blyškus mėnulis prie galvos. (E. M.) Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai. (M.);

b) Dilgėlės ir kiečiai nekliudomai žėlė ir vešėjo ne tik apie kumetynus, bet ir sodo pakraščiais, ir aplink kluoną. (A.V.) Atminties kregždė aplinkui galvą, kol tašau beržinį kirvio kotą. (Just. M.) Ir tos pilkos kaimo pirkios, soduose sutūpę, ir iš ilgesio pravirkęs gluosnis palei upę. (S. N.) Pas savo uošvį, vienos salos savininką, aptikau daug jo žemėlapių ir užrašų. (J. Blč.) Stovėjo dabar Lapinas pas tvorą, liūdnas, paniuręs. (V. K.) Roželė į trobą sugrįžo, pas krosnį atsigulė ir užmigo. (L. P.) Ji be šydo, ji be nieko barška griaučiai pas duris. (S. N.) Neverkit pas kapą narsiųjų draugų: kas krito kovoj, tie didvyriai. (J. J.) Jonas išsitiesęs kniūpsčias pas krosnį ant suoliuko. (Ž.) Tik kojos linko per kelius. (V.) O taip norėtųs pasiausi po laukus, po girias. (K. S.) Kai prieš kalvutę, ties šuliniu vokietis nusėdo nuo dviračio, našlė jam nusišypsojo. (P. C);

c) Vyturėlis virva ties juodais arimais. (S. N.) Tačiau jis pats tik vėjo blaškomas šešėlis, ties prarajom nykus svyruoklis. (V. M.-P.)

2. Laiko aplinkybė reiškiama laiką žyminčių daiktavardžių linksniais su prielinksniais: a) kilmininku su prielinksniais pirma, po, nuo, nuo… iki, vidury, be ir kt.; b) galininku su prielinksniais apie, į, per, prieš; c) įnagininku su prielinksniais su, sulig:

a) Pirma laiko jaunas žūstu, nė jėgų neišmėginęs. (J. J.) Kai po šalnų pradės žydėt alyvos, lakštingala negali nečiulbėti. (S. N.) Sunki baudžiavos našta nuo senų laikų slėgė Šilėnų kaimą. (V. M.-P.) Ir nuo pavasario iki šaltos žiemos braukiu aš pirštais žalią skambią miško lyrą. (E. M.) Be rudens neparvažiuosiu. (J.);

b) Apie pusryčius parėjo Pečiūra. (A. V.) Į vakarą arkliai išvargo ir sunkiai vilko vežimą. (Ž.) Kai visi sukamės, tai ir per darbymečius talkos šauktis nereikia. (J. Blt.) Karaliui teko per savo amžių matyti pasaulyje daug įdomių daiktų. (J. Blč.) Ar mudu pasieksim prieš naktį dar vieną, galbūt paskutinę viršūnę? (V. M.-P.);

c) O Sigutė našlaitėlė tai kasdien su saule (= anksti) kėlė. (S. N.) Pavasario saulėj su sprogstančiu pumpuru (= kartu, tuo pat metu) balandy pražysta gražiausia svaja. (V. M.-P.) Sulig saule niekas negyvena. (K. B.)

3. Būdo aplinkybė reiškiama: a) kilmininku su prielinksniais iš, be, nuo; b) galininku su prielinksniais į, per, pagal; c) įnagininku su prielinksniu su:

a) Visi iš eilės ėjo atsisveikinti su mirusiuoju. (A. V.) Kalba visai be gėdos (= nesigėdydamas). Ta skausmo valanda kaip ašara sūri į sielos gelmenas be garso nulašėjo. (V. M.-P.) Kaip be apmaudo minėti tavo vardą apgaulingą? (V. M.-P.) Man rodėsi, kad imperatorius kalba nuo širdies. (J. Blč.);

b) Kaziukas kukt, kukt, per kelis kuktelėjimus išgėrė visą stiklinę. (J. P.) Obuolį padalyk per pusę (= pusiau). Dabar dirbsime pagal planą (= planingai);

c) Su didžiule drąsa ir nepaprastu atkaklumu Balys Sruoga propagavo didžiuosius pasaulio kultūros laimėjimus. Su trenksmu įėjo minėtasis Leonas Pagirys. (Ž.) Žodžiai, slėgę krūtinę, patys nesulaikomai išsiveržė su ilgesiu ir neapykanta. (P. C.)

4. Priežasties aplinkybė reiškiama: a) kilmininku su prielinksniais dėl, nuo, iš; b) galininku su prielinksniu per:

a) Dėl tavo laimės visa tai daroma. Veidai paraudo nuo rasos, bangų rasos ledinės. (S. N.) Atsigręžę pažiūrės žemyn ar iš neatsargumo paslydės nors kiek, tuojau pavirs į akmenį. (J. B.) Netrukus numirė vienas po kito iš sielvarto. (A. V.) Ypač šios reikšmės junginiuose dažnas (iš bado, iš džiaugsmo, iš gėdos, iš laimės, iš neapykantos, iš nuobodumo, iš gailesčio, iš skausmo, iš pykčio, iš pasileidimo, iš pasiutimo, iš siaubo ir kt.);

b) Klausykis, nabagute! Juk per mane Katrė ir pakilo rietis. (Ž.) Ak, tėvai, tėvai, per savo šykštumą nuvarysi tu vaikus į kapus. (A. V.)

5. Tikslo aplinkybė reiškiama: a) kilmininku su prielinksniu prie; b) galininku su prielinksniu į; c) įnagininku su prielinksniu su:

a) Aš noriu tamstą ryt prie kviečių pavarginti. (P. C) Dabar seserys, kaip atrodė, nusiraminusios susėdo aplink stalą prie kavos (= kavos gerti). (L. R);

b) Palikusios vienus vaikus namie, skuba į visos dienos darbą. (Ž.) Antai užkerėtas galiūnas į dvikovą šaukia. (V. M.-P.) (Plg. dar išjojo į karą = išjojo kariauti, išvyko į stovyklą = išvyko stovyklauti, išsirengė į kelionę = išsirengė keliauti);

c) Išskubėjo į miestelį su reikalais (= reikalų tvarkyti). Aš jo laukiu su vakariene (= vakarieniauti). (A. V.) Skubina bobulė su pusryčiais (= pusryčiauti). (V. K.)

Pastaba. Kai kas šias konstrukcijas laiko svetimomis ir taiso.  

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *