Pridurtinės sakinio dalys

      Pridurtinės yra tokios sakinio dalys, kurios pasakomos kaip papildomos pastabos ar išvados su ekspresiniu bei emociniu atspalviu. Vartojamos, kai norima ką nors išryškinti, išskirti, iškelti, pabrėžti. Jos atsiejamos nuo viso sakinio priduriamąja intonacija: prieš jas balsas nuleidžiamas lyg baigus sakinį ir vėl netikėtai, staigiai priduriama kokia pastaba ar išvada.

Pridurtinės sakinio dalys skiriamos ir tada, kai tokios pat nepridurtinės sakinio dalys neskiriamos. Pridurtinės gali būti visos sakinio dalys.

1. Kableliais skiriamos priduriamai, tarsi mintį baigus ar pertraukus, pasakomos sakinio dalys, ypač tokios, kurios iš įprastos vietos nukeliamos į sakinio galą arba prasideda jungtukais.

Prisiminė kerdžius, kiek teko jam priekaištų prisiklausyti, kaltai ir nekaltai.

Braziai, nebegalėdami vieni apsidirbti, samdėsi berną, daugiausia lažo darbams.

Susibarė ir išvažiavo, o dar sirgdamas…

Vieną kūdikėlį beglostė, ir tai virpančia ranka.

2. Kablelis rašomas prieš jungtuką ir, jungiantį vienarūšius tarinius, kurių paskutinis yra pridurtinis.

Atlėkė bitės ir susimetė į drevę, ir prinešė medaus.

Eik ten link, ir išeisi nosies tiesumu.

3. Kableliais skiriami sakinio gale einantys pridėtiniai išvadiniai žodžiai ir tiek, ir viskas, ir gana, ir galas, ir baigta…

Nėra noro tarnauti ponams, ir tiek.

Pavargau beeidamas, ir gana.

4. Kabliataškiais skiriamos pridurtinės sakinio dalys, kai sakinys yra sudėtingesnės sandaros.

Čia gali su vaikais ar su manimi lenkiškai kalbėti; arba pasiimk skaityti…

5. Brūkšniu skiriamos pridurtinės sakinio dalys, kai ypač pabrėžiamas ekspresinis bei emocinis atspalvis, daroma ryški pauzė.

Paskui jis pajunta maudžiantį ilgesį – gimtojo kaimo, tėviškės.

Lapė šoko ir peršoko, o vilkas kaip šoko – ir įdribo.

6. Daugtaškį prieš pridurtinę sakinio dalį rašome tada, kai prieš ją esančiame sakinyje šio ženklo reikia. Jokio kito ženklo toje vietoje nerašome.

Pamatysi, tetulėle, jei aš neišmoksiu rašyti literėles ant balto juodas… gražias, gražias!

 

Pridurtiniai sakinai

 

Pridurtiniais laikomi tokie sudėtiniai prijungiamieji ar sujungiamieji sakiniai, kurie pasakomi kaip papildomos pastabos ar išvados su ekspresiniu bei emociniu atspalviu.

1. Kableliu skiriame neutralia intonacija pasakytus pridurtinius sakinius.

Klausyk manęs, ir bus gerai.

Paskaitau iš knygos, ir užtenka.

Mostelėsi ranka, ir iširo visa tvarka.

Tik pasiimk kartu ir skrynią, nei valandėlei nenoriu jos laikyti savo namuose!

2. Kabliataškiu skiriame labiau nuo pagrindinės sakinio dalies nutolusius pridurtinius sakinius.

O po tų visų nuotykių pakėlęs puotą; ir aš toj puotoj buvau.

3. Vienu brūkšniu ar drauge su kableliu skiriami pridurtiniai sakiniai, kai ypač pabrėžiamas ekspresinis bei emocinis atspalvis, daroma ryški pauzė.

Neminkšta patalynė, bet ir tokia seniui meili – kad bent valandėlė dar prisiglaudus.

Bus gaila dienų man auksinių, sidabro naktų, – ir meilės, kur supo, svaigino prie jūros krantų!

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *