Pagrindinės sakinio dalys

      Sakinio dalys skaidomos į dvi nelygiavertes grupes: į pagrindines ir į antrininkes. Pagrindinės sakinio dalys nuo antrininkių skiriasi keliais požymiais: 1) jos sudaro konstruktyvųjį sakinio branduolį, 2) yra sakinio gramatinis centras, 3) jos būtinai tarpusavy susijusios, 4) kitos sakinio dalys joms pavaldžios, 5) pagrindinės sakinio dalys yra viso sakinio reprezentantai (atstovai), nes pagal jas klasifikuojame sakinius (vienanariai ir dvinariai, vientisiniai ir sudėtiniai).

Veiksnys ir tarinys yra gramatinis vientisinio sakinio centras. Tačiau sakinio centrą gali sudaryti ir viena pagrindinė sakinio dalis: tarinys (Aušta.) arba veiksnys (Rytas.).

Veiksnys ir tarinys, turėdami bendrų požymių (abu yra pagrindinės sakinio dalys, abiem priklauso kitos sakinio dalys ir t. t.), vis dėlto labai vienas nuo kito skiriasi. Tarinys nusako veiksnio požymius (veiksmą, būsena, jų abiejų pokytį, ypatybę ir visa kita), dėl kurių ir skelbiama informacija adresatui. Veiksnys rodo statiką, tarinys – paprastai dinamiką, plg. Stipruolis silpsta / Silpnuolis stiprėja. Mokytojas filosofuoja / Filosofas moko.

Iš tokio keitimo matome, kad žodžių formos negali būti ignoruojamos. Jos, tiesą sakant, ir rodo, kuris žodis reiškia daiktiškumą, kurį žodį reikia aptarti (tai veiksnys), o kuriuo žodžiu aptariame veiksnį, nurodome jo požymius (tai tarinys).

Žodžius, priklausančius veiksniui, vadina veiksnio grupe, o tariniui – tarinio grupe. Pastaroji dažniausiai esti didesnė, jai priklauso daugiau sakinio žodžių: Į nelygų upės krantą pliaukši vanduo.

Image2

 

 

 

 

 

 

 

Tačiau kartais gali būti didesnė ir veiksnio grupė: Mūsų ūkio sodininko duktė ištekėjo.

pagrin2

   

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *