Įstaigų ir įmonių pavadinimai

      Įstaigų ir įmonių pavadinimai sudaromi prie bendrinio pavadinimo (bendrovė, bankas, parduotuvė, mokykla, vaiką darželis…) pridedant skiriamosios reikšmės žodžius, kurie bendrinį pavadinimą paverčia tikriniu. Tikriniai pavadinimai gali būti dvejopi: tiesioginės reikšmės ir simboliniai.

Tiesioginės reikšmės pavadinimai įmonę ar įstaigą nusako tiesioginėmis žodžių reikšmėmis. Jie gali būti sudaryti su priekyje esančiu vietovardžiu, pvz.: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos universalinė parduotuvė, Salantų vidurinė mokykla; su asmenvardžiu, pvz.: Petro Katkaus daržovių parduotuvė, Irenos Galdikienės vaikų darželis; kitokiais skiriamąją ypatybę reiškiančiais žodžiais, pvz.: Lietuvių kalbos institutas, Tarptautinė filosofų draugija.

Tiesioginės reikšmės pavadinimus dažniausiai turi valdžios ir kultūros įstaigos.

Jei mieste yra kelios panašios įstaigos, jų pavadinime po miesto vardo gali būti kitas vietovardis, pvz., Vilniaus Santariškių ligoninė, eilės numeris, pvz., Palangos 2-oji vidurinė mokykla, jai suteiktas vardas, pvz., Kauno Juozo Gruodžio konservatorija.

Tiesioginės reikšmės pavadinimai pradedami didžiąja raide, visi kiti bendriniai žodžiai rašomi mažąja, tik į jį įeinantys tikriniai žodžiai – didžiąja raide.

Simboliniai pavadinimai įmonę ar įstaigą nusako simboliniais (perkeltinės reikšmės) žodžiais. Visas simbolinis pavadinimas susideda iš simbolinių ir vadinamųjų gimininių žodžių, pvz.: parduotuvė Šaltinėlis, saldainių fabrikas Rūta. Simbolinė pavadinimo dalis vadinasi simbolinis vardas. Simbolinis vardas įmonės ar organizacijos veiklos iš esmės tiesiogiai nepasako, bet ją gali reikšti simboliškai, pvz.: parduotuvė Ropė (prekiauja daržovėmis), „Šviesos leidykla (leidžia vadovėlius). Simboliniais vardais dažniausiai vadinamos verslo įmonės, juos gali turėti mokyklos, bendrijos, organizacijos.

Simboliniai vardai daromi iš įvairių bendrinėje kalboje vartojamų žodžių ir žodžių junginių, pvz.: „Beržas, Versmė, Birutė, Tauro ragas, Pašto ženklas, Žemaitijos pienas; nedaromi iš nenorminių ir lietuvių kalboje nevartojamų žodžių, nepateisinami nekaitomi dirbtiniai simboliniai vardai.

Dokumentų ir raštų kalboje simbolinis vardas dažniausiai eina po gimininių žodžių ir yra vardininko formos, pvz.: bankas Hermis, sanatorija Pušynas, leidykla Šviesa, alaus darykla Vilniaus tauras. Šiaip kalboje dažniau vartojami kilmininko formos simboliniai vardai su gimininiais žodžiais po jų, pvz.: „Pušyno sanatorija, Šviesos leidykla. Mokyklos vadinamos tik kilmininko formos simboliniais vardais, pvz.: „Saulės gimnazija, Ryto vidurinė mokykla.

Simboliniai vardai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide, su jais einantys gimininiai žodžiai ne teksto pradžioje rašomi mažąja raide, pvz., gėlių parduotuvė Tulpė. Įvairiuose užrašuose kabutes gali atstoti didesnės raidės ar kitas šriftas, pavyzdžiui, iškaboje gali būti: Gėlių parduotuvė TULPĖ. Su simboliniais vardais vartojami žodžiai, reiškiantys įmonės statusą, irgi rašomi mažąja raide, pvz., uždaroji akcinė bendrovė Tauras, tačiau statuso nuorodų santrumpos AB (akcinė bendrovė), UAB (uždaroji akcinė bendrovė), (valstybės įmonė) ir kt. rašomos didžiosiomis raidėmis. Jei statuso nuoroda arba jos santrumpa pridedama prie tiesioginės reikšmės pavadinimo, jis rašomas įprastu būdu – didžiąja raide, bet be kabučių, pvz., UAB Joniškio pieninė.

Įstaigų ir įmonių padaliniu pavadinimai pradedami didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra. Tačiau įstaigų valdymo vienetai rašomi mažąja raide, pvz.: Mokslų akademijos prezidiumas, Kartenos vidurinės mokyklos pedagogų taryba.

Visiems tenka turėti reikalų su švietimo ir savivaldybių įstaigomis, todėl jų pavadinimus apžvelgsime atskirai.

Švietimo įstaigų pavadinimai daromi aptartais būdais ir susideda iš bendrinio mokyklos pavadinimo ir prie jo pridedamų skiriamosios reikšmės žodžių – vietovardžių, eilės numerių, asmenvardžių, simbolinių vardų. Tik yra viena jiems būdinga ypatybė: ne rajono centre esančių ir savivaldybėms priklausančių ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų oficialių pavadinimų priekyje rašomas ir rajono vardas, pvz., Utenos rajono Juknėnų pradinė mokykla. Tačiau paprastojoje kalboje ir jų pavadinimai vartojami be rajono vardo, pvz., Juknėnų pradinė mokykla.

Bendrojo lavinimo mokyklų pavadinimai matyti iš tokių pavyzdžių: Vilniaus Vyturio pradinė mokykla, Telšių rajono Lieplaukės pagrindinė mokykla (arba Lieplaukės pagrindinė mokykla), Birštono vidurinė mokykla, Kauno 7-oji vidurinė mokykla, Vilniaus Žvėryno vidurinė mokykla, Prienų Žiburio gimnazija, Vilniaus Karoliniškių gimnazija, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija. Panašūs profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų pavadinimai: Zarasų žemės ūkio mokykla, Panevėžio siuvėjų mokykla, Vilniaus 3-ioji politechnikos mokykla, Kauno Šančių politechnikos mokykla; Joniškėlio aukštesnioji žemės ūkio mokykla, Kalesninkų aukštesnioji liaudies amatų mokykla, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija; Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos muzikos akademija.

Savivaldybė – apibendrintas savivaldą turinčios vietos valdžios pavadinimas. Yra miestų ir rajonų savivaldybės, pvz.: Vilniaus miesto savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė. Pagrindinės savivaldybės institucijos yra taryba ir valdyba, jų pavadinimai sudaromi su geografiniu vardu be žodžio savivaldybė, pvz.: Vilniaus miesto taryba, Vilniaus miesto valdyba; taip pat ir Vilniaus miesto meras; sutrumpinti variantai – miesto Taryba, miesto Valdyba arba tiesiog Taryba, Valdyba.

Kitų savivaldybės institucijų pavadinimai turi žodį savivaldybė, pvz.: Vilniaus miesto savivaldybės administracija; taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administratorius (kontrolierius). Taip sudaromi ir savivaldybės skyriai bei kitų padalinių pavadinimai, pvz.: Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės Kalbos tarnyba. Sutrumpinti skyrių pavadinimai be žodžio savivaldybė suprantami nebe kaip savivaldybės padaliniai ir rašomi mažąja raide, pvz.: Vilniaus miesto švietimo skyrius.

Visiškai taip pat sudaromi ir rašomi rajonų savivaldybių institucijų pavadinimai, pvz.: Biržų rajono taryba, Biržų rajono savivaldybės administracija, Biržų rajono savivaldybės Švietimo skyrius, bet Biržų rajono švietimo skyrius.

Savivaldybių seniūnijų pavadinimai sudaromi su vietovės ar miesto dalies vardu, pvz.: Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnija, Biržų rajono Parovėjos seniūnija; sutrumpintai – Žirmūnų seniūnija, Parovėjos seniūnija. Visą miestą apimančios seniūnijos pavadinimas gali turėti žodį miesto, pvz.: Kretingos rajono Salantą (miesto) seniūnija; sutrumpintai – Salantų (miesto) seniūnija. Panašiai, tik be žodžio seniūnija, vadinami ir seniūnai, pvz.: Žirmūnų seniūnas, Salantų (miesto) seniūnas.  

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *