Asmenvardžiai ir asmenų pavadinimai

    Lietuvių kalboje įsigalėjusi tvarka asmenis įvardyti dviem nariais – vardu ir pavarde, pvz.: Antanas Petkus, Birutė Juškaitė, Milda Kubilienė. Tokia tvarka vardas ir pavardė rašomi ir asmens bei raštvedybos dokumentuose. Priešinga tvarka – pirma pavardė, paskui vardas – yra išimtinė. Taip rašoma pagal abėcėlę sudaromuose sąrašuose (žurnaluose, rinkėjų sąrašuose) ir kitokiose duomenų sankaupose, pvz.: Augutis Jonas, Budrytė Genė, Drungilas Tadas… Trumpuose sąrašuose, pavyzdžiui, vardijant komisijos narius ar susirinkimo dalyvius, pirma rašomi vardai, o sąrašas daromas pavardžių abėcėlės tvarka, pvz.: Jonas Augutis, Genė Budrytė, Tadas Drungilas…

Dokumentuose būtinai rašomi abu asmenvardžiai, neužtenka vien pavardės. Dokumento tekste vartojamas visas (nesutrumpintas) vardas; vardo pirmoji raidė rašoma prie parašo (nurodant pasirašantį asmenį), bet finansiniuose dokumentuose ir čia reikalaujama rašyti visą vardą. Laiško ar rašto adresato užrašuose gali būti visas vardas ar jo pirmoji raidė, pvz.: Gerb. Jonui Dagiui arba Gerb. J. Dagiui. Šiaip kalboje (pavyzdžiui, spaudoje) gali būti rašoma ir vien pavardė arba vardo raidė ir pavardė, nors kultūringiau ir pagarbiau rašyti visą vardą ir pavardę.

Asmuo gali turėti du (kelis) vardus arba dvi pavardes. Du vardai vienas greta kito rašomi be jokių ženklų, pvz., Vytautas Petras Budrys. Dvi pavardės laikomos vienos sudėtinės pavardės dalimis ir viena su kita jungiamos brūkšneliu, pvz., Bronė Butkutė-Domarkienė. Keli vardai vartojami ir trumpinami pagal tuos pačius principus kaip vienas vardas, dviguba pavardė vartojama kaip ir vientisinė.

Paprastoje kalboje ir raštuose greta asmenvardžių gali būti mandagumo žodis, garbės vardo, laipsnio, pareigų pavadinimas, pvz.: ponas Petras, ponas Antanas Butkus, gerbiamasis Vytautas Burba, profesorius Aleksas Subačius, leitenantas Povilas Gailius, ministras Petras Domarkas. Reikia vengti dviejų priedėlių šalia asmenvardžio, užtenka vieno kurio iš jų, pvz.: ponas Antanas Butkus arba profesorius Antanas Butkus, ne ponas profesorius Antanas Butkus. Mandagumo žodis su kitu asmens pavadinimu tinka tada, kai nenurodomas asmenvardis, pvz.: ponas ministras, gerbiamasis profesorius, arba mandagumo žodis gali būti įterptas tarp pareigų pavadinimo ir asmenvardžio, pvz.: ministras ponas Juozas Vaitkus.

Moteris įvardijantys mandagumo žodžiai, garbės vardai, laipsniai ir pareigos nusakomos moteriškosios giminės formomis: ponia, panelė, gerbiamoji, profesorė, leitenante, direktorė, ministrė, merė ir t. t.

Pagal aplinkybes arba laisvai pasirinktinai vartojami mandagumo žodžiai ponas, ponia, panelė arba gerbiamasis, gerbiamoji, pvz.: Gerbiamosios ministrės arba Ponios ministrės norėtume paklausti.

Kreipiniai kartu su mandagumo žodžiais sakinyje skiriami kableliais, pvz.: Kreipiuosi į Jus, Pone pirmininke; Gerbiamieji Seimo nariai, laukiu Jūsų atsakymo. Po priekyje einančių pabrėžiamų kreipinių dedamas šauktukas, pvz.: Gerbiamasis Redaktoriau! Rašau Jums norėdamas atsakyti į laikraštyje išspausdintą straipsnį… Šauktukas dedamas po kreipinio, kuris prieš tekstą rašomas atskira eilute. Po jo tekstas pradedamas iš didžiosios raidės, pvz.:

 

                                              Gerbiamasis Redaktoriau!

 

Rašau Jums norėdamas atsakyti į laikraštyje išspausdintą straipsnį ir patikslinti ten pateiktus faktus.

 

Kaip kreipiniai mandagumo žodžiai gali būti vartojami arba su kitais žodžiais, arba vieni patys. Su kitais žodžiais vartojamas žodžio ponas šauksmininkas, pvz., pone leitenante, bet nelaikoma klaida ir vardininkas (ponas leitenante), tačiau negalima kreiptis vienu vardininku ponas. Kreipimosi žodis gerbiamasis dažniausiai vartojamas kaip būdvardis, t. y. su kitu asmens pavadinimu, pvz., Gerbiamasis pirmininke. Asmenims pavadinti vartojamas ir kaip daiktavardis, pvz.: Gerbiamieji, Jūsų siūlymą svarstysime atskirai.

Panašiai kaip ponas ir gerbiamasis vartojami ir kiti mandagumo žodžiai: kolega, bičiulis, tamsta, garbus(is), mielas(is), brangus(is)Kai vartojami kaip būdvardžiai, gali būti arba įvardžiuotinės, arba neįvardžiuotinės formos, pvz.: Mielasis brolau; Mieli mokiniai; Garbusis kunige; Brangūs broliai ir seserys.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *