Teksto ypatybės

      Kalba ir stilius

Mandagumo raiška

Kalba ir stilius

Tekstas – svarbiausioji dokumento dalis, išreiškianti jo esmę. Dokumento turinys turi atitikti jo paskirtį, būti logiškas, glaustas ir aiškus. Tekste išdėstyta informacija turi būti tiksli, teisinga, nuosekli, argumentuota, suderinta su anksčiau tuo klausimu išleistais dokumentais.

Dokumentas turi būti parašytas taisyklinga, kanceliariniam stiliui būdinga kalba, be klaidų. Reikia vengti dviprasmybių, pastabų, vaizdingų, emocinių žodžių. Punkto tekstas neturi būti kartojamas kituose punktuose.

Rašant dokumentą, turi būti laikomasi teisinės terminijos reikalavimų.

Dokumentų tekste tarptautinius žodžius galima vartoti tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų arba kai tarptautiniai žodžiai vartojami teisės aktuose kaip terminai. Kitais atvejais būtina vartoti lietuviškus svetimžodžių pakaitus (pvz.: e-mailas (= elektroninis paštas), parkuoti {= statyti automobilį)). Prireikus tarptautinis terminas gali būti nurodytas šalia lietuviškojo ir vienas iš jų rašomas skliausteliuose. Visi bendriniai kitų kalbų žodžiai turi būti išversti į lietuvių kalbą.

Dokumente turi būti vartojami tik sunorminti vietovardžiai.

Tekste dokumento pavadinimas (pvz.: sprendimas, įsakymas) rašomas mažąja raide, o oficiali jo antraštė pradedama didžiąja raide su kabutėmis (pvz., Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl valstybių ir jų sostinių rašymo“).

Jei minima ne dokumento antraštė, o tik jo turinys, jis nurodomas be didžiosios raidės ir be kabučių (pvz., sutartis dėl savitarpio santykių).

Nederėtų vartoti daiktavardžių, kur galėtų būti veiksmažodis ar jo formos (pvz.: dalyvavimas būtinas (= dalyvauti būtina), pažymų išdavimas (= išduodamos pažymos)).

Neapibrėžtą reikšmę turintys žodžiai keistini konkretesniais (pvz.: vykdyti remontą (= remontuoti), atlikti kontrolę (= kontroliuoti)).

Mandagumo raiška

Raštų, prašymų ir pan. dokumentų tekste greta asmenvardžių gali būti mandagumo žodis, pedagoginio vardo, mokslo laipsnio, pareigų pavadinimas (pvz.: ponas Antanas Antanaitis, profesorė Gražina Graželienė, daktaras Vidas Vidaitis).

Reikia vengti dviejų priedėlių šalia asmenvardžių, užtenka vieno kurio iš jų (arba ponas Jonas Jonaitis, arba profesorius Jonas Jonaitis).

Mandagumo žodis su kitu asmens pavadinimu tinka tada, kai nenurodomas asmenvardis (pvz.: ponas ministras, gerbiamasis profesorius).

Prieš asmenvardžius pirma rašomas pedagoginis vardas, po jo – mokslo laipsnis (pvz.: doc. dr. Pranas Pranaitis, prof. habil. dr. Rima Rimaitytė). Kurios nors mokslų srities habilituotas daktaras galėtų būti įvardijamas taip: technikos mokslų habilituotas daktaras Petras Petraitis.

Jei nurodomos pareigos, pedagoginių vardų ir mokslo laipsnių iš viso gali nebūti (pvz.: ministrė Vida Vidaitienė, rektorius Aleksas Aleksaitis).

Žodžiai ponas, ponia, panelė rašomi nesutrumpinti arba vartojama santrumpa p. Santrumpa p. rašoma mažąja raide net ir sakinio ar kreipimosi pradžioje. Prieš šią santrumpą gali būti rašoma santrumpa Gerb. (pvz., Gerb. p. A. Antanaitytei).

Kreipimosi žodžiai gerbiamas, brangus, mielas, vartojami su kitu asmens pavadinimu, oficialiojoje vartosenoje turi būti įvardžiuotinės formos (pvz.: Gerbiamoji docente! Gerbiamasis vadove! taip pat ir Gerbiamieji!).

Ekscelencija – įvairių aukštų pareigūnų, valstybių vadovų titulas, taikomas ir vyskupams.

Eminencija – katalikų vyskupų ir kardinolų titulas.

Minėti titulai vartojami su įvardžiu ir rašomi didžiosiomis raidėmis (pvz.: Jūsų Ekscelencija, Jo Eminencija).

Raštų tekste galima pateikti ir malonesnių frazių (pvz.: Maloniai prašome iki 2005-07-20 atsakyti į šį raštą.).

Rašte prieš parašo rekvizitą gali būti teksto pabaigos formulės: Su pagarba arba Pagarbiai. Šie žodžiai rašomi naujoje eilutėje didžiąja raide, po jų jokių skyrybos ženklų nededama.   

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *