Testas Nr. 22

Teksto suvokimas, skyryba, rašyba, kalbos kultūra

 

      1. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į pateiktus klausimus.
      „Anykščių šilelis“ – tai ir įžeistos, paniekintos lietuvių kalbos šauksmas, jos poetinė apeliacija į pasaulio ir istorijos teismą, siekimas įrodyti visiems savo grožį ir turtingumą – nes ir ją, kaip tą Šilelį, kirto, kas tik pasiekė. „Anykščių šilelis“ – tai ir nacionalinio charakterio istorija, jo kova už teisę žaliuoti, ošti, augti. Skaitydami mes skaudžiai išgyvename kiekvieną Šilelio nuniokojimą, nes jaučiame, kad tai mūsų pačių, mūsų istorijos ir kultūros, mūsų kalbos ir kūrybos nuniokojimas, augimo ir žaliavimo nulaužimas. Baisiausia, kada tai daroma savo rankomis, siekiant vienadienės naudos, kada, kaip sako poetas,

      Po keturias dešimtis vežimų pardavę

      Džiaugdavęsi, ant dienos po muštinį gavę.

      Pagaliau, „Anykščių šilelis“ – tai ir mūsų dvasios Šilelis. Kiek čia spalvų, kvapų, garsų, kokią vienovę čia pajunta žmogus su viskuo, kas yra! Ir kiek čia veržimosi aukštyn, būties pilnatvės pajautimo, kada nepajėgdamas to grožio ir gražumo išreikšti žodžiais, žmogus tiktai nubraukia sudrėkusias akis:

      Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino.

      Galbūt verkiame, suvokę savo laikinumą, galbūt regėdami, kaip griūva mumyse aukšti svajonių, siekių ir ketinimų medžiai, galbūt girdėdami, kaip šaukiasi globos, priežiūros ir kasdieninio rūpesčio tai, kas gyva, gražu, gera ir teisinga mumyse…

      Savo „Paskaitoje apie vysk. Ant. Baranauską“ Maironis pabrėžė: „Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“. Taip sakydamas, jis bene pirmas mūsų literatūroje suformulavo meninio žodžio tradicijos svarbą; tai, ką mes tariame šiandien, gyvybingom, nors dažnai ir nematomom šaknim remiasi į seniau ištartą. Tikrai, galingą „Anykščių šilelio“ ošimą virš savo galvos jaučia visa XX amžiaus lietuvių poezija. Be šios poemos didelis mūsų poetinės žemės plotas, o su juo ir nacionalinės sąmonės žymi dalis būtų lyg kokia „išgriuvus pūstynė“, socialinės ir tautinės priespaudos nualinta, bebalsė ir beteisė. Pačiu laiku išdygo „Anykščių šilelis“, suteikdamas priebėgą ir užuovėją spaudos draudimo persekiojamam mūsų žodžiui, skatindamas tautos kūrybingumą, kurstydamas jos viltį ir tikėjimą išlikti, gyventi, būti. Nesvarbu, kad poema baigiasi nusiaubto, iškirsto miško vaizdu – mumyse lieka įsitikinimas, kad negalima sunaikinti to, kas jau kartą išdygo, žaliavo, ošė. Šitas tragiškas optimizmas, tas amžinas Šilelio gyvenimas po kirviu, nepaprastai suaktualina poemą, mes tartum pripildome ją savo istorinės – socialinės patirties ir nustebę pamatom, kad daugiau nei prieš šimtą metų parašytas kūrinys supranta, saugo ir gina mus nuo XX amžiaus prievartos ir smurto kirvių. Atrodo, kad mes šį kūrinį suvokiame geriau ir giliau negu jo amžininkai: karų, konclagerių, žmonių, tautų ir gamtos naikinimo ideologija ir praktika dar niekad nebuvo pasiekusi pasaulyje tokio masto kaip mūsų laikais. Užtat ir sodrų miško žaliavimą, tylų žmogaus dvasios ošimą, kūrybinių tautos galių išsiskleidimą mes ir suvokiame kaip dramatišką visų gyvybės formų priešinimąsi mirčiai, išnykimui, nebūčiai. Būtent tragiška istorijos ir žmogaus egzistencijos samprata „Anykščių šilelis“ įsirašo ir į visą XX amžiaus Europos kultūros kontekstą. Galime didžiuotis, kad mūsų gimtasis žodis išugdė šitokią amžino aktualumo giesmę, šitokį Šilelį, į kurį žiūrėdami, galime sau ir kitiems pasakyti: štai kas yra mes.

(Ištrauka iš Just. Marcinkevičiaus teksto „Štai kas yra mes“ – Just. Marcinkevičius. Tekančios upės vienybė. – Kaunas, 1995, p. 42 – 44)

      Klausimai

      1. Nurodykite teksto temą.

      2. Kas, pasak Just. Marcinkevičiaus, yra „Anykščių šilelis“?

      3. Kodėl cituojami šie poemos žodžiai:

      Po keturias dešimtis vežimų pardavę

      Džiaugdavęsi, ant dienos po muštinį gavę?

      4. Koks yra skirtumas: Anykščių šilelis ir Šilelis?

      5. Kas tai yra Šilelio niokojimas?

      6. Kodėl cituojama ši poemos eilutė:

      Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino?

      7. Kas rodo, kad Just. Marcinkevičius aiškina šios eilutės esmę nekategoriškai?

      8. Kuriai literatūros krypčiai priklauso A. Baranausko ir Maironio kūriniai? Nurodykite bent tris tos krypties literatūros bruožus.

      9. Kodėl Just. Marcinkevičius teigia, kad poema „Anykščių šilelis“ pasirodė laiku?

      10. Kodėl Just. Marcinkevičius primena Maironio žodžius?

      11. Išrašykite iš teksto sakinį, kuriuo nusakoma poemos svarba XX a. lietuvių poezijai.

      12. Kaip suprantate pasakymą „tas amžinas Šilelio gyvenimas po kirviu“?

      13. Kuo motyvuodamas Just. Marcinkevičius kalba apie „Anykščių šilelį“ Europos kontekste?

      14. Dėl ko „Anykščių šilelį“ galime vadinti amžino aktualumo giesme?

 

      2. Įrašykite praleistas raides ir padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

      1.  Lėtai ___riausi tvenkinio pakraščiu ten kur buvo prižėl___ meldų vandens lelijų jau spėjusių nužydėti kur dar niekad nematyti paukščiai krovė lizdus dėjo kiaušinius vedė vaikus beveik visus vienodus geltong___žius lizdai p___psojo virš žolių č___psėjo mažyliai o tėvai didesnieji geltong___žiai siuvo pirmyn atgal pirmyn atgal šėrė savo a___žalas nekrei___dami dėmesio net į žmogų įsibrovusį į jų karalystę. 2. Jaunamartė ir dar sparčiau sukt___si virtuvėje ir kieme dar įnirtingiau daužyt___ rodos niekad nesibai___siančias pradalges pakno___stom lėktų sužiūrėti gyvulių pririštų pačioj pakalnėj niekieno neprašoma velėtų tvenkiny žlu___tą tiek suskal___tą ir sunešiotą kad jau tikriausiai kitą kartą po skalbimo liks tik sudriskę skarmalai jei tik senoji anyta bent kartelį žvil___telėtų švelniu žvil___sniu tarstelėtų meilesnį žodelį. 3. Vaikinas tik dar suprato padaręs kvailystę jį kaip kokį mažvaikį bus apgavę Rimas ir Kostas išdykę kaimynai gyvenantys tame pačiame name tai tuodu vyrukai pakišo jam laiškelį kviečiantį į malonų susitikimą pušyne už upės skardžio kur pamatęs jau g___stantį laužą ir aplinkui susėdusias merginas suprato kad tas laiškelis buvo skirtas jo pu___eserei ką tik įsikūrusiai aukštu žemiau. 4. G___sta paskutiniai dienos gaisai palšoje lyg pienas migloje jau senokai paskendo paupio kr___mokšniai jau spėję apsipilti mažais lapeliais medžiai (kas)vakar metantys ilgus ir sunkius šešėlius tiesiai į upės vandenį nebeliko dienos triukšmo įaudrinančio kiekvieną nervų l___stelę ir dabar jau nieko nebesinori kaip tik klausytis kurtinančios tylos tokios švelnios ir raminančios. 5. Jau visiškai subrendusios pievos pakrašty kaip gyva siena sustojo šeši atsilapoję vyrai ir pasistatę kotais žemyn dalgius bei išsitraukę gal___stuvus ėmėsi darbo pirmiausia atidžiai a___žiūrėjo dalgių ašmenis paskui pradėjo gal___sti skim___čiodami įvairiausiais balsais po to vienas pasilenkęs gry___štelėjo saują žolės ir nuvalė dalgį sakydamas kad dabar jau bus galima pradėti šienap___ūtę. 6. Apskritai Jonas kaip visi naujokai nuo pat pirmų dienų ėmė nek___sti trečiosios kuopos viršininko ilgo ir plono it kartis kuris jau daugiau kaip tris mėnesius siautėjo kaip įmanydamas vaikė naujokų būrius net aps___lęs iš pasitenkinimo tyčiojosi iš silpno ir paliegusio Tomo kuriam sunkiausia būdavo padaryti šimtą atsispaudimų rėkė ant aštr___liežuvio Petro laidančio skaudžias replikas. 7. Dar kartą nupurtęs nuo kepurės lietaus kliokiančio jau trečią parą lašus jis vėl ėmė bambėti kad veltui r___žosi šiai ekspedicijai besit___siančiai jau antrą mėnesį veltui brido per purvynus kopė į stačiausius šlaitus kur uolos tokios aštrios dr___skančios rankas jau ir taip nepanašias į mokslininko vyro daug metų dirbusio tik kabinete ir sklaidžiusio popierius rankas kur ištisą dieną arba degina saulė arba pliaupia lietus nežinia ar pavyks ekspedicijos nariams pasiekti tikslą pamatyti retą o gal ir vienintelį pasaulyje dėmėt___jį briedį. 8. Dar negaliu suvokti kad šiandien pirmoji atostogų diena saulė įspindusi pro nediduką užuolaidų tarpelį susiranda mano veidą ragina l___sti iš lovos aš tingiai r___žydamasi iškišu kojas iš po a___klodės š___ryt tokios lengvos ir švelnios gal dėl(to) kad nereikia į darbą tr___kteliu į šalis užuolaidas kambarį užlieja deginanti kaitra žemai tyvuliuojančiame ežere jau plaukioja krykštaudami kaimynų vaikai ir širdy suspurda džiau___smas atostogos. 9. Kapitonas visko matęs vyriškis jau ima nuog___stauti dėl tokio g___singo vėjo dr___skiančio br___zgančias bures plėšiančio jas nuo lengvučio stiebo svyrančio į visas puses o bangų kalnai pakibę virš laiv___galio gr___sina plūstelėti į laivą gerokai patr___šusį seną jau daug metų neremontuotą nes vis neužte___davo pinigų jam senukui vis reikėjo jų ka___(kam) kitam prabangesniam nauj___sniam. 10. Patyrę keletą tokių akimirkų nuo kurių kraujas imdavo stin___ti ir akys rodės išspro___s mes ___rėmės per aukštą žolę vietomis bridome per traškančias šakeles šokinėjome per visokiausių gyvių pilnas balutes ir per tr___štančius r___stigalius kai kurie vis gr___žiojosi atgal norėjo įsitikinti ar jau pakankamai nutolome nuo siaubą keliančios pilies apaugusios br___zgynais susipynusiais šakomis ir šaknimis dvelkiančios šalčiu gr___sinančios m___slingais aimaną primenančiais garsais sklindančiais ka___(kur) iš rūsių. 11. Mergina dar vakar pakviesta į talką šokinėjo virtuvėje nuo puodų tai bėgančių tai svylančių prie keptuvės kurioje linksmai spragėjo mažais gabaliukais supjaustyti lašinukai pagardinti pipirais ir svogūno galvele stovinčių ant greitosioms sur___stos krosnelės virykla vadinamos pasir___žusi išalkusius vyrus dirbančius pievose esančiose už daržinės pradžiuginti puikia vakariene jei viskas bus gerai tai ant stalo ji padės virto veršienos kumpio su spirgučių padažu sukraus visą kalną kotletų šviežutėlių išpampusių nuo riebumo įpils garuojančios bulvienės kurią išmokė virti mama per anksti išėjusi Anapilin o kai visi prikimš dar ir šviežių bulvių apibarstytų krapais tada ji atneš desertą mažučių blynelių apkrautų raudonomis braškėmis. 12. Širdis s___lo iš baimės ir netikėtumo kai jis išg___sdintas netikėto šūvio parkrito ant žalutėlių s___manų po pušim ir nedr___so net krustelėti nes klausėsi lyg ir negirdėtų lig tol miško garsų o kai praėjo jau daug laiko tik tada jis pamatė jog šalia mėlynės didelės prisirpusios viliojančios.

 

      3. Įrašyti praleistas raides.

      Sta___telėjo, pralei___damas pė___čiuosius; u___š___lęs tvenkinys, užgo___tas krūmų; dirba ber___džiai;  trūksta tu___čiaviduriams a___gaubams svar___čių; mašina nustojo burg___ti; išgirdusi žin___snius grį___telėjo; ramybę drum___davo moke___čiai; vo___čia i___šovė į paukštį; nesigrau___k dėl ma___možių; greit bai___sis šla___driba; nuo rūpe___čių svai___sta galva; išdėliojo se___tuvus; rū___štis liežuvį žny___telėjo; u___siden___siu veidą nuo dū___tančių stiklų; mą___čiau apie gyvenimą be prošvai___čių; u___žėlė pi___žolėm; prisižiūrėjo ka___kokių li___dinių; ka___dien dul___davo lietus; u___ver___k mazgą; dir___čiojo žemyn; atvežė vam___džių; u___simojo kum___čiu; sėdėjo u___simerkęs, brau___damas prakaitą; sugrį___k ank___čiau; sten___davosi nenudri___ti žemėn; u___spaudė dan___čiu; nebur___k po langais; u___kliudytas ėmė gū___tis; praden___ orkaitę, nes apde___s pyragas; nulau___ti grą___tą ir srai___tą; kankorėžių formos svar___čiai; nejautė gaile___čio; bijau, kad nepalū___tum; patem___ti rai___čiai; pakeliui i___sikalbėsiąs; grį___dami u___suksią; už u___sklęstų langinių u___žie___siąs lempą; bai___ (liep. n. II asm.) gū___čiojęs pečiais, pirma užau___ ir subręs___, o tada pasiry___k viską nugalėti; pritrūko sienoms ram___čių ir plok___čių stogui užden___ti; tam pajo___žargai lie___davę srė___ti pu___šilčio rū___pienio; seni laikai nieka___ negrį___ta žie___pumpuriais; bitės dū___s, ū___ ir zy___ kurį laiką; a___bulas žen___telėjo keletą žin___snių a___gal; tas nie___tauza ber___džiai žvil___čioja į ka___ko i___sišiepusį Rudį; švie___bruvis u___sienietis nesuspėjo i___sakyti jį u___plūdusio džiau___smo; vėtra stau___s ir medžiai o___dami lū___; nedrį___damas priešintis, u___simerkė.

 

      4. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais.   

      1. Sodybų kiemuose margavo geltoni, violetiniai, raudoni, purpuriniai jurginų žiedai –1 paskutinės ryškesnės praėjusios vasaros spalvos. 

      A     Praleista sudurtinio tarinio jungtis.

      B     Atskirti sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

      C     Brūkšniu atskirtas priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio.

 

      2. Gūžtoje,2 įtaisytoje po pačiais laiptais,2 buvo tamsu, ankšta ir trošku.

      A     Išskirta tikslinamoji aplinkybė.

      B     Išskirtas išplėstinis dalyvinis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio.

      C     Išskirta išplėstinė dalyvinė aplinkybė.

 

      3. Kas pažįsta to krašto žmones, tas pasakys:3 seserys nėra piktuoju.  

      A     Dvitaškis po apibendrinamojo žodžio.

      B     Sudėtinio bejungtukio sakinio pirmąjį dėmenį aiškina kitas dėmuo.

      C     Dvitaškis po autoriaus žodžių prieš tiesioginę kalbą.

 

      4. Laurynas grįžo,4 kaip vėliau sužinojome,4 kitos dienos pavakare.

      A     Išskirtas įterpinys.

      B     Išskirta tikslinamoji aplinkybė.

      C     Išskirtas šalutinis sakinys.

 

      5. Sustoję visi laukė,5 ar lokys neims raudoti. 

      A     Atskirti sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.

      B     Atskirtas šalutinis sakinys.

      C     Atskirtos vienarūšės sakinio dalys.

 

      5. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtų ir paryškintų raidžių rašybą.                             

      1. Pievoje nutįsta brydė. 

      A     Pagrindinėse veiksmažodžio formose į kaitaliojasi su in.

      B     Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose.

      C     Veiksmažodžio esamajame laike rašoma nosinė.

 

      2. Anąsyk parėjai labai susikrimtęs.    

      A     Sudurtinio žodžio jungiamasis balsis.

      B     Sudurtinio žodžio pirmojo dėmens galūnė.

      C     Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose.

 

      3. Niekas nėra šito sodo obuoliais vaišinęs.

      A     Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio vyriškosios giminės vardininkas.

      B     Būtojo kartinio laiko veiksmažodis.

      C     Būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvio vyriškosios giminės vardininkas.

                                                                                                                                       

      4. Jis užsiminė dukteriai apie Mindaugą.

      A     Moteriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos naudininke visada rašome -iai.

      B     Išimtis iš taisyklės.

      C     Vienaskaitos vardininko galūnė yra –ė.

  

      5. Jau pradėjome rugiapjūtę. 

      A     Daiktavardžio priesaga –ūtė.

      B     Sudurtinio žodžio jungiamasis balsis ū.

      C     Ilgasis šaknies balsis.

 

      6. Įrašykite trūkstamas žodžių dalis.

      1. Šiuo metu prekių pasiūla ne visada atitinka jų paklaus___.

      2. Svečiams atvažiavus, iškilo visok___ problem___.

      3. Dvylikt___ valand___ jau buvo balsavę 30 procentų rinkėjų.

      4. „Žalgiris“ laimėjo penk___s rungtynes iš eilės.

      5. Mums reikės dar nemažai paplušėti, kad pasiekt___ Europos Sąjungos šalių lygį.

      6. Spausdinti atiduodame tik gerai ___redaguotus tekstus.

      7. Tropai rašytojo kalbą daro vaizdingesn___.

      8. Šok___ per tvorą, susitrenkiau kelį.

 

      7. Išrinkite taisyklingus sakinius ir apveskite pasirinkto sakinio numerį.

      1. Sumoje gavome 225.

      2. Čia, mokiniai, taip vadinamas rombas.

      3. Norime organizuoti literatūros popietę.

      4. Kiek reikia pridėti prie penkių, kad gauti trisdešimt.

      5. Kai kurie mokslai, kaip, pavyzdžiui, literatūra, teikia daug emocijų.

      6. Man dar reikia įsisavinti visą skyrių.

      7. Esant tokiai sąlygai, abi lygties šaknys teigiamos.

      8. Taškas yra ant tiesės.

      9. Kas apsprendžia domėjimąsi literatūra?

      10. Ar jau padarėte namų darbus?

      11. Pinigus keitė santykiu dešimt su vienu.

      12. Ši lygtis turi ne daugiau vienos šaknies.

      13. Dar reikės padaryti eilę pratimų.

      14. Apgalvok, kokias užduotis atliksi.

      15. Jo intelektualinės galios labai menkos.

      16. Neatidumo išdavoje dažnai ir suklystama.

      17. Čia b ketvirtame laipsnyje.

      18. Pradžioje nusibraižykite lentelę.

      19. Programą išėjome visą.

      20. Skaičiams rašyti naudojame skaitmenis.

      21. Silpnesniems mokiniams šių uždavinių neišspręsti.

      22. Kas tai paėmė mano vadovėlį.

      23. Šis teiginys sutinkamas daugelyje knygų.

      24. Turėjau keletą įdomių pamokų.

      25. Eik prie lentos.

      26. Plotą išreiškėme kraštinėmis.

      27. Formulė rašoma tokio pavidalo.

      28. Papasakok apie naujai išėjusią knygą.

      29. Neužilgo rašysime kontrolinį darbą.

      30. Renginyje dalyvavo poetai, o taip pat ir dramaturgai.

      31. Paskaičiuokite, kokios šio mėnesio išlaidos.

      32. Sakykim, kad tiesės susikerta.

      33. Šią trupmeną reikia suprastinti.

      34. Mes planuojame pravesti literatūros vakarą.

      35. Užsirašysite sekančius sakinius.

      36. Kai kurie žmonės skaito, kad žinynai nereikalingi.

      37. Čia smailas daiktas.

      38. Organizavo konkursą tikslu sudominti vaikus.

      39. Išvardinkite geometrines figūras.

      40. Paprastai šiuos uždavinius visi sprendžia nesunkiai.

atsakymai   

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *