Testas Nr. 25

Teksto suvokimo užduotys

 

testas2

 

 

 

 

 

Lionė Lapinskienė

Mokykis suvokti tekstą

Leidykla „Magilė“, Panevėžys, 2008

 

 

 

 

 

 

 

 

 

      Šioje knygoje rasite:

      * patarimų, ką daryti, kad išmoktumėte suvokti tekstą;

      * skirtingų literatūros rūšių, stilių ir žanrų tekstų pavyzdžių praktinėms užduotims atlikti;

      * galimus atsakymus, mokančius tikslaus formulavimo;

      * meninių priemonių ir kitų teorijos sąvokų žodynėlį.

 

Vincas Krėvė. Skirgaila

Tarp dviejų pasaulių

II

      Ten pat – Vilniaus Aukštojoje pily. Nedidelis niaurus kambarys, žemais skliautais ir mažučiais langeliais. Šalia sienų suolai. Kampe paprastos ąžuolinės skobnys. Gale jų aukšta atrama kėdė. Priešakyje paprastas suolelis. Ant suolų, aplinkui skobnių, susėdę artimiausi kunigaikščio bajorai; prieš kiekvieną jų stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta. Gale skobnių, kėdėje, sėdi kunigaikštis Skirgaila. Kitam gale, priešais, vaidila Stardas. Jis vos tik baigęs dainuoti ir stovi, kankliais dar į skobnis atsirėmęs.

      SKIRGAILA (nuleidęs galvą žemyn ir, dešinę ištiesęs, barbina pirštais į skobnis). Tu suaudrinai mano sielą, vaidila, ir man prisisapnavo kiti laikai, kitoki darbai. (Pasikeldamas). Aš nebeklausysiu daugiau tavo senovinių dainų. (Iš paniūrų į jį pažvelgdamas). Tu Jomis nori mane sugundyti. (Pakėlęs galvą). Dabarties laikai – kiti laikai, ir kitokių man reikia dainų. (Nusigręždamas). Tik tu man jų nepadainuosi. (Sunertom užpakaly rankom vaikščioja po kambarį ten ir atgal, giliai susijaudinęs. Kai kada prieina skobnis ir atgeria iš taurės vyno).

      DAVAINIS. Puikus buvo tada metas, vyručiai! (Rymodamas). Ar kunigas, ar bajoras, sumanė sau ką – ir padarė.

      BUTRIMAS (abiem rankom atsirėmęs į skobnis, atsilošęs į sieną). Niekas žmogaus nevaržė, ir patsai nesivaržė.

      DAVAINIS. Gaila, kad esame jau kito amžiaus žmonės, ir nebegyvename, kaip kad mūsų tėvai ir protėviai gyvendavo. (Siekia taurę ir, kiek ją atgėręs, stato atgal).

      DAUGAILA (sėdi galvą nuleidęs, niaurus, lyg nepatenkintas. Šiurkščiai). Gyvenome, kaip mokėjome ir aplinkybės vertė.

      DAVAINIS. Tavo tiesa, bajore. Gyvenom, kaip mokėjom.

      BUTRIMAS (atrėmęs alkūnę į skobnis). E, visur gera, kur mūsų nėra. Ne veltui taip kalbėdavo senieji mūsų protėviai. (Ima taurę ir geria).

      DAUGAILA (ištiesęs dešinę skobnių link ir atsilošęs). Aš manau, kad ir ten bloga. Gal niekuomet ir nebuvo, kas dainoje pasakyta. (Pažvelgdamas aplinkui į visus). Bet pasvajojom, paliūdėjome, senus laikus beminėdami, ir – gerai. Ne kasdien dabar išgirsi dainą, kurios paklausyti verta. (Atsidusdamas). Štai kas yra!

      DAVAINIS (turėdamas rankoje taurę). Klausai dainos ir lyg antrą syki gyveni. Ir pasakykit jūs man, vyručiai, kokia jos galia! Tiek sužavi, jog… (Numoja ranka. Stato taurę, ima ąsotį ir pilasi vyno).

      BUTRIMAS (atidžiai į Stardą pažvelgęs). Pažvelgi į jį ir nežinai, kame siela laikosi. Bet, štai, ima rimtą žmogų ir… (Pamojęs ranka). E, vis tiek nepasakysi, ko nori.

      DAUGAILA (rodydamas ranka Stardą). Jis pasakytų, bet tu – ne. Dievai kiekvienam ką kita lėmė: vienas gerai valdo kalaviją, kitas protingu patarimu naudingas, o trečias balsu ir žodžiu žmones veikia. Štai kas yra!

      DAVAINIS (stumdamas kairiąja ranka ąsotį nuo savęs). Ar jūs nesate pastebėję, vyručiai, kad nyksta daina mūsų šaly? Seniau ji visur skambėdavo: ir giriose, ir laukuose, ir kaimuose. Dabar jau niekur jos nebegirdėti. Ir kodėl žmonės liovėsi dainavę?

      BUTRIMAS. Tiesą sakai. Dabar net jaunimas nebedainuoja.

      DAUGAILA. Sunkūs dabar laikai. Kas kita, ne dainos, nūnai rūpi žmonėms.

      DAVAINIS (sudėjęs rankas ant kelių). O aš manau, vyručiai, kad pasaulis jau paseno, ir todėl nėra žmonėse linksmumo, kurio buvo seniau.

      BUTRIMAS (kairiąja ranka parėmęs pasmakrę). Tiesa, tiesa. Ir saulė nebešviečia skaisčiai, ir pavasaris nebe tokis, kaip būdavo. Dievai mus apleido ir nuliūdo pasaulis. (Atsiremia abiem alkūnėm į skobnis, parėmęs delnais galvą).

      DAVAINIS. Ir vaidilų tokių nebėra, kaip seniau jų būdavo.

      STARDAS (palietęs pirštais kanklių stygas). Vėjas gimdo girių šlamesį, o dainą didvyrių garsūs darbai. Nebeliko didvyrių pasauly, turi mirti ir daina.

      DAVAINIS (nusikreipęs į Stardą). Nebėra didvyrių, sakai? Kai aš buvau jaunas, aš svajojau, bet… (Nusigręžęs į šalį ir siekdamas taurę). Lengva buvo senovėje įgyti narsaus karžygio vardas, bet dabar kitoki laikai.

      STARDAS (atsisėsdamas, iš lėto, kiekvieną žodį pabrėždamas). Narsiam vyrui visuomet tinkamas laikas garsiai pasireikšti ir garbei įsigyti. Seniau ir dabar veltui svajoja tik silpna siela, garsiam žygiui netikusi. (Atsisėdęs, kelis kartus paliečia pirštais kanklių stygas. Kreipdamasis į Skirgailą). Panorėk, kunigaikšti, ir vėl atgims mūsų kraštui senovės didvyrių gadynė. Juk dar neišnyko žmonių širdyse senų dievų meilė, ir mūsų dievai juk dar neapleido savo unksnėtų šventovių. Išvyk iš mūsų krašto svetimšalius atėjūnus, ir visa šalis nubus garsiems žygiams! (Paliečia kelis kartus stygas ir nutilsta, lyg atsakymo laukdamas. Skirgaila, suraukęs kaktą, susimąstęs, žingsniuoja išilgai kambario ten ir atgal ir tyli). Jūs visi tylite? (Pasižvalgęs aplinkui). Ar jūs nesate pastebėję, kas yra tasai naujasis jūsų dievas, kurį parsigabenot iš svetimųjų šalių? Juk jis tasai, kuris vokiečiais pjudė mūsų šalį – tai vokiečių piktasis dievas!

      DAVAINIS (nusigręžęs į kunigaikštį). Vaidila tiesą sako. Aš seniai esu pastebėjęs, kad jis į vokiečių dievą panašus.

      BUTRIMAS. Visi gi žinom, kad vokiečiai ir lenkai tuos pačius dievus garbina.

      DAUGAILA (burbtelėjęs). Jie vienas antro verti.

      STARDAS (padėjęs kanklius ant skobnių). Jūs gal dėl to paniekinote savo tėvų dievus, kurie niekuomet nėra pikto jums padarę. Jų globoje mūsų tėvai ir protėviai amžius ramiai gyveno, kol atsirado šis (su didžiausia neapykanta) žiaurusis naujas dievas.

      BUTRIMAS (imdamas taurę rankon). Tikrai, nedorai pasielgėm, paniekinę senuosius dievus. (Geria; išgėręs stato taurę ir šluosto ūsus). Kaip dirstelsime dausoje tėvams į akis!

      STARDAS. Jūs dausos krašto nebepamatysite – dėl naujojo dievo juk atsižadėjote laimingo dausoj gyvenimo.

(Krėvė V. Skirgaila. Kaunas: Šviesa, 1978. P. 14-16)

      Klausimai ir užduotys

      1. Kaip pavadintumėte kitu šriftu išskirtus žodžius ištraukos pradžioje? Kokia jų funkcija? (2 taškai)

      2. Ką galima suprasti apie dviejų personažų santykius iš šios frazės: „Gale skobnių, kėdėje, sėdi Skirgaila. Kitame gale, priešais, – vaidila Stardas. Jis vos tik baigęs dainuoti ir stovi, kankliais dar į skobnis atsirėmęs.“? (2 taškai)

      3. Suformuluokite temą. (1 taškas)

      4.1. Parašykite klausimo forma personažų svarstomas problemas. (2 taškai)

      4.2. Kokius istorinius laikus jos primena? (1 taškas)

      5. Apibendrinkite priežastis, kodėl, pasak bajorų, dabar nyksta senosios dainos? (3 taškai)

      6.  Kaip suprantate žodžius: „Panorėk, kunigaikšti, ir vėl atgims mūsų kraštui senovės didvyrių gadynė.“? (1 taškas)

      7. Aptarkite ištraukoje išryškėjančią opoziciją. (3 taškai)

      8. Kokiam žanrui ir tipui priskirtumėte šį kūrinį? Kodėl? (3 taškai)

      9. Kokios rūšies šis tekstas? Argumentuokite. (3 taškai)

      10. Ką šio kūrinio kontekste reiškia žodis dausos? (1 taškas)

      11. Raskite sugretinimo pavyzdžių ir pakomentuokite jų svarbą. (3 taškai)

      12. Apibūdinkite funkcinį stilių. (3 taškai)

      13. Kodėl ši dramos dalis pavadinta „Tarp dviejų pasaulių“? (1 taškas)

 

Juozas Keliuotis. V. Krėvės Skirgaila

      Tai keturių dalių istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo. Skirgaila, didysis Lietuvos kunigaikštis, stovi tarp dviejų epochų – pagoniškosios ir krikščioniškosios – ir tarp dviejų intriguojančių kaimynų – lenkų ir vokiečių. Šis prieštaraujančių pradų susidūrimas sudaro labai intensyvų, dinaminį ir sudėtingą gyvenimą, kuris ir yra šios dramos objektas. Skirgaila, atitrūkęs nuo pagoniškosios epochos, bet krikščionybės dar nesupratęs, jos nepersiėmęs, blaškosi, kenčia dėl savo dvilypumo, pilnas nerimo ir netikrumo. Jis nori išlaikyti Lietuvos vieningumą, jos žemes apsaugoti ir nuo lenkų, ir nuo vokiečių pasikėsinimų, bet kaimynų intrigos braunasi iš visų pusių, kišasi net į šeimos reikalus, drumsčia visą jo kunigaikštiško dvaro gyvenimą. Jis norėtų palaikyti ir garbingą senovės lietuvių dvasią, jų nepalaužiamą stiprybę ir jų nepalenkiamą karingumą; bet nebėra vieningo, gilaus ir stipraus tikėjimo: visur netikrumas, kryžkelės, svyravimai, tokioj būklėj nebegali būti ryžtingumo ir jėgos. Ir veltui senas vaidila priekaištauja, niurna ir stengiasi atgaivinti senąją dvasią: svyruoja ir braška visas senasis pasaulis. Bet veltui ir katalikų vienuolis bando čia įgyvendinti krikščionybę ir gyvenimą palenkti krikščioniškiems meilės ir teisingumo principams: viršų ima laukiniai valdymo ir aistros instinktai, išduoda dvasios idealus.

      V. Krėvė, jau sutelkdamas šią turtingą ir įdomią medžiagą, parodo didelį savo kūrybinį pajėgumą, stiprią jausmo ir minties galią, tikrą estetinę nuovoką. Čia tarp istorinių momentų garuoja stiprieji žmogaus instinktai, dega amžinieji jo troškimai, apsireiškia niekad neišnykstančios ypatybės. Tuo užtikrinamas dramos aktualumas, jos medžiagos nemirtingumas. V. Krėvė šią draminę ir svarią medžiagą puikiai valdo, ją įlieja į maestrišką meno formą ir lietuvių literatūrai suteikia tikrą draminės kūrybos šedevrą, kurio nei mūsų dramos teatras, nei mūsų kritika, nei mūsų literatūros istorija negali ignoruoti. Tai veikalas, kuris gali būti verčiamas į svetimas kalbas: jis ir kitiems liudys mūsų tautos kūrybinį pajėgumą, jos turtingą ir įdomų sielos gyvenimą, jos stiprią indvidualybę.

(V. Krėvės Skirgaila // Keliuotis J. Meno tragizmas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997. P. 536-537)

      Klausimai ir užduotys

      1. Kokiam dramos tipui priskirtumėte aptariamą V. Krėvės kūrinį? (1 taškas)

      2. Suformuluokite temą kiekvienai pastraipai. (2 taškai)

      3. Kokiam žanrui priskirtumėte šį tekstą? Argumentuokite, kodėl taip manote. (3 taškai)

      4. Apibūdinkite Skirgailos padėtį. (3 taškai)

      5. Kas, pasak šio teksto autoriaus, yra aptariamos dramos objektas? (1 taškas)

      6. Kodėl pagrindinis personažas kenčia? (4 taškai)

      7. Ko norėtų Skirgaila? Kokios jo galimybės? (3 taškai)

      8. Kaip J. Keliuotis vertina V. Krėvę – dramaturgą? Išrašykite tiksliausiai aptariamą V. Krėvės kūrinį apibūdinančius žodžius. (3 taškai)

      9. Kodėl aptariama drama, anot teksto autoriaus, yra aktuali? (2 taškai)

      10. Kodėl J. Keliuotis mano, kad šią dramą būtų galima išversti į kitas kalbas? (2 taškai)

      11. Kas galėtų būti šio teksto adresatas? (1 taškas)

      12. Kokiais būdais susieti sakiniai abiejose pastraipose? (2 taškai)

      13. Kokiu būdu įrodomi argumentai abiejose pastraipose? Kodėl? (2 taškai)

      14. Kaip sintaksės priemonėmis teksto autorius išryškina sudėtingą pagrindinio personažo situaciją pirmoje pastraipoje? (2 taškai)

 

      Pasamprotaukite tema Liaudies daina seniau ir dabar ir sukurkite rašinį.

atsakymai  

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *