Vartojame

1. Prielinksnį vartojame, reikšdami vietą, iš kurios vyksta veiksmas arba iš kur kilęs asmuo, būdą, medžiagą, informacijos šaltinį.

Bet, grįžtant iš laukų, Marei Šimonienei lyg peilis dygt per širdį…

Tai buvo Pikčiurnienė iš Benagių.

Įeina Deimantė. Iš paskos motina su Renata.

Plaukuos tau – gėlės iš rugių.

Iš senų žmonių ji buvo girdėjusi…

2. Prielinksnis vartojamas, reiškiant daikto požymį, kitimo santykius, priežastį, išskirtį, laiką.

Anot tėvo betariant, ,,berods, vyras iš stuomens ir iš liemens!“

Iš mažo grūdelio didžiu medžiu užauga.

Mus iš miego kelte kelia.

…Šeimynos tėvas rado / Vaikus, numirusius iš bado…

Iš visų turtų brangiausia jam dukrelė.

Šaukiu iš amžių: – Ateities nevertas, / Kas dabarties nedrįso tautai nešt.

Nevartojame

1. Prielinksnio nevartojame su daiktavardžiais nutarimas, pranešimas, protokolas, raštas.

Nutarimas iš šių metų sausio 5 d. (= šių metų sausio 5 d. nutarimas).

Protokolas iš 2003 m. kovo 1 d. (= 2003 m. kovo 1 d. protokolas).

2. Prielinksnio nevartokime, reikšdami rūšinę ypatybę, priklausymą, su veiksmažodžiais, valdančiais linksnį be prielinksnio.

Apie Kapčiamiestį pasodinta miškelių iš maumedžių (= maumedžių miškelių).

Pienas iš tokių galvijų būna riebus (= Tokių galvijų pienas…).

Visi stebėjosi iš jo piešinių (= jo piešiniais).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *