Prielinksnis vartojamas su kilmininku.

Iš konstrukcijos dažniausiai reiškia vietą, iš kurios vidaus (a.) ar pakraščio (b.) prasideda į išorę nukreiptas veiksmas; kartais jos nusako paliekamą vietą, būstą, renginį (c):

a. Iš namo išbėgo mergaitė. Mama iš dėžutės išėmė kamuoliuką siūlų. Riskis iš lovos greičiau;

b. Iš rytų šalelės saulelė tekėjo. Apipuolė jį iš visų pusių;

c. Kodėl jaunimas nori išvykti iš Lietuvos? Parvažiavau iš sesers. Einu iš posėdžio. Grįžo žmoneliai atlaidų.

konstrukcijomis nusakoma ir kilmės vieta: Esu Biržų (tiksli kilmė – turimas galvoje miestas; apytikrė kilmė būtų Esu nuo Biržų, t. y. iš jų apylinkių). Ir jis kilęs iš to kaimo. Jie iš senos to krašto giminės.

Kilimo vietai nusakyti netinka slavų kalbų pavyzdžiu pavartojama samplaika po: Jis iš po Utenos (= nuo Utenos). Esu kilęs iš po pačios Ignalinos (= nuo pat Ignalinos; iš pačios Ignalinos).

konstrukcijos gali reikšti laiką, nuo kurio kas prasideda: Viską susidėk vakaro. Man galvą iš nakties skauda. Jeigu kokio dalyko aktualumas nėra baigęsis, galima pasirinktinai vartoti ir nuo konstrukcijas, pvz.: Tie įtvirtinimai stovi iš švedų laikų (plg. nuo švedų laikų). Toks jis iš mažens (plg. nuo mažens).

Netinkama tokia laiko raiška: Ar jis jau grįžo iš po atostogų (= iš atostogų)? Dar nepasveikau iš po ligos (= po ligos).

Su žodžiais raštas, protokolas, nutarimas, įsakymas prielinksnio iš konstrukcijos nevartotinos šių dokumentų parašymo datai nusakyti: Čia nutarimas iš kovo 15 dienos (= kovo 15 dienos nutarimas). Įsakymu iš 1996 m. spalio 3 d. Nr. 24 (= 1996 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 24) sprendimas pakeistas. Kur protokolas iš šių metų gegužės 3 dienos (= šių metų gegužės 3 dienos protokolas)? Tai kanceliarininkų klaida, atsiradusi dėl rusų kalbos poveikio.

konstrukcijos reiškia būdą, kuriuo kas atpažįstama (a.) arba vertinama (b.); taip pat kokiu būdu kas daroma (c):

a. Tave balso pažinau. Iš darbo pažinsi žmogų. Iš visko matau, kad laimėjai;

b. Iš veido ji labai panaši. Švarkas pečių siaurokas;

c. Papasakosiu viską eilės. Dirbame paskutinių jėgų.

Reiškiant būdą, yra ir svyravimų, įteisintų vartojimo gretybių: Rėkiau iš visos gerklės (plg. visa gerkle). Eisime iš lėto (plg. lėtai). Rašykite iš didžiosios raidės (plg. didžiąja raide).

konstrukcijos netinka, kai reiškiamas ne būdas, o aiški priemonė: Jis man šėrė iš rankos (= (su) ranka), spyrė iš kojos (= (su) koja). Jie mėtosi iš bulvių (= bulvėmis). Vaikai, šokdami pasispirkite iš pirštų ar iš kulno (= pirštais ar kulnu), šitaip pasako daugelis žemaičių ir jų kaimynų; tokia vartosena dabar plinta didžiuosiuose miestuose.

konstrukcijos dažnai vartojamos vidinei (iš veikėjo vidaus kylančiai) priežasčiai reikšti: Netvėrėme iš džiaugsmo. Man verkė iš skausmo širdis. Jis iš pykčio, iš keršto taip padarė. Tam tikrais atvejais galima įžvelgti arba vidinę, arba išorinę priežastį, kuri reiškiama nuo konstrukcijomis. Paprastai sakoma: Mirštam iš juoko. Iš bado ir šuo varškę bado (pabrėžiama vidinė priežastis), bet dažniau Nuo juoko dar niekas nemirė. Žmonės nuo bado (arba badu), nuo ligų mirdavo (pabrėžiama išorinė priežastis).

Objektyviai priežasčiai (su dingsties atspalviu) reikšti konstrukcijos netinka: Pavėlavau ne iš savo (= ne dėl savo) kaltės. Žmonės peršąla ir iš tos priežasties (= dėl tos priežasties; dėl to) suserga.

Tam tikrais atvejais konstrukcijos reiškia objektą.

Objektas gali būti medžiaga, iš kurios kas daroma: Klumpes dirba beržo. Iš driežų odos siuvami rankinukai. Iš miego košės neišvirsi. Tačiau kai šitaip nusakomas požymis, čia galimas ir kilmininkas arba būdvardis su priesaga -inis: Žiedas buvo gryno aukso (plg. gryno aukso). Gaminame duris iš pušies (plg. pušines duris). Daugiausia statoma paminklų iš granito (plg. granitinių paminklų).

konstrukcijos objektui reikšti vartojamos su pašaipos veiksmažodžiais juoktis, šaipytis, tyčiotis… (a.), su gavimo reikšmės veiksmažodžiais gauti, imti, pirkti, skolintis… (b.), su aritmetikos veiksmų veiksmažodžiais dauginti, dalyti, atimti… (c), su kai kuriais kitais (d.):

a. Negražu iš žmogaus juoktis. Ko šaipotės iš manęs? Iš kito nesityčiok;

b. Nieko iš jo negausi. Paimk, pasiskolink iš draugo. Galiu pirkti iš tavęs;

c. Tris padaugink iš šimto, paskui padalyk iš penkių ir gautos sumos atimk dvidešimt;

d. tėvų išmokau kantrybės. Jie buvo išvaduoti iš vergijos. Iš ko tą naujieną girdėjai? Iš sėklų ir medžiai išauga. Knyga versta anglų kalbos.

konstrukcijos objektui reikšti su kai kuriais veiksmažodžiais (bjaurėtis, piktintis, klausti, žaisti…) netinka: Kaip galima nesibjaurėti iš tokio poelgio (= tokiu poelgiu)? Visuomenė piktinasi iš tokio jų elgesio (= tokiu jų elgesiu). Paklausk iš to žmogaus (= žmogų, to žmogaus), gal žino kelią. Mes žaidžiam iš pardavėjų, iš mokytojų, iš mokyklų (= pardavėjus, mokytojus, mokyklas), jei kalbama apie patį žaidimą, ne apie žaidimo būdą (plg. žaisti pinigų). Nauja, negyva reikalauti iš ko ką daryti: Reikia reikalauti iš vaiko susidėti žaislus (- kad vaikas susidėtų žaislus). Jie reikalavo iš vyriausybės panaikinti (kad vyriausybė panaikintų) šias privilegijas. Tačiau gerai Tu daug iš manęs reikalauji, nes sakinyje bendraties nėra.

konstrukcijos gali reikšti išskirtį, bet trumpesnis, senoviškesnis ir įprastesnis čia yra išskirties kilmininkas (plg. Kilmininkas): Tai vienas žymiausių (plg. vienas žymiausių) mūsų dainininkų. Jis atėjo vienas iš pirmųjų (plg. vienas pirmųjų). Ši eglė – viena iš aukščiausių (plg. viena aukščiausių). Kartais vietoj tokių konstrukcijų geriau tinka vietininkas, pvz.: Taip buvo nuspręsta viename iš posėdžių (- viename posėdyje). Vienoje iš bažnyčių (- Vienoje bažnyčioje) ji pamatė puikų paveikslą.

Nevartotinos kai kurių posakių verstinės konstrukcijos – iš kalno, iš pirmo, iš kieno iniciatyvos, iš kieno (ar kokios) pusės: Jie prašo užmokėti iš kalno (= iš anksto). Geriau iš kalno (= anksto) su juo susitark. Iš pirmo (= Pradžioje, iš pradžių) man čia nelabai patiko. Iš pirmo (= Pirmiausia, pradžioje) apsižvalgėme. Iš studentų iniciatyvos (= Studentų iniciatyva, pastangomis) talka įvyko. Per mažai kontroliuota iš vadovybės pusės (= Vadovybė per mažai kontroliavo). Galiu vertinti tik iš teigiamos pusės (= tik teigiamai).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *