Nuo

      Vartojame

1. Prielinksnį nuo vartojame, reikšdami vietą, nuo kurios kas nors daroma, laiko pradžią, būsenos priežastį, paskirtį.

Versiu knygų neskaitytų / Nuo rytų lig vakarų.

Kiekvienas nuo savęs ginasi.

Lijo nuo pat ryto.

Atsibudo sustingusi ir net drebanti nuo šalčio.

O girios girios!.. / Jos slėpė žmones ne tik nuo ponų: / Nuo dvaro, nuo maro ir karo.

Apsakymas „Vaistai nuo strazdanų“.

Nevartojame

1. Prielinksnis nuo nevartotinas su veiksmažodžiais atimti, gauti, išgirsti, išvaduoti, pirkti, sužinoti.

Kas atėmė nuo (= iš) tavęs kamuolį?

Reikia gauti nuo (= iš) jo laišką.

Tai pirmą kartą nuo (= iš) tavęs girdžiu.

2. Nesuklyskime vartodami prielinksnį nuo su veiksmažodžiais plauti, šluoti, valyti. Nepainiokime, kas nuo ko valoma (veiksmo vietos ir objekto).

Plovė batus nuo purvo (= purvą nuo batų).

Šluoja gatvę nuo sniego (= sniegą nuo gatvės).

Valo stalą nuo dulkių (= dulkes nuo stalo).

3. Nevartokime prielinksnio nuo, reikšdami kieno nors atstovavimą, ko nors gavimą iš ko.

Į konferenciją nuo (= iš) mokyklos pasiųsti du delegatai.

Katrė nuo (= iš) Jono negirdėjo švelnesnio žodžio.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *